Kviečiame keisti sprendimą dėl daugiafunkcio sporto centro prie parko

Klaipėdos rajono savivaldybė atsidūrė savitoje aklavietėje. Profesionalūs architektai, ekspertai nepalankiai įvertino visuomenei pristatytus pradinius Gargždų daugiafunkcio centro Kvietinių gatvėje projektinius pasiūlymus. Specialistai politikams ir valdininkams pakartojo tai, ką daugiau nei metus kalba Klaipėdos rajono visuomenė – vieta stadione, prie parko, Gargždų daugiafunkciniam sporto centrui netinkama.

Bus bereikalingai kertami medžiai, prastės eismo saugumo sąlygos šalia esančių švietimo įstaigų lankytojams ir darbuotojams, kantriai spūstis per kiekvienas „Bangos“ rungtynes ištveriantys gyventojai neteks kasdienos ramybės, centro lankytojai vargiai ras vietos pastatyti automobilį šalia.

Politikų užsispyrimas statyti daugiafunkcį centrą stadio­ne pablogins lengvaatlečių treniruočių ir varžybų sąlygas, o pastatytas centras neatlieps ir kitų sporto bendruomenės atstovų lūkesčių. Pavyzdžiui, LKL krepšinio varžybos naujoje salėje negalės būti organizuojamos – per mažai vietos, tribūnų, per žemas salės aukštis.

Kaip per viešą daugiafunkcio centro projektinių pasiūlymų pristatymą Savivaldybėje taikliai įvardijo vienas senųjų gargždiškių: daugiafunkcio prie parko projektas – lyg bandymas įtaisyti dramblį vištidėje.

Tenka darsyk kreiptis į Klaipėdos rajono gyventojus ir visų mūsų išrinktus politikus atkakliai pakartojant tą patį: daug klausimų, abejonių ir dalies visuomenės nepasitenkinimą keliantis projektas neatitinka gargždiškių ir Klaipėdos rajono gyventojų lūkesčių.

Nėra „architektūrinės kokybės“

Piliečiams aktualu žinoti, kad Lietuvos architektų rūmų Tarybos ekspertai, įvertinę Sporto paskirties pastato Kvietinių g. 26, Gargžduose, statybos projektinius pasiūlymus, pateikė išvadą, kad „didžioji dauguma trūkumų kyla dėl per mažo statybai numatyto ploto programai realizuoti. (…) Tarybos nuomone, pateiktas pasiūlymas visumoje netenkina esminių architektūrinės kokybės reikalavimų.“

Architektūros ekspertai konstatavo ir keletą kitų svarbių detalių, kurias apie projektą politikams išsakė ir visuomenė: architektūrinei išskirtinio pagal paskirtį pastato išraiškai trūksta reprezentatyvumo bei estetinio išraiškingumo, ne visai pagrįsti medžių kirtimai kelia abejonę dėl automobilių statymo aikštelės, įvažiavimų įrengimo racionalumo, siūloma ieškoti galimybės mažinti numatytą programą arba didinti pastato užstatymo plotą, taip siekiant geriau spręsti funkcinę pastato struktūrą, siūloma efektyvinti pagalbinių patalpų planavimą ypač atkreipiant dėmesį į numatomam žiūrovų skaičiui galimai per mažą vestibiulinių patalpų grupę.

Be to, baseino takų skaičius (4 takai), Tarybos nuomone, yra per mažas. Siūloma ieškoti galimybės padidinti jų skaičių, kad efektyviai būtų išnaudojamos 25 m ilgio baseino įrengimo sąnaudos, tam atsisakant dalies pramoginių baseinų.

Taryba taip pat mano, kad automobilių aikštelę galima suplanuoti efektyviau, taip išsaugant bent dalį numatytų kirsti medžių, o, atsižvelgiant į pastato paskirties unikalumą, siūloma tobulinti pastato išraišką, siekiant išskirtinės estetikos, taip pat įvertinus ir tai, kad pastato „vijoklinis fasadas“ projektinį vaizdą pasieks tik po eilės metų.

Piliečiai gali keisti?

Priminsime, kad apie 170 tūkstančių eurų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšų kainavęs Gargždų daugiafunkcio centro projektas Dariaus ir Girėno gatvėje, kuriam buvo gauti palankūs architektų vertinimai ir yra išimti iki šiol galiojantys statybos leidimai, politikų valia, guli stalčiuje.

