Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ketvirtadienį susitiko su NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadu generolu Jamesu H. Heckeriu, praneša ministerija.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusiame susitikime Ž. Tomkus paprašė NATO karinių oro pajėgų vado asmeninės lyderystės, siekiant dažnesnio ir ambicingesnio oro gynybos priemonių dislokavimo ar realistiškų pratybų Lietuvoje ir regione.
Susitikime aptarti ir NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatai, grėsmes saugumui ir oro gynybos svarba regione.
Viceministras akcentavo, kad būtina sutelkti sąjungininkų pastangas NATO oro ir priešraketinės gynybos tolesniam stiprinimui.
„Sprendimas dėl NATO oro gynybos Rotacinio modelio yra priimtas laiku ir ypač reikalingas sėkmingam atgrasymui bei užtikrinant sklandų perėjimą iš NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies“, – sakė Ž. Tomkus.
Savo ruožtu NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadas patikino, kad Baltijos regiono oro gynybos situacija jam yra gerai žinoma.
Anot jo, regioninių planų patvirtinimas Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu yra didelis žingsnis į priekį, kuris įgalina ir realistiškas oro gynybos pratybas regione.
Baltijos šalių gynybos ministrai liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime pasirašė bendrą bendradarbiavimo deklaraciją dėl oro erdvės prieinamumo NATO oro veikloms, kurioje nurodoma, kad Aljanso sąjungininkams yra suteikiama galimybė naudotis sujungta Baltijos šalių karine oro erdve NATO pratyboms bei atgrasymui stiprinti.
Prancūzijos „Rafale” naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.
Pastaruoju metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse stiprinusios Lenkijos karinės oro pajėgos gruodžio 1 d. perėmė iš Vengrijos misijos vadovavimą.
Keturis „F-16“ naikintuvus Lietuvoje dislokavusiems lenkams Lietuvoje padės Prancūzijos kariai, kurie stiprina misiją su keturiais pirmą kartą Lietuvoje dislokuotais galingiausiais savo šalies naikintuvais „Rafale“, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Šiandien NATO oro gynyba yra itin svarbi. Dar Madride NATO šalys susitarė stiprinti savo atgrasymo ir gynybos priemones, įskaitant oro gynybos sritį. Pripažįstame, kad oro gynybos pajėgumai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant Baltijos šalių dangaus saugumą“, – kontingentų pasikeitimo ceremonijos metu sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Ceremonijoje dalyvavo ir Vengrijos krašto apsaugos ministerijos atstovai, NATO Oro pajėgų vadavietės atstovai, šalių ambasadoriai, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
Anot KAM, misiją baigę Vengrijos kariai Baltijos šalių oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais „JAS-39 Grippen“. Misijoje dalyvavo apie 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
Šiauliuose dislokuoti kontingentai misijos metu bendravo su Šiaulių miesto visuomene, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas bei dalyvavo miesto renginiuose, teikė paramą Šiaulių miesto kūdikių namams.
NATO oro policijos misijos sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje su keturiais „Eurofighter“ naikintuvais vykdo Vokietijos karinės oro pajėgos.
Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Ispanijos karius pakeitė Danijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16, ir jų misiją sustiprinsiantys Portugalijos kariai su dar keturiais naikintuvais F-16.
„Nenutrūkstanti oro policijos misija siunčia stiprią žinutę apie NATO solidarumą ir svariai prisideda prie atgrasymo bei taikos palaikymo mūsų regione. Esame labai dėkingi Ispanijos kariams už nuostabų darbą ir sėkmingai įvykdytą misiją, o atvykusiems Danijos ir Portugalijos kariams linkime sėkmės ir tikimės, kad jie Lietuvoje jausis kaip namuose. Tegul Baltijos dangus būna giedras ir saugus“, – karinių kontingentų pasikeitimo ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas, NATO vyriausiosios karinių oro pajėgų vadavietės štabo viršininko pavaduotojas paramai komandoras Adrianas Hillas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peteris Nielsenas ir kiti svečiai.
Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau aštuntą kartą, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Dabartinę danų pamainą sudaro iki 100 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Portugalija, sustiprinanti NATO oro policijos misiją su dar šimtu karių, mūsų regiono oro erdvę saugo penktą kartą.
Misiją baigę Ispanijos kariai NATO rytinės oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse vykdė su aštuoniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais, o jų misiją iš Estijos bazės Amaryje sustiprino Italija su penktos kartos moderniausiais naikintuvais F35. Italijos kariai Amaryje misiją stiprins ir toliau – artėjančius keturis mėnesius jie patruliuos su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams tenka kilti atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivius. Dažnu atveju tokie orlaiviai, ignoruodami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, skrenda be skrydžio planų ar radiolokacinių atsakiklių ir radijo ryšio nepalaiko.
Šiauliuose pastaruosius keturis mėnesius tarnavę maždaug 150 Ispanijos karių ne tik patruliavo, bet ir skyrė laiko bendravimui su Šiaulių miesto visuomene, labdara rėmė Šiaulių kompleksinių paslaugų namus „Alka“ bei Motinos Teresės šeimų namus, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policiją Baltijos valstybėse nepertraukiamai vykdė 14 šalių sąjungininkių.
