pasikeitimas kaliniais

Vašingtonas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino apsikeitusios kaliniais su Iranu ir pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas suteikė malonę penkiems iraniečiams, įkalintiems arba laukiantiems teismo už nesmurtinius nusikaltimus.

 

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad J. Bidenas žengė politiškai rizikingą žingsnį ir taip pat įves naujas sankcijas Irano žvalgybos ministerijai bei buvusiam prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui.

 

Du iš penkių iraniečių, kuriuos per apsikeitimą kaliniais paleido JAV, pirmadienį atvyko į Katarą, pranešė Irano žiniasklaida. Pasak jos, kiti trys nusprendė likti Jungtinėse Valstijose arba trečiojoje šalyje.

 

„Mehrdadas Moeinas Ansari ir Reza Sarhangpouras, paleisti per JAV ir Irano kalinių mainus ir ketinantys keliauti į Iraną, atvyko į Dohą“, – pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Penki Irano paleisti sulaikyti JAV piliečiai pirmadienį taip pat išvyko į Dohą, naujienų agentūrai AFP sakė informuotas šaltinis, prieš tai į Irano sąskaitas Katare pervedus 6 mlrd. JAV dolerių įšaldytų lėšų. Penki asmenys, tarp jų verslininkas ir gamtosaugininkas, išvyko iš Irano Kataro lėktuvu lydimi dviejų giminaičių ir Kataro ambasadoriaus, jie buvo paleisti mainais į JAV laikytus penkis iraniečius.

 

Mainus paskatino 6 mlrd. dolerių lėšų, ilgai įšaldytų JAV sąjungininkės Pietų Korėjos pagal sankcijas Iranui, pervedimas į Irano sąskaitas. Iranas uždirbo šiuos pinigus parduodamas naftą Pietų Korėjai, tačiau šalis įšaldė lėšas, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV pasitraukė iš reikšmingo branduolinio susitarimo ir atnaujino sankcijas Iranui.

 

Irano centrinio banko vadovas sakė, kad Iranas reikalaus, jog Pietų Korėja atlygintų žalą dėl lėšų sulaikymo. Jis sakė, kad pirmadienį į šešias Irano sąskaitas dviejuose Kataro bankuose buvo deponuota 5,57 mlrd. eurų (5,95 mlrd. JAV dolerių) ekvivalentas. „Irano vardu pateikiame skundą prieš Pietų Korėją, kad nesuteikė prieigos prie šių lėšų ir sumažino jų vertę, ir sieksime žalos atlyginimo“, – per valstybinę televiziją sakė Mohammadreza Farzinas.

 

Tarp paleistų amerikiečių yra verslininkas Siamakas Namazi, suimtas 2015 m. dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jo šeima atmetė. Kiti yra laukinės gamtos saugotojas Moradas Tahbazas, rizikos kapitalistas Emadas Sharqi ir dar du, norėję likti anonimais.

 

Praėjusią savaitę oficiali naujienų agentūra IRNA įvardijo penkis įkalintus iraniečius. Tarp jų – Reza Sarhangpouras ir Kambizas Attaras Kashani, abu apkaltinti JAV sankcijų Teheranui pažeidimu. Pasak JAV pareigūnų, trečiasis kalinys Kavehas Lotfolah Afrasiabi 2021 m. buvo sulaikytas savo namuose netoli Bostono ir apkaltintas esąs Irano vyriausybės agentas. Kiti du asmenys – Mehrdadas Moeinas Ansari ir Aminas Hasanzadehas – buvo susiję su Irano saugumo pajėgomis.

 

Baltieji rūmai paneigė, kad Irano lėšų įšaldymo panaikinimas iš tikrųjų buvo išpirka. J. Bideno administracija tvirtino, kad Iranui bus leista panaudoti pinigus tik maistui, vaistams ir kitoms humanitarinėms prekėms pirkti. Iranas, ypač priešiškas JAV nuo provakarietišką monarchą nuvertusios 1979 m. islamo revoliucijos, neigia, kad lėšoms taikomi apribojimai, ir ketina „pirkti visas nesankcionuotas prekes“, ne tik maistą ir vaistus.

 

Pradėjęs eiti pareigas J. Bidenas tikėjosi atkurti reikšmingą 2015 m. branduolinį susitarimą, pagal kurį Iranas pažadėjo apriboti savo prieštaringai vertinamą branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą. Tačiau mėnesius trukusios derybos nedavė proveržio. Ginčo sprendimo perspektyvos dar labiau sumenko, kai pernai Irane kilo protestai dėl Mahsos Amini, suimtos dėl įtariamo šalies islamiško aprangos kodo pažeidimo, mirties.

 

Kaliniai paleisti praėjus vos kelioms dienoms po pirmųjų jos mirties metinių ir J. Bidenui bei Irano prezidentui Ebrahimui Raisi Niujorke dalyvaujant kasmetinėje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, nors nesitikima, kad jie susitiks.