paleckiukas
Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Skandalingai pagarsėjęs politikas Algirdas Paleckis tapo labiausiai saugomu įtariamuoju, apie kurį į viešumą paskleista menkiausia smulkmena akimirksniu apskrieja žiniasklaidą, taip pat ir rusakalbę.

Šnipinėjimu įtariamo 48-erių vyro laisvė suvaržyta nuo pernai spalio. Uždarius Lukiškių izoliatorių-kalėjimą, jis perkeltas į Vilniaus pataisos namus, čia vienutėje lėtai slenka laikas laukiant teismo nuosprendžio.

Skurdu informacijos

Prokurorai nesidalija jokia informacija, taip pat ir ta, kuri, atrodo, nėra susijusi su byla. Vieninteliu žinių šaltiniu pastaruoju metu yra tapęs įtariamojo tėvas, buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.

Naujienų agentūrai BNS jis atskleidė, jog artimieji yra susirūpinę, kad A.Paleckis sulysęs, pablogėjusi jo sveikata. Sulaikytasis prašėsi apžiūrimas gydytojų, tačiau tokios galimybės jam tenka laukti – kalinimo vietoje trūksta medikų.

mitingvien_paleckis_1
Algirdas Paleckis mitinguoja. Slaptai.lt nuotr.

Labai apriboti pasimatymai su artimaisiais. Per visą sulaikymo laiką su žmona įtariamajam leista pasimatyti vos dukart. Tėvui buvo pranešta, kad su sūnumi galės pasimatyti rugpjūtį, tačiau atėjo žinia, kad „leidimas visiems pasimatymams atšauktas iki pat spalio pabaigos, kai sueis metai nuo jo suėmimo“.

Žinios apie įtariamąjį, sprendžiant iš komentarų skaičiaus ir turinio po straipsniais apie šią istoriją, plačiąją visuomenę jaudina mažiau nei, tarkime, sostinės savivaldybės parėdymas nuimti (kilus skandalui, vėl prisegti) generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos pastato.

Tačiau informacijos šaltinius atidžiai stebi ir žinias retransliuoja Kremliui palankūs šaltiniai. O kai nėra jokių žinių, atsiranda interpretacijų. Pvz., dalinamasi įspūdžiu, kad A.Paleckis jau atrodo kaip Osvencimo konclagerio kalinys. Kažkas netgi sukurpė kreipimąsi į Vladimirą Putiną (!), kad jis padėtų apginti Lietuvoje pažeidžiamų Rusijos piliečių teises; pavyzdžiu, kaip Lietuvoje paminamos žmogaus teisės, nurodomas A.Paleckio atvejis. Girdi, kaip lengvai lietuvių prokurorai priklijuoja šnipo etiketę.

Be abejonės, reikia skirti elementarius dalykus. Įtariamasis nėra kaltinamasis, jo kaltė neįrodyta (kita vertus, po devynis mėnesius trunkančio sulaikymo tikėtis kitokios bylos baigties sudėtinga). Be to, negalime būti abejingi klausimui, ar mūsų šalyje iš tiesų yra paisoma žmogaus teisių.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Žinomas žurnalistas, filosofas Kęstutis Girnius portale „Delfi“ pasidalijo mintimis, kad įtariamajam taikomos galimai perteklinės kardomosios priemonės bei susitikimų su artimaisiais ribojimai. Darant Paleckį kankiniu galimai tik padedame Rusijai. „Skeptiškai vertinu sąmokslų teorijas. Bet neatmetu galimybės, kad patys rusai pakišo Paleckį, su juo kontaktavo ir ko nors paprašė, po to nutekino informaciją Lietuvos teisėsaugai. Paleckis jiems naudingesnis kaip kankinys, nekaltas žmogus, su kuriuo teisiškai susidorojama“, – rašo K.Girnius.

Vargu ar autorius tikėjosi, kad jo straipsnio tam tikros citatos tuojau pat bus pasigautos proputiniškų minčių skleidėjų.

Vis dėlto pasimatymų ribojimui gal ir yra pagrindo? Vienas radikalias nuotaikas skleidžiantis portalas paskelbė bent tris A.Paleckio laiškus (po vieną per mėnesį), kuriuos netruko perspausdinti bei analizuoti kai kurios kitos interneto svetainės. Juk ne paštu siunčiama tokia korespondencija!

Pirmadienį (vis dėlto paštu) 15min.lt redakciją pasiekė jo laiškas, kuriame iš esmės pakartojama tai, ką BNS-ui yra teigęs įtariamojo tėvas.