Praėjusią savaitę, vasario 11-17 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Vasario 13-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį „SU-27“, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru ir neturėjo iš anksto pateikto skrydžio plano.
Vasario 15-ąją NATO naikintuvai turėjo perimti ir atpažinti orlaivį „AN-72“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo. NATO naikintuvai nutraukė misiją, kai orlaivio įgula įsijungė radiolokacinį atsakiklį.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį „AN-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį palaikė, skrydžio plano neturėjo.
Vasario 16-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „AN-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė, skrydžio planą turėjo. Vėliau orlaivis apsisuko ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį.
Tuo pačiu kilimu NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir orlaivį „SU-27“, skridusi tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis „SU-27“ skrido be radiolokacinio atsakiklio, nepalaikė radijo ryšio ir neturėjo skrydžio plano.
Balandžio 25-26 d. Baltijos šalių oro erdvėje, daugiausia virš Lietuvos, vyksta ketvirtosios NATO oro pajėgų pratybos „Ramstein Alloy 4“ („Ramšteino lydinys“), kuriose treniruojami NATO oro policijos misijoje budintys oro pajėgumai ir stiprinama sąveika tarp sąjungininkų karinių oro pajėgų.
Pratybose dalyvauja NATO oro policijos misiją ir jos pastiprinimą Baltijos šalyse vykdantys oro kontingentai – Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos ir Norvegijos oro pajėgų naikintuvai, taip pat Lietuvos oro pajėgų transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“, Jungtinių Amerikos Valstijų degalų papildymo lėktuvas ir NATO E-3A komponento ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS orlaivis.
„NATO oro policijos misija Baltijos šalyse demonstruoja Aljanso gebėjimus sutelkti turimus sąjungininkų pajėgumus užtikrinant kolektyvinę gynybą. Oro policija užtikrina NATO oro erdvės vientisumą ir apsaugą reaguojant į karinių ir civilinių orlaivių skrydžius, kurie nesilaiko tarptautinių skrydžių reikalavimų ir taisyklių artindamiesi į NATO oro erdvę“, – sakė balandžio 25 d. prasidėjusiose NATO oro pajėgų pratybose „Ramstein Alloy“ ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemos AWACS vado pavaduotojas brigados generolas Paddy Teakle.
Brg. gen. P. Teakle pabrėžė, kad „šios pratybos nėra atsakas į specifines grėsmes, tačiau Oro policijos misija – vienas svarbiausių komponentų, parodančių, kaip NATO užtikrina šalių narių saugumą“.
Šiose planinėse, tris kartus per metus rengiamose pratybose tobulinami NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės, oro policijos ir kiti oro pajėgumai Baltijos regione, taip pat jų valdymas ir kontrolė.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, susitikę su į Lietuvą atvykusiais Nyderlandų gynybos ministre p. Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadu generolu Tomu Middendorpu (Tom Middendorp), aptarė saugumo situaciją visame pasaulyje, tiek Europoje, pastaruosius įvykius ir sutarė dėl sklandaus NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimo būtinybės.
Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert
„Labai nekantravau atvykti į Lietuvą aplankyti savo karių, o esant tokiai saugumo situacijai svarbu, kad NATO sąjungininkės ir toliau demonstruotų vienybę ir solidarumą,“ – susitikime sakė Nyderlandų gynybos ministrė, į Lietuvą kartu su Nyderlandų kariuomenės vadu atvykusi aplankyti ir Nyderlandų karių, kurie nuo šių metų pavasario tarnauja Rukloje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje.
Ministras R. Karoblis savo ruožtu padėkojo Nyderlandų Karalystei už iniciatyvas, stiprinančias mūsų regiono saugumą.
Nemažą susitikimo dalį ministrai ir vadai skyrė dezinformacijos klausimui aptarti. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis pristatė Nyderlandų gynybos ministrei ir kariuomenės vadui suklastotų naujienų atvejus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną.
„Džiaugiamės dideliu visuomenės palaikymu tiek NATO kaip organizacijos, tiek NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimu Lietuvoje,“ – sakė krašto apsaugos ministras. Anot ministro, Rusija ir toliau aktyviai tęsia savo propagandą Lietuvoje, tačiau visuomenės atsparumas informacinėms atakoms auga, be to, į šių atakų dekonstravimą aktyviai įsitraukia ir žiniasklaida.
„Akivaizdu, kad informacinių atakų neįmanoma išvengti ir jų bus ateityje. Tačiau turime būti pasirengę jas atremti,“ – sakė R. Karoblis. Nyderlandų gynybos ministrė ir pati itin domėjosi propagandos klausimais ir kaip Lietuva yra pasirengusi atremti informacines atakas.
Susitikime ministrai taip pat aptarė Europos šalių gynybos finansavimo klausimą ir įsipareigojimą didinti lėšas gynybai. Viešnia pagyrė Lietuvą už pastangas didinti finansavimą ir kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru sutarė ir pabrėžė, kad svarbu yra ne tik finansavimo gynybai didinimas, bet ir tai, kad šis finansavimas būtų tiesiogiai nukreiptas į šalių pasirengimą reaguoti.
