Mūsų kariuomenė. Jūrininkų uniforma. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikina karius ir visus Lietuvos žmones Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga. Premjerė pabrėžia, kad mes saugome ne tik savo laisvę, bet šiandien giname ir kitų teisę į laisvę ir demokratiją.
 
„Pagerbdami partizanus ir karius, reiškiame savo dėkingumą kiekvienam, kurie kovojo ir kurie šiandien yra pasiryžę ginti Lietuvos ir mūsų NATO sąjungininkų laisvę.
 
Matydami agresyvius autoritarinių režimų veiksmus čia pat, mūsų Europos žemyne, iš naujo įvertiname laisvės kainą.
 
Didžiuojuosi, kad Lietuvos karių profesionalumas ir pasiryžimas, mūsų piliečių dalyvavimas krašto gynyboje bei NATO sąjungininkų įsipareigojimai šiandien niekam nepalieka abejonių apie mūsų ryžtą ginti Lietuvos laisvę“, – sako I. Šimonytė, dėkodama Lietuvos kariams, jų šeimoms bei visiems, prisidedantiems prie Tėvynės gynimo, už jaunąją kartą įkvepiantį pilietiškumo pavyzdį.
 
Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena mums primena, kad esame stiprūs tiek, kiek esame vieningi ir pilietiški.
Neabejoju, kad toliau stiprinsime šią vienybę ir savo krašto gynybą.
 
Mums svarbi šimtmečius skaičiuojanti Lietuvos karybos tradicija, garsios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės, prieš šimtmetį laimėtas Nepriklausomybė karas bei Lietuvos partizanų ryžtas ir auka už tėvynės laisvę.
 
Tad linkiu mūsų visų kasdieniu darbu stiprinti Lietuvos nepriklausomybę bei nepamiršti, kad mes saugome ne tik savo laisvę, bet šiandien giname ir kitų teisę į laisvę ir demokratiją.
 
Sveikinu mūsų karius ir visus Lietuvos žmones su mūsų vienybės diena! Stipri kariuomenė – saugi Lietuva!“ – sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame premjerės sveikinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.16; 11:53

Pranciškus Skorina. Slaptai.lt nuotr.

2022 metai paskelbti  Lietuvos Valstybės Konstitucijos, Lietuvos universitetų, Jaunimo, Krepšinio, Gyvūnų gerovės, „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“, Sūduvos, Savanorystės metais.
 
2022 metai taip pat bus Romo Kalantos, Ievos Simonaitytės, Pranciškaus Skorinos, Jono Meko, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.
 
Tai nutarė Seimas, ketvirtadienį priėmęs  rekordinį skaičių – net 13 nutarimų projektų, kuriais siekiama paminėti 2022 metų svarbias istorines sukaktis, nusipelniusias asmenybes.
 
Beje, dar pernai gruodžio 23 d. Seimas, skatindamas Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, 2022-uosius paskelbė Lietuvos karaimų metais.
 
ELTA primena, kokias istorines sukaktis minėsime 2022 metais.
 
2022 metais sukanka 50 metų nuo R. Kalantos žūties, 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė, 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas.
 
2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.
 
kalanta_romas
Lietuvos didvyris Romas Kalanta

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
 
2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai.
 
2022 metais sukaks 100 metų Lietuvos krepšiniui, prasidėjusiam 1922 m. vykusiomis pirmosiomis varžybomis bei tais pačiais metais surengtomis Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėmis.
 
2022 metais „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, pradėta leisti 1972 metų kovo 19 dieną, minės 50-ies metų jubiliejų.
 
1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos, o 2022 m. bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600-metis.
 
2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
 
Seimas 2021-uosius skyrė pagerbti Gegužės 3-iosios Konstituciją ir iškilias istorines asmenybes
 
ELTA primena, kad Seimas yra paskelbęs 2021 metus Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros bei Archyvų metais.
 
2021-uosius Seimas skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes.
 
2021-ieji metai yra Lietuvos ir Lenkijos karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, poeto Vytauto Mačernio, mokslininkų Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos ir Marijos Gimbutienės metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.14; 07:00

Visoje Lietuvoje pagerbtas žuvusių laisvės gynėjų atminimas. KAM nuotr.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Ramūnas Bagdonas trečiadienį padėjo gėlių prie Laisvės gynėjų memorialo (Pietos) ir prie Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už Tėvynę Antakalnio kapinėse.

Taip pat dalyvavo mirusiųjų pagerbimo ceremonijoje Rasų kapinėse – padėjo gėlių prie Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus, Nežinomo kareivio, lietuvių tautos dailininko bei kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kapų bei prie paminklo ir kenotafo žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Pagerbtas ir generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas – gėlių prie paminklo Vilniaus Totorių aikštėje (prie Krašto apsaugos ministerijos) padėjo viceministras V. Umbrasas, kariuomenės atstovai, kariūnai. 

Gėlių buvo padėta ir Vilniaus Panerių memoriale prie Vietinės rinktinės karių kapo. 

Kasmet Vėlinių išvakarėse visų Lietuvos kariuomenės įgulų kariai, kariūnai, kariai savanoriai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos nariais lanko ir tvarko įvairiose šalies vietose palaidotų rezistencijos, Nepriklausomybės kovų dalyvių, vadų, Lietuvos generolų, partizanų, tarpukarį žuvusių Lietuvos lakūnų, Anapilin išėjusių tarnybos draugų kapus ir tautine juostele apjuosia žuvusių karių antkapinius paminklus ir kryžius, uždega žvakutes. Lietuvos generolų antkapiai aprišami Lietuvos kariuomenės vado juosta.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, iš viso aplankoma apie pusantro šimto karių kapaviečių ir daugiau nei 2,2 tūkst. karių amžinojo poilsio ar įamžinimo vietų visoje Lietuvoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-31