Europos Sąjunga, reaguodama į geopolitinius iššūkius ir pakitusią saugumo situaciją, stiprina bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. Dvidešimt penkių ES valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, patvirtino sprendimą įsteigti Lisabonos sutarties 46 straipsnyje numatytą glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmą – PESCO, kuris sutelks ES valstybių pajėgas atremiant kylančias grėsmes.

Europos Vadovų Taryba taip pat patvirtino 17 bendrų gynybos projektų sąrašą. Lietuva vadovaus projektui, formuojant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, praneša Prezidentės spaudos tarnyba. Iniciatyvą steigti tokias pajėgas prieš kelis mėnesius Taline pateikė Lietuvos Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, hibridinis karas kelia tokią pat realią grėsmę kaip ir konvencinis karas. Per pastaruosius metus Europoje ir Vakaruose išaiškinta daug atvejų, kai kibernetinėmis atakomis buvo siekiama paveikti demokratinių rinkimų rezultatus kitose valstybėse. Vien per praėjusius metus Lietuva patyrė per 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o ES mastu vidutiniškai buvo fiksuojama apie 4 tūkstančiai išpuolių per dieną.

Tai rodo, kad kibernetinė grėsmė peržengia šalių sienas. Pavienių valstybių pastangų nepakanka – jai atremti reikalingos sutelktos visos Europos pajėgos. Šioje srityje Lietuva yra sukaupusi daug vertingos patirties. Pasak Prezidentės, kibernetinio karo scenarijai visų pirma išbandomi mūsų regione, todėl Lietuvoje įgytos ekspertinės žinios ir patikrintos priemonės jiems atremti yra naudingos užtikrinant visos Europos saugumą.

Lietuva taip pat dalyvaus bendrame ES gynybos projekte dėl karinio mobilumo palengvinimo, kurio tikslas užtikrinti greitą ir sklandų karių bei ginkluotės judėjimą po ES teritoriją. Mums tai ypač aktualu, kad prireikus sąjungininkų karinė parama operatyviai atvyktų į Lietuvą. O iki šiol egzistuojantys biurokratiniai suvaržymai ir netinkama susisiekimo infrastruktūra, tokia kaip dideliam karių ir technikos judėjimui nepritaikyti keliai bei tiltai, gali kliudyti.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, su kuriuo ES valstybių lyderiai aptarė ES bendradarbiavimą su Aljansu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.15; 00:01

23 Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pirmadienį įsipareigojo intensyviai bendradarbiauti saugumo srityje, taip padėdamos pagrindą siūlomai Europos gynybos sąjungai.

Gynybos ir užsienio reikalų ministrai iš 23 valstybių narių pasirašė sutartį dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimo, leisiančio šalims glaudžiau bendradarbiauti vykdant saugumo operacijas ir stiprinant karinius pajėgumus.

ES užsienio politikos įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini) šį įvykį pavadino „istoriniu momentu Europos gynybos srityje“.

ES valstybės narės galės plėtoti karinius pajėgumus, investuoti į bendrus projektus ir didinti savo karių parengtį. Pasirašius sutartį, galutinio sprendimo dėl gynybos bendradarbiavimo sistemos kūrimo tikimasi gruodį.

Dalyvavimas 28 ES valstybėms narėms – savanoriškas. Airija, Portugalija ir Malta vis dar svarsto, ar prisijungti prie šios iniciatyvos. Nesitikima Danijos ir Didžiosios Britanijos dalyvavimo, kurios turi „atsisakymo statusą“.

Sprendimas kurti PESCO rodo Europos judėjimą link savarankiškumo gynybos srityje, užuot pasikliaujant vien NATO.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) sakė, kad svarbu Europai pradėti veikti savarankiškai saugumo ir gynybos srityje, ypač JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą (Donald Trump).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.14; 00:10