Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Suskaičiavus duomenis iš didžiosios dalies Pasaulio lietuvių apygardos, į priekį išsiveržė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
 
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), suskaičiavus 50 atstovybių duomenis iš 51, A. Armonaitė surinko 52,55 proc. balsų ir aplenkė 45,01 proc. rinkėjų balsų gavusią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovę Dalią Asanavičiūtę.
 
Pirmajame rinkimų į Seimą ture A. Armonaitė surinko 34,90 proc. rinkėjų balsų, tuo tarpu už D. Asanavičiūtę balsavo 25,40 proc. Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 00:30

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas ir Paulius Saudargas kreipiasi į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę, prašydami apsvarstyti ir pateikti paaiškinimą dėl ministro Lino Linkevičiaus kandidatavimo vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje.
 
Kreipimesi teigiama, kad Seimo narys, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius šių metų  spalio 11 d. Seimo rinkimuose savo kandidatūrą kelia vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje, nors  Seimo rinkimų įstatymo nuostatos numato tam tikras atsakomybes dėl balsavimo užsienyje.
 
„Tai, kad organizuojant rinkimus užsienyje Užsienio reikalų ministerijai tenka išskirtinis vaidmuo, o Lietuvos diplomatinė tarnyba yra statutinė organizacija, todėl ir santykiai joje tarp vadovo ir pavaldinių yra žymiai labiau hierarchizuoti, daugiau „vertikalės“, paskatino mus su kolegomis kreiptis į VRK“, – teigia Seimo narys A. Ažubalis.
 
Seimo narys A. Anušauskas pabrėžė, kad ministras turi aiškiai deklaruoti savo veiklą.
 
„Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ministras turi aiškiai deklaruoti, kada jis užsienio apygardoje veikia kaip kandidatas, nevažinėjantis į susitikimus už mokesčių mokėtojų pinigus, ir kada kaip ministras – vykstantis tik darbiniais reikalais, o ne agituoti už save“, – pažymėjo A. Anušauskas.
 
„Nepaisant išskirtinai svarbaus užsienio reikalų ministro vaidmens Pasaulio lietuvių bendruomenėje, kyla klausimas, ar kai rinkimus šioje apygardoje organizuoja Užsienio reikalų ministerija, ten pat kandidatuojantis URM ministras neįsivelia į interesų konfliktą. Panaši kolizija susidarytų, jei į rinkimus kažkurioje apygardoje veržtųsi VRK pirmininkė“, – apibendrino P. Saudargas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 00:30