Priminsime, kad nepaisant iniciatyvinėje grupėje „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“ susivienijusių aktyvių piliečių ir Klaipėdos rajono verslininkų teiktų skundų Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai, opozicijos iniciatyva atliktos Vietos gyventojų apklausoje išsakytos nuomonės, kai 95 procentų pasisakiusiųjų nesutiko perkelti daugiafunkcio sporto centro statybų prie parko, rimtų ir išsamių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

Pagrindinis argumentas – sprendimą keisti daugiafunkcio statybos vietą priėmė Taryba, kitaip tariant, piliečių rinkti atstovai savivaldoje, o jų sprendimus piliečiai galės įvertinti per kitus rinkimus – balsuodami ir taip įvertindami politikų darbus visuomenei.

Tiesą sakant, piliečiai ir bendruomenė turi ir daugiau instrumentų veikti politikų sprendimus, nelaukdami kitų savivaldos rinkimų.

Ginami privatūs interesai?

Ar dar atsimenate, kai po politikų sprendimo statyti daugiafunkcį prie parko prasidėjo piliečių judėjimas prieš šį sprendimą, į iniciatyvinę grupę „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“ susivieniję Klaipėdos rajono verslininkai buvo viešai kaltinami, esą turi privačių ir verslo interesų dėl daugiafunkcio statybų Dariaus ir Girėno gatvėje?

Šiandien jau aišku, kad privatų interesą statyti daugiafunkcį prie parko turi kai kurie valdančiosios daugumos politikai.

Pernai, kai valdančioji politikų koalicija savo balsais priėmė sprendimą keisti daugiafunkcio statybos vietą, dar nebuvo aišku, kad sklypą šalia būsimo daugiafunkcio nusipirko politikas, Tarybos narys Vaclovas Macijauskas, šiandien jau suprojektavęs daugiabučius vietoje apleisto privataus namo prie pat būsimo daugiafunkcio.

Nebuvo žinoma ir apie planuojamą Savivaldybės sprendimą iš privataus asmens pirkti apleistų pamatų buvusio stadiono teritorijoje, esą galimoms Gargždų krašto muziejaus ir bibliotekos statyboms.

Nebuvo žinomos ir galimos vyriausiojo Klaipėdos rajono architekto sąsajos su aplink parką ir daugiafunkcį centrą verslus vystančiais verslininkais. Be to, iki šiol viešai prieinamas vaizdo įrašas iš viešo projektinių pasiūlymų pristatymo liudija, kad vyriausiasis architektas palaiko ne viešąjį interesą, visuomenės nuomonę, o Savivaldybės samdytus daugiafunkcio projektuotojus.

Prieš metus mieste piliečiai daugiau kalbėjo apie liberalų ir su liberalais siejamų verslininkų interesus. Jie beveik dešimtmetį atkakliai siekė, kad daugiafunkcis būtų statomas prie parko, kur vysto keletą verslų.

Iniciatyvinės grupės nariai šiandien svarsto, kad galima ir darsyk kreiptis į STT, Prokuratūrą, nes paaiškėjo naujų, galimai esminių aplinkybių, galbūt liudijančių viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o ne visuomenės intereso gynimą.

Tenka pripažinti, kad neoficialiai nemažai gargždiškių tebėra pasipiktinę dėl sprendimo statyti daugiafunkcį prie parko, bet žmonės tiesiog nenori „veltis“ į dialogą ar prieštarą su valdžia. Keista, kad Nepriklausomoje Lietuvoje bijoma garsiai išsakyti savo nuomonę, nes baiminamasi, kad tai neigiamai atsilieps šeimos narių, giminaičių darbo santykiams, susijusiems su Savivaldybe, vaikų ugdymui, nenorima sakyti tiesos, vengiant galimų pasekmių.

Būtinas senas naujas sprendimas

Demokratinėje Lietuvoje, XXI amžiuje, visuomenė ne tik gali, bet ir privalo ginti viešąjį interesą. Būtinas civilizuotas, teisinis dialogas tarp valdžios ir piliečių, o prireikus – ir gynyba skundų, tyrimų, piketų bei protestų pagalba. Galingas ginklas yra ir viešumas. Būtent todėl į iniciatyvinę grupę susibūrę piliečiai nenuleidžia rankų, atidžiai seka įvykius, tariasi su teisininkais dėl galimybių keisti situaciją ir kalba apie tai viešai.

