Putino fizionomija

Maskva, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Kremlius atmetė Vakarų žvalgybų duomenis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai informuojamas apie padėtį Ukrainoje.
 
„Pasirodo, kad nei Valstybės departamentas (JAV), nei Pentagonas neturi patikimos informacijos apie tai, kad vyksta Kremliuje, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie tiesiog nesupranta, kas vyksta Kremliuje. Jie nesupranta prezidento V. Putino. Jie nesupranta sprendimų mechanizmo. Jie nesupranta mūsų darbo stiliaus“.
 
D. Peskovas pridūrė: „Tai ne tik apmaudu. Tai mums kelia nerimą. Nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus sprendimus, pernelyg lengvabūdiškus sprendimus, kurie turi labai rimtų padarinių“.
 
Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pareiškė, kad V. Putinas savo patarėjų klaidingai informuojamas apie karo eigą. Jie bijo jam pasakyti tiesą, teigė britų žvalgybos GCHQ vadovas Jeremy‘is Flemingas. JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad neramina tai, jei V. Putinas gauna klaidingą informaciją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.02; 07:54
 

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir sekmadienį, viešėdamas Darbėnuose, pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus, skelbia DELFI.
 
„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu”, – teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį paskelbė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
 
Vadovauti Nacionalinio saugumo grupei prezidentas skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas.
 
Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
 
Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
 
Šalies vadovas sekmadienį žurnalistams užsiminė, kad bent dviejų iš šių patarėjų sprendimai gali būti susiję su asmeninėmis aplinkybėmis.
„Politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją”, – sakė G. Nausėda, atkreipdamas dėmesį, kad du iš trijų patarėjų turi mažų vaikų, šeimas, o jų darbas Prezidentūroje yra toks alinantis, kad kitiems dalykams sunkiai lieka laiko.
 
Kaip skelbia DELFI, kalbėdamas apie sprendimą dėl V. J. Žuko, šalies vadovas teigė, kad galbūt generolui po darbo kariuomenės vado pozicijoje reikėjo ilgesnio atšalimo laikotarpio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:05

Iš einamų pareigų traukiasi prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Jonas Vytautas Žukas, vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė bei Komunikacijos grupių vadovas, vyriausiasis šalies vadovo patarėjas Aistis Zabarauskas.
 
Birželio mėnesį darbą Prezidentūros kanceliarijoje taip pat baigia Teisės grupės patarėjos Ieva Saudargaitė bei Vida Petrylaitė. Tai ketvirtadienį pranešė pati Prezidentūra.
 
Kaip skelbiama pranešime spaudai, G. Nausėda vadovauti Nacionalinio saugumo grupei paskyrė Darių Kuliešių. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas. Tuo tarpu naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
 
„Ankstesni grupių vadovai priėmė sprendimus tęsti darbus kitose srityse. Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių“, – rašoma pranešime.
 
Savo ruožtu G. Nausėda, komentuodamas patarėjų pasitraukimus, jiems padėkojo.
 
„Pirmieji kadencijos metai yra vienas sudėtingiausių etapų, kuomet reikia praminti naujus dalykinių ryšių takus Prezidento institucijos santykiuose tiek su kitomis valdžios grandimis ir visuomenės grupėmis, tiek čia, institucijos viduje, tarp patarėjų grupių. Tuo pat metu reikia brėžti aiškias politines linijas ir jas įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju savo patarėjams už jų indėlį formuojant Prezidento politiką pirmaisiais metais. Mano pasitikėjimas šiais žmonėmis ir pagarba jiems nesibaigia su jų paskutine darbo diena, bet pasipildo žmogišku dėkingumu. Pradėtus darbus tęs ir plės savomis iniciatyvomis naujieji grupių vadovai“, – sako prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.26; 00:35

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kai koronaviruso pandemijos metu vidaus politikoje iš esmės visas valdžios gijas savo rankose sutelkė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabandė atsigriebti užsienio politikoje, pradėjęs telefoninio ryšio sesiją pokalbių su Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Armėnijos lyderiais, besiruošiančiais birželio 18 d. suplanuotam „Rytų partnerystės“ programos šalių viršūnių susitikimui.  

