Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nepasitikėjimo konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu ir jo atstatydinimo iš Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų procedūrą inicijavusiai opozicijai nepavyko pasiekti savo tikslo, kadangi balsavime dalyvavo mažiau nei pusė parlamentarų – vos 62. Už Ž. Pavilionio atstatydinimą balsavo 57 Seimo nariai, 5 balsavo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.
 
Šiame balsavime valdančiosios koalicijos atstovai skelbė nedalyvausiantys.
 
Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu, kurį pasirašė 55 Seimo nariai, parlamente pristačiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad URK pirmininkas pirmiausiai esą pakenkė Lietuvos diplomatiniams tikslams, kai vizito Sakartvele metu konservatorius išreiškė paramą tik šios šalies opozicionieriams.
 
„Ž. Pavilionis savo, kaip komiteto pirmininko, neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai. Vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę turėdamas tikslą sutaikyti Sakartvelo poziciją ir opoziciją, URK pirmininkas ne tik su sužlugdė pačią tarpininkavimo misiją, bet ir nediplomatiškais pareiškimais sukėlė tarptautinį skandalą, kas paskatino dar didesnį tarpusavyje kovojančių pusių susipriešinimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams pareiškimą pristatinėjo A. Norkienė.
 
„Valstietė“ taip pat akcentavo, kad, opozicijos vertinimu, URK pirmininką taip pat diskreditavo jo pasisakymai bendraujant su Kremliaus opozicionieriumi apsimetusiu provokatoriumi.
 
„Birželio 8 d. paviešintame provokatorių įraše matyti, kad Ž. Pavilionis, deramai neįsitikinęs su kokiais asmenimis bendrauja, šiems asmenims atskleidžia Lietuvos diplomatijos veikimo principus, pateikia užsienio politikų pavardes, komentuoja Lietuvos diplomatijos strateginius tikslus bei savo pasisakymais, ignoruodamas konstitucinį valdžių padalijmo principą trečiųjų valstybių piliečių akyse siekia sumenkinti valstybės prezidento vaidmenį užsienio politikoje“, – argumentus dėl nepasitikėjimo dėstė A. Norkienė.
 
URK pirmininkas S. Skverneliui padovanojo knygą apie Rusijos trolių veiklą
 
Reaguodamas į opozicijos išsakytas pastabas, Ž. Pavilionis atmetė jam išsakytus priekaištus, esą jis netinkamai elgėsi vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę Sakartvele. Priešingai nei tikina opozicija, jis tvirtino nesužlugdęs tarpininkavimo misijos, nes, pasak jo, dirbo nuosekliai, vadovaudamasis vakarietiškomis vertybėmis ir rėmė tą pusę, kurią rėmė ir Vakarai.
 
„Paradoksalu, kad pasirašę kaltinimus Seimo opozicijos atstovai kaltina mane, kad rėmiau tik vieną pusę. Gal jie galėtų pasakyti, kaip ir už ką turėjau remti Sakartvelo valdančiuosius? Argi nereikėjo pirmiausiai remti diskriminuojamus, kriminalizuojamus ir net į kalėjimus sodinamus opozicijos atstovus Sakartvele? Priminsiu, kad pozicijos veiksmus Sakartvele opozicijos atžvilgiu pasmerkė Vakarai. Taigi ta „viena pusė“, kurią rėmiau Tbilisyje, buvo demokratijos, ir mums, demokratinėms valstybėms, esminių principų pusė“, – iš Seimo tribūnos sakė Ž. Pavilionis.
 
Nors savo klaidą dėl bendravimo su Rusijos provokatoriais URK pirmininkas iš dalies pripažino, tačiau jis kartu atkreipė dėmesį į tai, kaip ekspremjeras Saulius Skvernelis reagavo į nutekintą Lenkijos premjero kanceliarijos vadovo susirašinėjimą.
 
