Ispanijos premjeras: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 metų birželį. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 m. birželio 29–30 d., sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su karinio Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
 
Ispanijos premjeras sakė tikintis, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę ir sanglaudą“ Aljanso viduje bei padės jam suformuluoti „atnaujintą strategiją (saugumo) iššūkiams, su kuriais susiduriame“.
 
Per aukščiausiojo lygio susitikimą birželį vienas svarbiausių tikslų bus peržiūrėti ir atnaujinti NATO strategiją, kuri pastarąjį kartą buvo išdėstyta 2010 metais.
 
Pranešimas paskelbtas vos po kelių savaičių, kai buvo paskelbta nauja JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos karinė partnerystė AUKUS, supykdžiusi Prancūziją ir privertusi kai kuriuos europiečius manyti, kad Vašingtono prioritetuose NATO reikšmė sumenko.
 
 „Turime toliau prisitaikyti prie ateities, būtent tai ir ketiname daryti per Madrido viršūnių susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
 
„Matome didėjančią strateginę konkurenciją, agresyvesnį Rusijos elgesį ir Kiniją, demonstruojančią savo ekonominę ir karinę galią, kad įbaugintų kitus“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs „nestabilumą ir grėsmes Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Sahelyje“.
 
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje birželį Aljanso lyderiai nusibrėžė „raudonąsias linijas“ Rusijos atžvilgiu ir nusprendė laikytis vieningos pozicijos atsakant į Kinijos pastangas įsitvirtinti Europoje.
 
AUKUS partnerystė supykdė Prancūziją, nes torpedavo labai reikšmingą jos povandeninių laivų pardavimo australams sutartį, o taip pat paskatino Paryžių pritarti minčiai, kad būtų kuriama Europos gynybos grupė, neįeinanti į NATO. Tačiau šios savaitės pradžioje J. Stoltenbergas sakė, kad mintis sukurti tik Europos savitarpio gynybos organizaciją rizikuoja suskaldyti ir susilpninti NATO.
 
„Netikiu jokiomis pastangomis ką nors daryti už NATO ribų, konkuruoti su NATO arba dubliuoti, nes NATO išlieka kertiniu akmeniu, pagrindu Europos saugumui, o taip pat ir Šiaurės Amerikos saugumui“, – sakė jis antradienį.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.10.09; 02:00

Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį lankosi Barselonoje, norėdamas atnaujinti dialogą su Katalonijos separatistų vadovybe, sprendžiant politinę krizę, kurią 2017 m. sukėlė nepavykęs bandymas paskelbti nepriklausomybę.
 
Anksčiau šią savaitę P. Sanchezas patvirtino, kad rugsėjo 15 d. susitiks su Katalonijos lyderiu Pere‘u Aragonesu derybų, kurios turėjo prasidėti apie 13.00 val.
 
2017 m. spalį Katalonijos regioninė vyriausybė surengė Madrido uždraustą referendumą, tada paskelbė trumpai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, ji sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje. 2019-aisiais po smurtinių protestų Ispanija įkalino devynis separatistų lyderius. Nuo tada Katalonija yra svarbiausia problema Ispanijos politikoje, ją P. Sanchezo vyriausybė pažadėjo spręsti derybomis, net jei įtampa ir yra nuslūgusi.
 
„Padėtis Katalonijoje labai pasikeitusi, daug stabilesnė nei 2017 ar 2019 metais“, – pirmadienį sakė premjeras.
 
2020 m. sausį P. Sanchezas sutiko pradėti derybas, kai ERC – seniausia ir didžiausia Katalonijos separatistų partija – pasiūlė lemiamą reikšmę turinčią parlamentinę paramą jo mažumos vyriausybei. Pirmosios derybos prasidėjo po mėnesio, tačiau netrukus buvo sustabdytos, kilus koronaviruso pandemijai. Šį kartą sėkmės tikimybė yra maža, nes abi pusės puoselėja radikaliai skirtingus lūkesčius.
 
Separatistai turi du pagrindinius tikslus: amnestija visiems, dalyvavusiems nepavykusiame nepriklausomybės siekyje, ir naujas referendumas dėl apsisprendimo, šį kartą pritarus Madridui.
 
Ispanijos vyriausybė nepalenkiamai prieštarauja abiem.
 
„Jei laikysimės maksimalistinių reikalavimų sąrašo, pokalbis truks neilgai“, – sakė P. Sanchezas, nors pripažino esąs atviras galimam balsavimui dėl Katalonijos vietos Ispanijoje, bet neviršijant ribų. „Pagal Konstituciją, demokratijoje nėra problemos surengti balsavimą, tačiau tai turi būti padaryta pagal susitarimą, o ne vienašališkai“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.16; 07:00

Prieš balsavimą dėl koalicinės vyriausybės Ispanijos laikinasis premjeras žada spręsti Katalonijos klausimą. EPA-ELTA nuotr.