Atviruose laiškuose – postringavimai apie demofašizmą

A.Paleckis iš kalėjimo rašo laiškus kaip tikras politinis kalinys, antifašistas. Siunčia aiškią žinutę apie įsigalėjusius represinių organų metodus, sąmoningai apie jį formuojamą neigiamą visuomenės nuomonę bei kuriant „reikiamą“ atmosferą būsimam teismui ir pan.

Kiekviename laiške jis tvirtina, kad Lietuvoje jau įsigalėjęs demokratinis fašizmas, kuris esą importuotas iš JAV, kur buvo sukurtas ir ištobulintas. Paaiškina, kad „ši išsigimusi demokratijos grimasa“ atsirado XIX a. pabaigoje ir iki šiol yra įsitaisiusi finansinės piramidės viršūnėje ir „tariamai demokratiškai eliminuoja visus kitaminčius Amerikoje ir už jos ribų“. Ant kitaminčių esą pradžioje užsiundoma žiniasklaida, o jei nepavyksta užčiaupti, tai padaroma pasitelkus finansinius įrankius, o kraštutiniu atveju griebiamasi bylų fabrikavimo ir kalėjimo.

Filosofija nėra gimusi Lukiškių vienutėje, kur pirmuosius atvirus laiškus parašė įtariamasis.

Absurdiška demokratinio fašizmo sąvoka kaip keiksmažodžiu ganėtinai ilgame, negatyvu trykštančiame tekste interneto platybėse spjaudosi vienas iš A.Paleckio šalininkų. Tekstas parašytas po 2009-ųjų sausį prie Seimo surengtų riaušių, kurios prasidėjo tarsi taikiu mitingu, kuriame dalyvavo ir A.Paleckis. Kaip žinoma, riaušės buvo išprovokuotos tam tikrų neramumais šalyje suinteresuotų jėgų. „Demofašizmas. Tai brutalios jėgos saugoma apsimestinė demokratija. Tai „išrinktųjų“ saujelės diktatūra, apvilkta parodomosios demokratijos rūbais.(…) Demofašizmas negali sėkmingai slopinti kovos, neskaldydamas kovotojų. Negali (vaidindamas demokratiją) persekioti opozicines jėgas, provokacijomis nekurdamas „indulgencijos“ tam. Ir štai… Premjeras A. Kubilius išgąstingos papūgos balsu vis kartoja – kaltas Paleckis“, – liejasi svaičiojimai.

riauses_seimas
Riaušės prie Lietuvos Seimo 2009-aisiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gyvenimui buvo pateistas kilimas

A.Paleckis galėjo eiti per gyvenimą pasišvilpaudamas ir, kaip sakoma, toli nueiti. Jis ir buvo ganėtinai daug anksti pasiekęs. Sėkmingą gyvenimo startą, palaikymą garantavo jau vien priklausymas įtakingai šeimai. Puikus išsilavinimas, keturios įvaldytos užsienio kalbos, darni šeima, visos saviraiškos galimybės – iki laimės, atrodo, nieko netrūko.

Vaikystėje A.Paleckiui dar teko bendrauti su žymiuoju seneliu Justu Paleckiu, Lietuvai atnešusiu Stalino saulę. Veikiausiai ne apie politiką šnekučiavosi senelis su mylimu vaikaičiu (mirus J.Paleckiui, Algirdas buvo aštuonerių), tačiau būtent šis asmuo jam tapo politiko idealu, į kurį A.Paleckis susiformavęs kaip politikas siekė lygiuotis.

Ne iš kelmo spirtas ir tėvas! Nuo ankstyvos vaikystės jaunesnysis sūnus Algirdas matė jį diplomatų, aukščiausių ir įtakingiausių politikų apsuptyje.

Vos baigusiam vidurinę mokyklą (ją lankė daugelis atžalų to meto elito iš M.K.Čiurlionio gatvės) vaikinui vienos durys vėrėsi po kitų. Pirmiausia – Vilniaus universiteto (Algirdas buvo ištikimas šeimos vyrų tradicijai – studijavo žurnalistiką). Sutapo, kad tuo metu signataras ir įtakingas socialdemokratų partijos narys J.V.Paleckis buvo VU Žurnalistikos instituto dėstytojas.

Vėlgi sutapo, kad tuo metu, kai tėvui buvo suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas bei pasiūlyta užimti prezidento Algirdo Brazausko patarėjo postą, vos baigusiam žurnalistiką Algirdui plačiai atsivėrė Užsienio reikalų ministerijos durys ir jaunasis specialistas buvo pasiųstas semtis tarptautinių santykių paslapčių į Paryžių.