„Kad palengva mokomės, birželio 19 d. parodė ir opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio reakcija į Kremliaus specialiųjų tarnybų paviešintą neautentišką, tariamą Lenkijos premjero kanceliarijos vadovo susirašinėjimą. Cituoju opozicijos lyderio pasisakymą: „jokio komentaro… tokiomis temomis aš nekalbėjau“ – taigi, tikiuosi, kad nekomentuodami priešiškų specialiųjų tarnybų atakų užsienyje panašius standartus visi kartu taikysime ir Lietuvoje, nereaguosime ir tuo atveju, kai jos paliečia politinius konkurentus“, – sakė Ž. Pavilionis.
 
Baigdamas savo kalbą konservatorius opozicijos lyderiui ir Seimo bibliotekai padovanojo dvi Jessikkos Aro knygas „Putino troliai. Tikros Rusijos informacinio karo istorijos“, pabrėždamas, kad su priešiška Kremliaus veikla geriau susipažinti ir ją suprasti turėtų kiekvienas Seimo narys.
 
„Norėčiau opozicijos lyderiui padovanoti šią knygutę, kad veiktume viename idėjų lauke. O kitą padovanosiu Seimo bibliotekai, nes tikrai manau, kad kiekvienam Seimo nariui su šia knyga būtų verta susipažinti“, – savo kalbą užbaigė Ž. Pavilionis.
 
Opozicija nepatenkinta Ž. Pavilionio retorika: girdėjome paskaitą apie užsienio politiką
 
Visgi URK pirmininko dovana ir kalba nesužavėjo LVŽS frakcijos nario Giedriaus Surplio, kuriam susidarė įspūdis, kad vietoje atstatydinimo procedūros Seimo salėje vyko Ž. Pavilionio vedama „paskaita“, o tokia retorika, „valstiečio“ nuomone, nėra tinkama demokratines procedūras gerbiančiame parlamente.
 
„Mes dabar klausėmės paskaitos apie užsienio politiką, buvome apdovanoti knygomis, nors pagal Statutą dalyvavome pasitikėjimo vieno iš aukštų Seimo pareigūnų procese, tai tikrai tas įsijautimas į vaidmenį tokiam aukštam diplomatui atrodo savaime suprantamas, bet demokratija ir parlamentinė respublika, su prezidentinės respublikos bruožais šiek tiek ne taip veikia. Mes turime pagarbiau kalbėtis tarp institucijų, su akademine bendruomene ir turime telkti“, – atstatydinti URK pirmininką ragino G. Surplys.
 
Panašios pozicijos laikėsi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, kuris dar kartą paragino patį Ž. Pavilionį pripažinti savo klaidą ir palikti postą. Socialdemokratas pabrėžė, kad dešinieji esą visuomet keldavo aukštus dezinformacijos atpažinimo reikalavimus dabartinei opozicijai, tačiau patys jų dabar nesilaiko.
 
„Pagalvokite, kas būtų, jeigu į tokią situaciją būtų pakliuvęs koks socialdemokratų ar „valstiečių žaliųjų“ komiteto pirmininkas, kiek pamokymų mes girdėtume iš dešinės pusės. Net bijau įsivaizduoti. Kažkada paskambino iš tokios televizijos „Sputnik“, tai aš prisimenu, kaip jūs, gerbiamas Žygimantai, auklėjot mane, kad reikia žinoti, kam duodi interviu, nors aš kalbėjau apie ekonominę situaciją, jokios politikos“, – teigė A. Sysas.
 
Nepasitikėjimo klausimas iškeltas, kai Ž. Pavilionį apgavo Rusijos provokatorius
 
Nepasitikėjimą Ž. Pavilioniui opozicija išreiškė po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame URK pirmininkas kalbasi su jį apgavusiu ir Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu provokatoriumi.
 
Valdančiųjų atstovai opozicijos ketinimus laiko pasidavimu Kremliaus primestam scenarijui, nes būtent reakcijų į provokaciją, tikina jie, Ž. Pavilionį apgavę Rusijos provokatoriai ir siekė. Todėl valdantieji teigia, kad opozicijos inicijuojamoje nepasitikėjimo procedūroje bei slaptame balsavime dėl tolesnio Ž. Pavilionio likimo užimame poste nedalyvaus.
 