Laikinasis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas siekia parlamento paramos, kad suformuotų vyriausybę, ir šeštadienį pristatė savo prioritetus. Jis bandė sumažinti įtampą dėl Katalonijos separatizmo klausimo ragindamas užmegzti dialogą, praneša „Reuters“.
 
Ispanijoje politinė aklavietė užsitęsė didžiąją dalį 2019 metų po dvejų rinkimų, kurie neišsprendė situacijos.
 
Šeštadienį parlamente vyko diskusijos dėl vyriausybės suformavimo. Anksčiau šią savaitę socialistų partijos lyderis P. Sanchezas ir kraštutinių kairiųjų „Unidas Podemos“ partijos lyderis Pablo Iglesias tvirtino sieksią suformuoti koaliciją.
 
Tačiau šios partijos neturi pakankamai mandatų, o joms reikia mažiausiai 155 balsų 350 vietų parlamente. Todėl P. Sanchezo sėkmė priklauso nuo mažų regioninių partijų paramos.
 
Katalonijos didžiausia separatistų partija ERC (Esquerra Republicana de Catalunya) sutiko susilaikyti per antrąjį lemiamą balsavimą dėl koalicijos, kuris bus surengtas ateinantį antradienį. Mainais į tai laikinasis sutiko leistis į dialogą dėl šio regiono ateities ir žadėjo, kad patys katalonai galės priimti sprendimą balsuodami.
 
Tačiau Ispanijos rinkimų komisija uždraudė nuteistam ERC lyderiui Oriolui Junquerasui tapti Europos Parlamento nariu, tai sukėlė abejonių šios partijos parama, kai bus balsuojama dėl vyriausybės. Be to, rinkimų komisija nusprendė atimti mandatą iš Katalonijos regioninio parlamento nario Quimo Torrao, ERC sąjungininko.
 
Konservatorių politikas Teodoras Garcia Egea atsisakė paremti socialistų ir „Unidas Podemos“ partijų koaliciją, apkaltindamas P. Sanchezą neva nuslėpus susitarimą su katalonų separatistais.
 
Nors laikinasis premjeras pasisako už dialogą, o ne krizės sprendimą teismuose, tačiau jis žada siekti išeities pagal Ispanijos konstitucijos normas.
 
Ispanijos konstitucija draudžia regionams atsiskirti nuo Ispanijos, o Katalonijos regiono nepriklausomybės siekis bei 2017 m. uždraustas referendumas šalyje sukėlė vieną didžiausių politinių krizių pastaraisiais dešimtmečiais.
Ispanijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.
 
Kalbėdamas apie savo prioritetus, laikinasis premjeras minėjo didesnį pelno mokestį, mažesnius mokesčius dirbantiesiems, kovą su klimato kaita ir kovą už lyčių lygybę. Jis žadėjo, kad jo ketverių metų kadencijos pabaigoje minimali alga Ispanijoje sieks 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo.
 
Manoma, kad P. Sanchezui nepasiseks suformuoti koalicijos pirmojo balsavimo metu sekmadienį. Jam reiktų absoliučios daugumos palaikymo – 176 iš 350 parlamentarų balsų. Tačiau jis tikisi sėkmės kitame balsavime antradienį, kurio metu tiesiog pakaktų surinkti daugiau balsų „už“ nei „prieš“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00:30

Užkirstas kelias pasikėsinimui į Ispanijos premjerą P. Sanchezą. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos policija „Mossos d’Esquadra“ skelbia užkirtusi kelią pasikėsinimui į ministrą pirmininką Pedro Sanchezą.

Prieš tris savaites suimtas vyras, planavęs nužudyti socialistų politiką, ketvirtadienį Barselonoje pranešė žinybos.

Agentūros AFP informacija, vyras sulaikytas jau rugsėjį. Ligšioliniais duomenimis, įtariamasis norėjo atkeršyti už socialistų vyriausybės planus perlaidoti buvusio diktatoriaus Francisco Franco (1892-1975) palaikus.

63-ejų įtariamasis yra iš Katalonijos Terasos miesto. Jis patyręs šaulys, turi leidimą ginklui ir yra dirbęs privačioje saugos tarnyboje. Vyro namuose rasta 16 šaunamųjų ginklų. Anot žiniasklaidos, vyras apie savo planus, be kita ko, paskelbė socialiniuose tinkluose.

Vyras iki šiol teistas nebuvo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.09; 07:12