Grįžus iš Paryžiaus vos po poros metų – vėl karjeros šuolis. Šįkart buvo įteiktas kelialapis į Briuselį, Lietuvos misiją prie ES, o į Lietuvą grįžusio perspektyvaus jauno specialisto laukė URM skyriaus vedėjo postas…

Nematomą globojančią ranką galima nuolat jausti padedant kilti karjeros laiptais, taip pat ir socialdemokratų partijoje. Jaunasis Paleckis buvo įtrauktas į naudingų pažinčių ratą.

Apie tokį minkštą kilimą, patiestą gyvenimo pradžiai, daugelis kitų, kurie neturėjo įtakingų tėvų ar senelių, galėjo tik svajoti.

Pabuvęs politikos aukštumose nėrė į gelmes

Įstojimo į Europos Sąjungą progauž nuopelnus bei paramą siekiant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje laikinai prezidento pareigas ėjusio Artūro Paulausko dekretu 2004 m. balandžio 21d. valstybės ordinais buvo apdovanota daugiau nei aštuoniasdešim Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų ir A.Paleckis, kaip buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento Vakarų Europos šalių skyriaus vedėjas, buvęs Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Bendrijų pirmasis sekretorius“. Jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Algirdas Paleckis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Praėjus devyneriems metams, kai karjeros skrydis buvo jau seniai pasibaigęs, o A.Paleckis užėmęs kovotojo poziciją, žurnalistams jis apie apdovanojimą pasakojo atsainiai: „Apdovanojimą gavau už tai, kad 9 metus dirbau Užsienio reikalų ministerijoje. Jei gerai pamenu, už indėlį plėtojant Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių santykius. Paskutinės pareigos, kurias užėmiau Užsienio reikalų ministerijoje – Vakarų Europos skyriaus vedėjas. Darbą toje įstaigoje baigiau 2001 metais. Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tie apdovanojimai buvo dalijami į kairę ir į dešinę. Kažkas ir mane įtraukė į tuos sąrašus“.

Proga prisiminti apdovanojimą nemaloni: 2013 m. kovo pradžioje Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Valstybės apdovanojimų tarybos siūlymą, už apdovanotojo vardo pažeminimą iš valstybės apdovanotųjų sąrašo išbraukė dėl sovietų agresijos neigimo nuteistą Algirdą Paleckį ir įpareigojo jį valstybinį apdovanojimą sugrąžinti.

Tačiau anuomet, 2003-2006 m., vis dar tęsėsi svaiginamas skrydis per politikos vandenis ir vėrėsi nauji horizontai.

Rengdamasis dalyvauti 2004-ųjų Seimo rinkimuose jaunasis Paleckis iš anksto susipažino su parlamento darbo specifika – kurį laiką buvo vieno iš Seimo vicepirmininkų padėjėjas, vėliau Socialdemokratinės koalicijos frakcijos referentas.

Jaunasis politikas (tuomet 33-ejų) Seimo nariu buvo išrinktas pagal A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą. Aktyvumo parlamentarui nestigo. Jis buvo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų, NATO reikalų komisijos narys, Seimo 2006, 2007 m. delegacijų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, daugelio tarpparlamentinių ryšių, tarp jų – ir parlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės narys.

Komandiruočių – kone trys dešimtys, būta kelių pretekstų vykti ir į Maskvą, Minską: tai kaip stebėtojas per Baltarusijos Prezidento rinkimus, tai į susitikimus su Baltarusijos Respublikos politikais ir žiniasklaidos atstovais, tai į konferenciją ir seminarą Maskvoje apie Rusijos ir Europos Sąjungos santykius.

Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žodį gerai valdantis politikas paskelbė ir savitų pranešimų, iš kurių galima atpažinti šiandieninį A.Paleckį:

„Nors šių dienų pasaulis susitraukė iki globalaus kaimo, dalis politikų, politologų ir žurnalistų neišsivaduoja iš paranojinių, 1939-ųjų metų pelėsiais dvelkiančių geopolitinių košmarų. Jų pastangomis jaunimui baigiama įdiegti, kad geras lietuvis yra Rusijos nekenčiantis lietuvis. Štai jie, populistai: vidaus politikoje žada, ko negali padaryti, o užsienio politikoje kuria baubus ir pjudo.“ (Algirdas Paleckis: „Lyderystė” dugne“, 2005-09-20)