Pasak ministrės J. Hennis-Plasschaert, saugumo situacija reikalauja ir didesnio Europos šalių aktyvumo ieškant gynybos ir saugumo stiprinimo sprendimų.
Po dvišalio susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai ir kariuomenių vadai išvyko į Ruklą, kur dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Nyderlandų kariuomenės vadas generolu Tomas Middendorpas
Rukloje dislokuotam Vokietijos vadovaujam NATO pajėgų batalionui Nyderlandai yra skyrę apie 250 karių. Kartu olandų karai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt. Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, po vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.
NATO bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje. Nuo šių metų sausio Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas yra dislokuotas Šiauliuose, iš kur su keturiais naikintuvais F-16 vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Tai jau antroji olandų karių misija.
Be to, Nyderlandų kariai yra vykdę oro policijos misijos pastiprinimą iš Malborko oro bazės Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Be to, du Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Sausio 27-28 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvauja 10-ajame Europos ir Ukrainos forume Žešuve, Lenkijoje. Kartu numatomas susitikimas su Lenkijos gynybos viceministru Tomasz Szatkowski.
„Matome, kad NATO narius ir partnerius vienija bendri iššūkiai, kylantys iš rytų, todėl turime stiprinti bendradarbiavimą, gebėjimus apsiginti, taip pat stiprinti komunikaciją ir kovą su propaganda bei kovą su hibridinėmis grėsmėmis“, – sakė išvykdamas dalyvauti forumo panelyje, skirtame aptarti NATO rytinių narių vaidmeniui plėtojant regionines partnerystes su Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo valstybėmis, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
10-ajame Europos ir Ukrainos forume ketina dalyvauti apie 500 žinomų politikų verslininkų, žurnalistų, tarptautinių santykių ekspertų iš Europos Sąjungos šalių, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir kitų kaimyninių valstybių.
Atsižvelgus į 9-ojo forumo metu aptartas Ukrainos modernizavimo ir vystymo, regioninio bendradarbiavimo, energetinio saugumo bei užsienio politikos kryptis, šiais metais organizuojamame Europos ir Ukrainos forume daugiausia dėmesio ketinama skirti Ukrainos vykdomų reformų potencialui įvertinti. Taip pat forumo dalyviai apžvelgs Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutarties teikiamas galimybes, pilietinės visuomenės ugdymą.
Šiame forume numatoma daugiau nei 30 diskusijų panelių ir aštuoni pristatymai saugumo, ekonomikos, politikos, regionų situacijos ir kitomis temomis.
Europos ir Ukrainos forumą organizuoja Rytų studijų institutas ir Pakarpatės vaivadijos maršalka. Nuo 2007 m. į šį forumą dalyviai rinkosi Lenkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje.
Susitikime su Lenkijos gynybos viceministru T. Szatkowski viceministras V. Umbrasas ketina aptarti Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir gynybos politikos perspektyvas, taip pat karinio bendradarbiavimo NATO rėmuose planus, dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Karinis bendradarbiavimas su Lenkija yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek regiono saugumui. Lietuva plėtoja intensyvius santykius su Lenkija karinėje srityje nuo 1993 metų.
Lenkija yra viena aktyviausių NATO Oro policijos misijoje dalyvaujančių šalių. Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose buvo dislokuoti jau šešis kartus nuo 2005 metų.
Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės plėtoja nuolatinį įvairaus lygmens štabų, karinio mokymo įstaigų ir karinių vienetų bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija drauge su Ukraina po ilgamečio bendradarbiavimo įsteigė bendrą brigadą LITPOLUKRBRIG 2014 metais. Įgyvendinus šį projektą trišalė brigada tapo svarbiu regioninio gynybinio bendradarbiavimo įrankiu.
Lietuva ir Lenkija kartu dirba NATO gynybos planavime, plėtojant penkto straipsnio pajėgumus. Taip pat bendradarbiauja planuojant NATO pratybas regione.
Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas (Ščecine), du kartus jis buvo dislokuotas Afganistane. Šiuo metu korpuse tarnauja aštuoni Lietuvos karininkai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lenkijos saugumo, kariuomenės, pramonės strategų portalas "Defence 24" akivaizdžiai NEPATENKINTAS, kad Lietuva orentuojasi į Skandinaviją ir rašo "Lietuva PRIVALO grįžti iš Baltoskandijos į rytų Europą". Šiuo straipsniu pasidalino RADEKAS SIKORSKIS IR BALTARUSIJOS opozicionierius A. Sanikovas. http://www.defence24.pl/litwa-lezy-baltoskandii-nie-europie-wschodniej/
Autoriaus asmeninis puslapis apie pasidalinimus ir kt. yra “Politika Wschodnia”.
Taigi Lenkijos saugumo, kariuomenės, pramonės strategų portalas "Defence 24" didžiai nepatenkintas, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė advokatauja kuo greitesnei elektros jungčiai su Švedija ir elektros energijos importui 2015-aisiais metais iš Norvegijos.