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams ir valdančiosios koalicijos nariams, išrinktiesiems politikams norime priminti ir šiuo viešu kreipimusi pabrėžti, kad kaip tik dabar, kai Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektiniai pasiūlymai stadione išryškino tiek daug problemų, pagrįstai yra kritikuojami profesionalų ir visuomenės, pats laikas priimti naują seną sprendimą – statyti daugiafunkcį sporto centrą Dariaus ir Girėno gatvėje. Tereikia apsispręsti, šiek tiek pakoreguoti projektą ir paskelbti viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams pirkti.

Kviečiame išgirsti visuomenės nuomonę ir atliepti lūkesčius, išmintingai dirbti bendruomenei, o ne atstovauti vien galimai siauriems privačių asmenų interesams.

Informacijos šaltinis – Iniciatyvinė grupė „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“

2020.08.25; 12:21

Janina Gadliauskienė. Pilaitės bendruomenė

Besiplečiant Vilniaus miesto Pilaitės rajonui suaugusieji ir vaikai džiaugiasi Gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrijos „SALEKS“ įkurtu parku. Šio parko idėjai pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau ar galėjo toks gundantis ir nemenkas sklypas ilgai tarnauti bendriems interesams? Atrodo, ne. Nacionalinės žemės tarnyba jį grąžino savininkams, šie pardavė ir taip atsirado veikėjai, kaip iš P. Cvirkos romano „Frank Kruk”, kurie imasi visų priemonių, kad parkas virstų statybomis.

Atviras parkas visiems

Jau prieš pora dešimtmečių, kai Bitėnų, Nadruvos gatvių gyventojų iniciatyva, arti esančioje dauboje, buvo įkurtas parkas ir jame užsodinti medžiai. Tik parką prižiūrinčiųjų pastangomis keliomis juostomis apsodintas parkas ne tik išliko, bet medžiai jau išaugo ir teikia pavėsį, bei malonumą akims.

Parko viduje esanti dauba apribota medžiais yra patraukli tuo, kad išskyrus vaikų žaidimo aikštelę ir šalia esančius vartus futbolui, parko viduryje daugiau nieko nėra. Tai suteikia parkui savotiško patrauklumo. Įsivyravus miestų tankinimui gyventojai pavargsta nuo erdvės trūkumo ir tokie laisvo stiliaus, neužkimšti statiniais, želdiniais parkai yra gera vieta pailsėti.

Prie pat parko, kitoje Bitėnų gatvės pusėje, įsikūrusiai Vilniaus krikščionių gimnazijai parkas yra tapęs pagrindine vieta fiziniam lavinimu, žaidimams, užsiėmimams gamtoje. Gimnazija šį pastatą kažkada statytą kaip valgyklą Pilaitės pirmiesiems statybininkams, pritaikė savo reikmėms, tačiau liko be stadiono. Taip parkas tarsi užpildė šią spragą, teikdamas gimnazijos vaikams visokią naudą.

Pilaitės parkas. Vytauto Visocko nuotr.

Bendrajame plane – rekreacinė teritorija

Vilniaus miesto bendrajame plane bendrijos „Saleks” įkurtas parkas pažymėtas kaip rekreacinė teritorija. Ši nuostata liko ir dabartiniu metu parengtame Vilniaus miesto bendrajame plane. Vilniaus miesto administracijai dar nebaigus parko įkūrimo proceso, Valstybinė žemės tarnyba šią teritoriją grąžino savininkams.

Susigrąžinusieji rekreacinės paskirties žemę negalėjo jos panaudoti gyvenamųjų namų statybai ar kitiems statiniams, todėl daugelis ją pardavė. Tuo tarpu, nusipirkę rekreacinės vietovės sklypus, o tiksliau – parką, jau žinojo visą šios vietovės padėtį. Tačiau tai nepakeitė noro įsigyti šią pilaitiškiams reikalingą teritoriją ir čia planuoti statybas.

Neseniai banko Nordstreet internetiniame puslapyje atsirado informacija apie tai, kad kviečiami investuoti į gyvenamųjų namų statybą Pilaitėje, Bitėnų gatvėje. Kaip šio kvietimo patvirtinimas, pereitą savaitę iš parko slapta buvo išgabenti vaikų žaidimo aikštelės įrenginiai. Tolimesni šios teritorijos savininkus subūrusio apsukraus veikėjo scenarijus kaip ir aiškus, siekti įteisinti gyvenamųjų namų statybas, pakeičiant žemės paskirtį.