Arba:

„Kiek kainuoja tautinis ar religinis sterilumas? Štai klausimas, kurį reikia kelti – ir prisiminti nesenos istorijos pamokas. „Islamo-ruso-kseno-fobijų“ apsėstiesiems taip pat galima priminti Antikos filosofo Senekos patarimą: „Jei nori nebijoti nieko, žinok, kad bijoti galima visko“. Kai pasaulis susitraukė iki globalaus kaimo, pats laikas keistis.“ (Algirdas Paleckis: „Islamofobija“, 2006-03-01)

2007-ųjų kovo paskutinę dieną A.Paleckis paskelbė paskutinį pranešimą spaudai – pareiškė, kad atsisako Seimo nario mandato, nes yra išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Erškėčio vainikas

Netrukus po to prasidėjo nusileidimas karjeros laiptais. Jis buvo toks pat greitas, kaip ir pakilimas.Vicemero pareigose neužsibuvo. Atsirado vis daugiau ir ideologinių nesutarimų su socdemais.

Iš politikos aukštumų A.Paleckis nėrė į kairuoliškas gelmes. Blaškėsi nuo vieno judėjimo prie kito. Pašalintas iš LSDP, įkūrė judėjimą „Frontas“, kuris prisišliejo prie Socialistinio liaudies fronto. Šešerius metus buvo šio politinio judėjimo lyderis. Pasijuto antifašistu, kovojančiu prieš jo akimis klastingą sistemą bei iš savo šaltinių semiamas sąmokslo teorijas. Iš čia jo teiginiai, neva Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, dėl kurių A.Paleckis buvo patrauktas atsakomybėn dėl sovietinės agresijos ir okupacijos neigimo, skirta 3 tūkst. eurų bauda.

Tačiau radikalią kairiąją pasirinkęs politikos veikėjas ištikimas savo principams.

Kelerius metus jis savo energiją skyrė prorusiškai tarptautinei teisių gynimo nevyriausybinei organizacijai „Pasaulis be nacizmo“. Ir štai 2014 m. organizacija, įsteigusi premiją, kurios pagrindinis tikslas „pažymėti nuopelnus ir palaikyti svarbiausias antifašistines iniciatyvas visame pasaulyje“, nominacijoje „Pilietinė pozicija“ įvertino A.Paleckį – premiją jam skyrė „už indėlį kovojant su ksenofobija, nacionalizmu ir siekimą etninės bei religinės santarvės“.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

…Buvęs Seimo narys, buvęs LSDP Vilniaus skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus vicemeras, buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis (galima būtų išvardyti ir daugiau buvusių postų bei pareigų) šiandien įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Kaltas ar ne, ar kokiu mastu kaltas – pasakys teismas. Laukti liko nebeilgai.

Tačiau vieną išvadą galima padaryti jau šiandien: kažkada perspektyviu laikytas politikas pats nusipynė erškėčio vainiką.

2019.07.30; 07:00

Kai daugiau kaip prieš dešimtmetį Vilniaus Mokytojų namuose vykusiame liūdnai pagarsėjusio R. Pakso renginyje, kuriame dalyvavau tiesiog iš smalsumo, sutikau buvusį savo kurso kolegą L. M., jis buvo labai nustebęs. O tu ką čia veiki? – paklausė.  Žaismingai paklausiau to paties, ir jis atsakė, jog dabar jis fronte. Kadangi jis dar studijų metais pasižymėjo neblogu humoro jausmu, – perklausiau, kokiame jis fronte, juk karas nevyksta. Bet jis, rimtai ir gal net šiek tiek paniekinančiai, pažvelgė į mane ir gan sausai iškošė: tu nežinai, kas yra Frontas?

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Tik tuomet ir sužinojau. Pasirodo, Frontas dar tik kūrėsi, aplink A. Paleckį jau spietėsi ir L. M., ir buvęs Krašto apsaugos ministras bei kiti, kaip dabar priimta sakyti, marginalai.

Kodėl prisiminiau šį, regis, mažareikšmį epizodą iš ganėtinai nutolusios praeities?

Pirmiausia todėl, kad A. Paleckio etc. byloje atsidūrė ir mano kurso draugas L. M. Tiesa, kol kas, berods, tik kaip liudytojas.

Antra, kas vis dėlto pastūmėja pakankamai išsilavinusius žmones žengti savo valstybės išdavystės link: genetinis kodas, merkantiliniai tikslai, ar paprasčiausiai „ neramios sielos“ kovotojo prieš sistemą dvasia?