Kaip galima būtų spręsti iš Prezidentūros pranešimų, įvykusios aukščiausiojo lygio diskusijos užgriebė svarbias problemas, šalių lyderiai nepraplepėjo visą numatytą laiką tik apie orus ar sveikatą. Tačiau štai Slaptai.lt internetinio dienraščio redaktoriui Gintarui Visockui iškilo spiečius klausimų dėl įvykusių diskusijų labiau apčiuopiamų rezultatų, taigi redaktorius ėmė ir paprašė patikslinti pranešime išsakytas pozicijas, labai aiškiai suformuluotus klausimus išsiųsdamas Prezidentūros Komunikacinei grupei https://slaptai.lt/gintaras-visockas-ka-pamirso-pasakyti-lietuvos-prezidentas/. Jokio atsakymo, iš ten – tik spengianti tyla.

Labai panašiai buvo ir praeitą kartą, jeigu neklystu, Seimo delegacijos vizito į Armėniją išvakarėse, kai G.Visockas adresavo klausimus Seimo ir delegacijos vadovui Viktorui Pranckiečiui, ne kartą geru žodžiu anksčiau minėtam Slaptai.lt komentarų skiltyse. Taip pat jokio atsakymo! Iš pirmo žvilgsnio sunku net patikėti, kad nepriklausomoje Lietuvoje yra sukuriami tokie valdžios nešvankumo precedentai, kaip atrodo, be didesnio diskomforto demonstruojant neįtikėtiną Europos šaliai politinio necivilizuotumo pavyzdį.

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Jeigu G.Visockas būtų kreipęsis į Prezidentūrą kaip privatus asmuo, tarkime, besiskųsdamas dėl kanalizacija užlieto buto nuo viršuje gyvenančio kaimyno, neabejoju, kad Prezidentūros tarnybos atsilieptų, paaiškindamos piliečiui, jog tai yra ne jų kompetencijos dalykas, pažadėtų, kad kreipimasis bus perduotas institucijai pagal tikslinį profilį, drauge padėkotų už aukštą pasitikėjimą.

Tačiau redaktorius kreipėsi iš dienraščio tribūnos, atstovaudamas visuomeninį leidinį, į Prezidentūrą su tiksliai suformuluotais ir labai nepatogiais politinės kompetencijos klausimais, taigi, regis, buvo nuspręsti apsimesti, kad tokių klausimų niekas ir neišgirdo, net rizikuojant kristi į purvą nosimis.

Pirmoji mintis, kuri peršasi savaime, yra apie tai, kad prezidento G.Nausėdos patarėjams paprasčiausiais trūksta kompetencijos atsakyti į labiau keblius, kaip buvo sakyta, nepatogius klausimus, jie nesugeba ir nesugebės to padaryti, net jeigu ir labai panorėtų. O gal sugeba, bet nenori? Ko čia daugiau – kvailumo ar piktos valios?

Valdo Adamkaus laikais Prezidentūra žėrėjo kaip deimantas dar ir dėl to, kad patarėjais čia dirbti buvo pasitelkti žinomi kultūrininkai, kūrybingos asmenybės. Kaip atrodo, bėgant laikui, potencialūs valstybės tarnautojai, o ypač galimi aukštų pareigūnų patarėjai, pritarėjai ir kitokie tarėjai yra ugdomi kažkokiame nomenklatūriniame inkubatoriuje, forsuotai sterilizuotoje aplinkoje. Ko galime laukti iš tokios ugdytinių veislės, iškart pademonstravo vienas G.Nausėdos patarėjas, kuris dar neapšilęs kojų savo inciatyva pasiūlė praplėsti slaptųjų tarnybų teises.

O gal perfrazavus žinomą posakį, galima pasakyti taip: kiekvienas prezidentas yra vertas tų patarėjų, kuriuos pasirenka? Arba taip: pasakyk – kas Tavo patarėjai, pasakysiu, kas Tu esi pats?

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Praeitą kartą kalbėjome apie tai, kad suvereno kaip aukščiausiosios valdžios sąvoka atsirado dar XVIa., siekiant pagrįsti monarcho valdžios absoliutistines pretenzija. Suvereno sąvoka tuomet nurodė dar ir tai, kad toks monarchas nesiruošia dalintis valdžia su kitais galimais pretendentais. Todėl karalius Liudvikas XIV Saulė pagal laikmečio teisinę sąmonę yra visiškai teisus, sakydamas: valstybė – tai aš.