URK pirmininkas kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
 
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.06.29; 15:00

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicijai reikalaujant pašalinti Žygimantą Pavilionį iš einamų Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nereikėtų pasiduoti Kremliaus provokacijoms.
 
„Aš tikrai nebėgčiau paskui žinomai kieno finansuojamų prankerių organizuotą provokaciją, kurios galbūt toks tikslas ir buvo“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
 
Opozicijai kalbėti apie nepasitikėjimą URK pirmininku Ž. Pavilioniu pretekstu tapo pastarojo pareiškimai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui.
 
„Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo dabar visa ši istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją. Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai turavoti – aš tuo norėčiau abejoti“, – teigė Vyriausybės vadovė, pažymėdama, kad Ž. Pavilionis savo paaiškinimus Seimui yra pateikęs.
 
„Žygimantas Pavilionis, kiek aš žinau, paaiškinimus Seimui vakar pateikė, gal ir komitetui pateikė papildomų paaiškinamų. Jei jų reikės daugiau, manau, kad irgi galėtų tą padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus”, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
 
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
 
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
 
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
 
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
 
Ž. Pavilionis savo klaidą pripažino
 
Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.

Žygimantas Pavilionis antradienį kreipėsi į parlamento narius, apgailestaudamas ir iš dalies pripažindamas padarytas klaidas. Į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvęs konservatorius pripažino nebuvęs itin atsargus, kai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam veikėjui kalbėjo nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje sutiktus dalykus apie užsienio politiką bei gyrėsi turimais ryšiais Amerikos Kongrese ar Vokietijos ir Švedijos politikų gretose.
 
Nors Ž. Pavilionis ir ne kartą pažymėjo, kad viešojoje erdvėje atsidūrusio įrašo nereikėtų rimtai vertinti, kad tai tik Kremliaus specialiųjų tarnybų inicijuota informacinė provokacija, visgi aštrios kritikos Gitanui Nausėdai dažniausiai negailintis konservatorius pareiškė apgailestavimą dėl savo žodžių, esą prezidentas Lietuvoje yra tik simbolinis.
 
„Apgailestauju, jei kažką mano žodžiai, net ir suklastoti, įžeidė“, – Seimo nariams teigė URK pirmininkas.
 
Prezidentūrą Ž. Pavilionio teiginiai nuvylė
 
Prezidentūra sako, kad, nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
 
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui pastarąją savaitę sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 18:10

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas imasi svarstyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis siūloma numatyti naują pagrindą, uždraudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų laikotarpiui.
 
Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .
 
Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“
 
Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.
 
Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
 
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.
 
Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 07:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis, reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patvirtintą 30 asmenų, kuriems paskirtos sankcijos dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus Minske, sąrašą stebisi, kad patvirtintas tik toks dokumentas, nors buvo siūloma „Magnickio įstatymo“ pagrindais sankcijas skirti daugiau nei 100 Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų.
 
„Nesuprantu, kas vadovauja Lietuvos užsienio politikai? Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)? Kodėl atmestas oficialus Lietuvos diplomatijos vadovo siūlymas į juoduosius sąrašus įtraukti 118 asmenų? Nuo kada mes deriname savo užsienio politiką Baltarusijos atveju su Estija ir Latvija, turėdami didžiausią skaičių baltarusių nevyriausybinių organizacijų ir kitų svečių iš kaimyninės šalies?, – klausė Ž. Pavilionis. – Lietuvos situacija yra išskirtinė ir tai savaime sudaro ne tik galimybes, bet ir poreikį rodyti lyderystę, užsibrėžti maksimalius tikslus, prie kurių turėtų prisiderinti kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne mes turėtume derintis prie jų.
 
Lyderystė nėra mažiausio bendro vardiklio paieška. Lyderystė yra sugebėjimas maksimaliai atstovauti baltarusių tautos lūkesčius ir juos nuoširdžiai paremti, o ne bandyti ieškoti įvairių priežasčių ar pasiteisinimų, kodėl negalime to padaryti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.01; 10:50