Paleckio elgesį gal dar būtų galima suprasti (bet, šiukštu, ne pateisinti). Tai – genetinis kodas ir per jį persiduodanti senelio atmintis. Šviesios atminties tarpukario kultūros ir meno veikėjas Juozas Keliuotis šių eilučių autoriui yra pasakojęs, kaip dažnai Justas Paleckis su Liudu Gira lankydavęsi rusų ambasadoje Kaune. Tiesiog pritrūkdavę pinigų pavalgyti ir išgerti. O rusai buvę dosnūs – ir pavalgydindavę, ir pagirdydavę.

mitingvien_paleckis_1
Algirdas Paleckis mitinguoja. Slaptai.lt nuotr.

Bet, kaip žinia, nemokamų pietų nebūna, tad vėliau tekę atidirbti su kaupu.

Žmogaus gyvenimas, kaip rodo šimtmečių istorija, yra daug paprastesnis nei ilgaamžės didžiųjų filosofų pastangos priartinti žmogų prie dieviškosios esybės.

Meilė savo tėvynei, gilūs patriotiniai jausmai bei ištikimybė idealams – tai tarsi opera, skirta išrinktiesiems: suprantantiems libretą, jaučiantiems muziką ir grožį.

Grožis, deja, nėra tolygu sočiam duonos kąsniui.

Ne visiems, bet kokia kaina trokštantiems sotesnio duonos kąsnio dabar ir čia, užtenka vietos valdžioje ir prie valdžios.

Ir todėl toji neapibrėžties būsena gimdo nenuslūgstantį susierzinimą, pyktį ir neapykantą, stumiančius išdavystės link. (Čia, man regis, reikėtų labai giliai suvokti ir apmąstyti  būsimas gilumines pasekmes mūsų valstybei, įvykus beprecedentiniam teisėjų korupcijos skandalui).

Kazys Almenas prieš du dešimtmečius, kalbėdamas Birštone vykusioje konferencijoje apie tai, jog mes (lietuvių tauta) buvome pasmerkti išnykti, sakė: … Nuovokos stokojančių netrūksta bet kurioje tautoje. Radosi pagaliau ir tokių, kuriems tai (išnykimas – aut. past.) pasidarė nesvarbu. Buvo, deja, ir tokių, kurie tautos išnaikinimo vyksmą panaudojo savo asmeniškai gerovei, savo garbėtroškai patenkinti. Ko gero, pasitaikė net vienas kitas, kuris saviniekos sumetimais lietuvių tautos išnykimu buvo patenkintas.“

Ar ne kažką panašaus regime ir dabar? Socialinė, ekonominė, pagaliau, ir politinė atskirtis. Kai žvelgi į Vilniaus centre per visą namo sieną kabantį kandidato portretą, užgožiantį senovinę architektūrą, nejučia imi galvoti, jog merkantiliniai siekiai, garbėtroškiška žmogaus prigimtis niekur nedingo, nepaisant, kokioje visuomenės sistemoje begyventume. Ir kad į mažutėlius niekas net nekreipia dėmesio, nes jie tiesiog yra mažutėliai; tokio plakato jie tiesiog nepajėgūs įpirkti ir todėl iš principo negali dalyvauti valstybės valdyme, ir todėl niekam nebereikalingi.

A. Paleckio suėmimas pratęstas dviem mėnesiams. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Taip mes dedame bombas po savo ateities namų pamatais. Nebepavojingi tie, kurie jau išvyko; o tie, kurie liko, visuomet bus mums priešiškų jėgų taikiklyje.

Taip, be šventų idealų, žmogui reikia ir duonos. Kasdienės.

Tačiau vis gilėjanti visuomenės atskirtis vieniems žada dar riebesnį sotaus gyvenimo kąsnį, kitiems gi tik pažadus apie rojų žemėje, kurio niekada nebus.

Europos Komisijos (EK ) tyrėjų skaičiavimais, kas ketvirtas žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo rizikos riba. Tai – vienas prasčiausių rodiklių ES.

EK tvirtinimu, Lietuvos visuomenėje pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES, o socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičius kiekvienoje socialinėje grupėje vis auga. Tai lemia ne tik bendros regiono demografijos problemos, ekonomikos krizės palikti randai (nors krizė jau seniai praėjo), bet ir menkos valstybės pastangos.

O tos pastangos, anot prezidentės D. Grybauskaitės, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

2019.03.01; 10:00