Gitanas Nausėda su žmona Diana. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Demokratiniais laikais tokiu suverenu yra laikoma jau tauta, kuri taip pat nesiruošia niekam savo suvereniteto užleisti, perdalinti ar išbarstyti. Tauta kaip kolektyvinis asmuo visai teisėtai sako: valstybė – tai aš. Prezidentas geriausiu atveju yra vyriausias tautos tarnas ar Tarnas su daugybe jam kaip vyriausiam tarnui (Tarnui) prie Prezidentūros patarnaujančių  tarnybėlių. Tiesa, mūsų padangėje dar tęsiasi pasistumdymai dėl to, ką reikėtų laikyti vyriausiuoju tautos tarnu.

Kita vertus, kaip atrodo bent man, vis dėlto kovojama dėl regento posto teikiamų politinių galimybių. Regentas (iš lot regens – valdantysis) – tai asmuo, kuris pavaduoja suvereną, kol anas yra nepilnametis, sunkiai serga ar yra išvykęs.

(Bus daugiau)

2020.05.04; 14:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Nekelia juoko pastarojo meto vieši politikų svarstymai, kalbėtis su Baltarusija dėl Astravo atominės elektrinės (AAE), ar ne, o jei taip, tai ko jos maldauti.

Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio nuomonei, kad kalba su Baltarusija tolygi kalbai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, prieštaraujančių lyg ir nėra, pernelyg svarūs jo argumentai. Bet.

Kol kas Prezidentas kartoja, kad reikia kalbėtis. O su kuo, apie ką, kur ir kaip – tyla.

Ir štai Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau vyksta į Minską dalyvauti Europos Sąjungos Rytų partnerystės ministrų aukšto lygio susitikime. „Penktadienį susitikimas su Baltarusijos premjeru, o šeštadienį – mūsų pačių darbotvarkė, klausimai apie Rytų partnerystę, prioritetus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

Prieš tai, po Seimo Užsienio reikalų komiteto uždaro posėdžio, jis teigė: „Kaip tik kalbant apie Astravą mums reikėtų konsoliduotis ir stengtis sumažinti žalą, nes objektas jau pastatytas. Tai faktas“. Taigi, išsidavė, kad ne AAE uždarymo galimybė bus svarstoma, o kažkokios žalos sumažinimas.

TS-LKD, V. Landsbergis, kai kurie kiti įtakingi politikai mato vienintelę išeitį – vienyti visų trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos poziciją Briuselyje, reikalaujant centralizuoto ES įsikišimo į AAE keliamo pavojaus reikalus.

Nesunku numatyti, kaip Vladimiras Putinas gali panaudoti veikiančią AAE ES šantažui.

Štai mūsų Vyriausybė gauna Baltarusijos Premjero perspėjimą, kad AAE iškilo pavojus nekontroliuojamai paskleisti radiaciją. Kol pašalinsime pavojų, dėl visa ko evakuokite savo gyventojus į zoną, nutolusią nuo AAE per 50 km, maloniai patars Baltarusijos Premjeras.

Ir ką, ES neturės prisiimti atsakomybės už ES gyventojų technologinį saugumą ir juos evakuoti iš Vilniaus ir apylinkių kažkur, nežinia kuriam laikui? O ar įsivaizduojame, kiek kainuotų tokia evakuacija ir sugrįžimas? Juk palikti Vilnių be gyventojų – tai ne elektros prietaisus išjungti bute išvykstant atostogų ilgesniam laikui. O žiemą dar ir šildymo problemos, išjungsi, sprogs radiatoriai. Apie paniką jau nekalbu.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Paskutiniais duomenimis, AAE pastatymo kaina – apie 10 mlrd. eurų. Nors suma didelė, bet ji nėra nepakeliama našta ES biudžetui, ypač, jei pavyktų ją išdėstyti kokių dešimties metų laikotarpyje. 2020 metų ES biudžetas numato maždaug 150 mlrd. eurų išmokų įvairioms programoms ir paramoms. Tektų dešimtį metų kasmet atsisakyti 0,7 procento biudžeto sumos, bet būtų rami galva.

Jei Vladimiras Putinas nesutiktų su pasiūlymu, ką gi, sutikti jį priverstų dar vienos ES sankcijos.

2019.10.02; 15:05