Kurie prioritetai viršesni

Prieš keletą metų prie Bitėnų gatvės atgavę nuosavybę savininkai jau bandė iškirsti parko medžius. Tuomet šiam planui aktyviai pasipriešino Vilniaus krikščioniškosios gimnazijos moksleiviai. Jie į surengtą akciją prie parko atvyko su piešiniais ir plakatais, kuriuose pasisakė kaip labai jiems reikalingas šis parkas su esančia erdve, vaikų žaidimo aikštele ir vartais futbolui. Po akcijos viskas nurimo ir atrodė, kad parkas ir liks parku žmonėms. Tačiau čia kaip žaidime, laimi tie, kurie apsukresni.

Nauji žaidėjai atvyko jau ne su kirvuku, o spaudimu bendrijai „Saleks” nesipriešinti ir leisti gyvenamaisiais namais užstatyti visą parko vidurinę teritoriją prie Bitėnų gatvės. Bendrijos „Saleks”, Vilniaus krikščioniškoji gimnazija ir Pilaitės gyventojai nesutinka su UAB „Net Tactikal“ akcininkų puoselėjamo parko planuojamu užstatymu. Vadovaudamiesi  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 bei 2019m. gegužės 10 d. teismo ekspertės D. Alieknienės Ekspertizės objektų apžiūros akto Nr. 190561 E nustatytu faktu, kad Nadruvos parko 3,77 ha ploto žemės sklypo dalis priklauso Salotės gyvenvietėje suprojektuotam 33,0 ha valstybės išperkamam žemės sklypui, bendrijos „Saleks“ net karantino metu nemiegojo ir savo nesutikimą nuotolinių būdų išreiškė pareiškimais viešojo intereso ginantiems prokurorams ir Seimo kontrolierių įstaigai. Bet šios valstybės institucijos nespėjo ar nenorėjo laiku visuomenei padėti. Staiga išgabenus vaikų žaidimo aikštelės elementus, bendrija „Saleks“ valstybinėms institucijoms pateikė raštu paklausimus, kieno iniciatyva, kas ir kokiam tikslui buvo taip pasielgta.

Vaikų žaidimo aikštelė anksčiau. Slaptai.lt nuotr.

Sparčiais tempais plečiantis Pilaitei trūksta žaliųjų zonų paties rajono viduje. Kai statybų investuotojai, taupydami užstatymo plotą, priartina namą prie namo ir jų vidiniai kiemai tampa panašūs į šulinius, netoliese esantys skverai, rekreacinės zonos gyventojams tampa išsigelbėjimu nuo suspaustų erdvių. Panaši padėtis yra nutikus ir su naujomis statybomis šalia parko, prie Gilužio gatvės. Čia ne tik, kad įgyvendinamos sutankintos gyvenamųjų namų statybos, bet naujakuriai kenčia nuo nuolat nešamų neasfaltuotos Gilužio gatvės dulkių.

Žaidimo aikštelė šiandien. Slaptai.lt nuotr.

Taigi, ar naujieji „Frank Kruko” herojai įveiks savivaldybės siekį išsaugoti parką prie Bitėnų gatvės, ar savivaldybė pasiduos investuotojų planui, priklausys ne tik nuo visuomenės aktyvumo, bet ir nuo politinių sprendimų. Šiuo metu kaip tik Seime yra keistai užstrigęs vietos savivaldos įstatymo projektas, kuris jei būtų priimtas kaip tik ir leistų savivaldybei išpirkti žaliąsias zonas. Tačiau šiam projektui nepritarė Seimo kaimo reikalų komitetas, nors Vyriausybės išvada buvo teigiama ir dėl tokios nuostatos reikalingumo pasisakė Kauno ir Vilniaus savivaldybių specialistai.

Vienas iš nedaugelio pačių gyventojų sulipdytas, puoselėtas, mylimas parkas turi teisę išlikti ir džiuginti aplinkinių gyventojų širdis ir tai gali tapti naujomis idėjomis investuotojams toliau kurti šią idėją, atrandant visiems priimtinas perspektyvas.

Janina Gadliauskienė, Pilaitės bendruomenė

2020.06.01; 16:05