Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.

Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą.
 
Pagal priimtas naujas nuostatas, „tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Už tai bus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
 
Už persekiojimą asmuo atsakys tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
 
Naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms pritarė 101, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai.
 
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, problema yra aktuali, tokių veikų buvo ir anksčiau. Sprendimų dažniausiai būdavo bandoma ieškoti taikant kituose straipsniuose reglamentuotą atsakomybę – ar dėl grasinimų, ar dėl smurto artimoje aplinkoje.
 
„Įsivaizduokime, jei žmogus yra priverstas pakeisti gyvenamąją vietą arba darbą, ar mokymo įstaigą, ar jo sveikatai žala yra padaryta, greičiausiai tai yra skambučiai, žinutės dieną naktį, sekimas prie namų, stebėjimas. Daug yra tokios informacijos, net kai kurių ministrų atžvilgiu, kurie yra aktyvūs pandemijos metu, arba, sakykim, po rugpjūčio 10 d. įvykių, dėl teisėtvarkos pareigūnų buvo bandoma rinkti medžiagą, kas tokie iš policijos pareigūnų dalyvavo ir buvo kalbama apie juos, jų šeimų narius, vaikus. Būna, kad šeimose, kilus konfliktams arba ištuokos metu, sutuoktiniai vienas kitam rašinėja, skambinėja, neduoda ramybės. Jei žmogus patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir tai įrodys teisėsauga, į kurią jis kreipsis, tokiu atveju gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
 
Pasak S. Šedbaro, tai įrodyti tikriausiai nebus lengva, tačiau įkalčius turėtų rinkti ir pats persekiojamas asmuo.
 
„Jeigu žmogus yra tokiu būdu terorizuojamas, jam jau reikėtų pagalvoti: galbūt reikėtų žinučių neištrinti, įsirašyti kokį grasinimą telefonu, jei kas matė, žinoti, kas tai matė, jei kur nors gatvėje vyko kokie neteisėti veiksmai. Kaip sakiau, nebus lengva įrodyti, bet vien esant galimybei tuo pasinaudoti, žmonėms, kurie patiria tokius veiksmus, leis pajusti saugumo jausmą, o teisėsaugai, žinoma, atsiranda papildoma pareiga tuo rūpintis“, – komentuodamas naują teisinį reguliavimą sakė S. Šedbaras.
 
Ketvirtadienį Seime priimtas vadinamasis „Persekiojimo įstatymas“ – tai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva padėti smurtą patyrusioms aukoms apsisaugoti nuo smurtautojo persekiojimo.
 
Remiantis ES Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau persekiojimas tam tikrais atvejais gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, todėl traktuojamas kaip ypač pavojingas.
 
„Gilinantis į smurto prieš moteris temą paaiškėjo, kad neturime pakankamos apsaugos nuo persekiojimo. Teko bendrauti su tokios grėsmės aukomis, jų leitmotyvas beveik visada buvo tas pats – ištrūkusios iš smurtinių santykių, moterys patirdavo didžiulį psichologinį spaudimą, nuolatines vyrų pastangas kontaktuoti. Bet kas, kam yra tekę susidurti su persekiojimu, ar matyti artimą žmogų patiriantį tai, žino, kad tai yra viena iš smurto formų, dažnai tampanti įžanga į fizinius smurtinius veiksmus“, – sakė Seimo pirmininkė, viena iš įstatymo projekto iniciatorių.
 
Tikimasi, kad persekiojimo kriminalizavimas leis užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ir apsaugoti žmonių privatų gyvenimą.
„Įstatymu  apibrėžta atsakomybė už asmens persekiojimą, siekiant apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą bei laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams“ , – kalbėjo po balsavimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.10.15; 07:11

Pareigūnai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymu Finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems praėjusių metų gruodžio mėnesį teko kontroliuoti judėjimą tarp savivaldybių dėl paskelbto karantino, papildomai skirs kompensuoti ir išmokėti 1 112,6 tūkst. eurų. Iš jų didžioji dalis – 1 107,6 tūkst. eurų – numatyta Policijos departamentui.
 
Pareigūnams ir darbuotojams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos valdymu, mokamos atlyginimų priemokos, atsižvelgus į padidėjusį darbo krūvį ar į papildomas užduotis, taip pat už darbą švenčių, poilsio dienomis ir nakties metu, viršvalandinį darbą, darbą budėjimų metu. Iš viso, kaip nurodoma VRM pranešime, Policijos departamentas pareigūnams jau papildomai išmokėjo už gruodžio mėnesį 2 mln. eurų.
 
„Kaip ir buvo žadėta, visiems statutiniams pareigūnams ir darbuotojams, prisidedantiems prie ekstremaliosios situacijos šalyje suvaldymo ir dėl to viršijantiems įprastinį darbo krūvį, deramai atlyginama. Priemokų ir kompensacijų išmokėjimas pareigūnams už papildomą ir atsakingą darbą šiuo mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu – svariausias mūsų prioritetas“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
 
Papildomos lėšos pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, numatytos ir 2021 metų valstybės biudžeto įstatyme, Finansų ministerijos asignavimuose (Vyriausybės rezerve COVID-19 pandemijos padariniams šalinti).
 
Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms pernai buvo skirta 9 159 000 eurų. Šios lėšos buvo išmokėtos statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą karantino laikotarpiu kovo–balandžio ir lapkričio mėnesiais, įvertinus atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, riziką sveikatai ir pan.
 
Statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už jų darbą karantino laikotarpiu galima mokėti atlyginimų priemokas, vadovaujantis įstatymais, kur yra nustatytas apmokėjimas už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:00

Atsargiai – pavojinga zona. Slaptai.lt nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad trečiadienį Vilniaus apygardos teisme paskelbus nuosprendį Sausio 13-osios byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą ir skleidžiama dezinformacija tik padidės.

„Dezinformacijos ir puolimo bus ir daugiau, ypač po nuosprendžio. Mes žinome, kad tokia bus (Rusijos. – ELTA) reakcija“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Maskva ir anksčiau aktyviai bandė paneigti Sausio 13-ąją padarytus nusikaltimus, tačiau dabar, tvirtino Vyriausybės vadovas, kyla reali rizika bylos nagrinėjime dalyvavusiems žmonėms. 

Dėl to, ragina premjeras, teisėjams ir pareigūnams, dalyvavusiems Sausio 13-osios bylos nagrinėjime, reikėtų susilaikyti nuo vizitų į Rusiją ir jos įtakoje esančias valstybes. 

Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!
„Kalbant apie mūsų pareigūnus, kurie dalyvavo tiek tiriant šias bylas, tiek priimant sprendimus, tiek nagrinėjant (bylą. – ELTA) ikiteisminio tyrimo institucijose, tikėtina, kad šiems žmonėms bus pritaikytos įvairios sankcijos“, – sakė S. Skvernelis. 

„Ko gero, reikės susilaikyti nuo vizitų į šalis, kuriose būtų galima nukentėti nuo poveikio, kurį, tikėtina, darys Rusijos valstybė“, – kalbėjo premjeras. 

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skelbia nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.28; 01:00