Michael Weiss / The Daily Beast

„Jeigu, kaip sako poetas, Amerika – tai ne visas pasaulis, tai tikrai reikia atsiprašyti viso pasaulio už dėmesio stoką įvykiams Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, keliantiems nerimą“, – leidinyje The Daily Beast rašo žurnalistas Maiklas Veisas.

„Gal visiškai logiška, kad į visus šituos įvykius įtraukta (ar kaip kitaip su jais susijusi) revanšistinė autoritarinė valstybė, kuria naujasis JAV vyriausiasis armijos vadas ne kartą reiškė savo susižavėjimą. Valstybė, kuri, padariusi viską, ką gali, kad sužlugdytų rinkimų JAV baigtį („Gal mes truputį padėjome su WikiLeaks‘u, kaip tai suformulavo trečiadienį rytą prokremliškas politikos analitikas Sergejus Markovas), dabar nuoširdžiai sveikina jį su pergale.

Tuo tarpu spėjami Rusijos „Kruvini darbai“ ir manevravimas už JAV ribų pastarąsias dvi savaites buvo dar įspūdingesni“, – sakoma straipsnyje.

Autorius mini keletą atvejų.

Juodkalnijoje „rusų nacionalistų klika buvo apkaltinta bandymu nužudyti ministrą pirmininkas Milą Džukanovičių po kampanijos, turėjusios įsikišti į rinkimų eigą“, tvirtina leidinys. „JAV oficialūs asmenys sako, kad nepasisekęs pučas pasižymi visais Kremliaus ardomosios veiklos projekto bruožais: tai, įskaitant promaskvietiškos opozicinės partijos, šališkos žiniasklaidos ir pagrindinių „įtakingųjų asmenų“ finansavimas“, – sakoma straipsnyje.

Serbijos VRM pareiškė, kad vėliau miške šalia Serbijos ministro pirmininko Vučičiaus šeimos namo buvo aptikta ginklų slėptuvė. Autorius svarsto klausimą: „Gal buvo ruošiamasi nužudyti dar vieną Europos šalies vyriausybės vadovą?“

Kam prireikė nuversti Džukanovičių? Jis pasisako už Juodkalnijos narystę NATO ir Europos Sąjungoje. „Nebereikia pridurti, kad Putino režimas atvirai priešinasi abiems šitiems sprendimams, nors kategoriškai neigia, kad yra susijęs su bandymu nužudyti Juodkalnijos premjerą“, – rašo autorius. Jis priduria, kad Juodkalnijos ypatingųjų bylų vyresnysis tyrėjas Katničius pripažino: „Mes neturime jokių įrodymų, kad Rusijos valstybė kokia nors prasme su tuo susijusi“.

„Kiti Europos lyderiai pastaruoju metu susidūrė su tradiciškesniais pavojais“, – rašo autorius. Estijos parlamentas lapkričio 9 dieną pareiškė nepasitikėjimą ministru pirmininku Taaviu Roivu po to, kai dėl nesutarimų subyrėjo koalicinė vyriausybė.

„Iš parlamentinės krizės laimi pirmiausia Centro partija, kuri remiasi gausiu elektorato sluoksniu – etniniais rusais. Neseniai atstatydintas jos pirmininkas laikomas prokremliška figūra, – sakoma straipsnyje.

Dabartinis Centro partijos lyderis Juris Ratasas prisiekė išsaugoti Estijos įsipareigojimus Atlanto bendrijoms. „Jis baiminasi žmonių nepasitenkinimo, jeigu kaip nors susilpnins šalies ryšius su NATO ar ES“, – mano autorius.

„Tačiau visiškai įmanoma sulaukti spaudimo viduje (ir subtilaus išorinio), kuris atvėsintų Estijos entuziazmą tramdymo sferoje“, – sakoma straipsnyje. Autorius priduria, kad Trampo administracijoje valstybės sekretoriumi gali tapti Niutas Gingričius – žmogus, kuris, stengdamasis sumažinti JAV įsipareigojimus ginti Estiją, Taliną pavadino „Peterburgo priemiesčiu“.

Vengrijoje GRU agentai „kaltinami rėmę pronacistinę organizaciją“, rašo autorius. Jos lyderis Ištvanas Djorkiošas spalį nušovė vieną Vengrijos policininką ir kitą sunkiai sužeidė, sakoma straipsnyje.

Djorkiošas buvo „Vengrijos nacionalinio fronto–1989“, dar žinomo kaip MNA, lyderis. 2012 metais MNA suskilo į dvi frakcijas. „Djorkiošas ėmė vadovauti tai, kurią įkvepia rusų filosofo Aleksandro Dugino, pasisakiusio už genocidą Ukrainoje, Eurazijos ideologija. Gal neatsitiktinai Duginas – aršus išrinkto JAV prezidento garbintojas“, – sakoma straipsnyje.

„Aiškūs Djorkiošo ryšiai su Kremliumi atsiskleidė tada, kai Faceboock‘e jo judėjimo įkurtoje portalui Hídfő priklausančioje svetainėje pasirodė neva tai „skaitytojo pateiktas“ pranešimas, kuris hipotetiškai įrodinėjo, jog 2014 metų rugpjūty, Rusijos įsiveržimo įkarštyje, Budapeštas davė Ukrainos armijai tankų T-72. O dabar Vengrijos žvalgyba nustatė, kad iš tikrųjų atvaizdai gauti iš GRU ir jie buvo energingos dezinformacijos kampanijos, turėjusios sukelti skandalą dėl Europos bet kokios paramos Kijevui sunkiu momentu, elementas“, – sakoma straipsnyje.

Tuo tarpu Rusijos lėktuvnešis kreiseris „Admiral Kuznecov“ ruošiamas naujai puolimo operacijai prieš Rytų Alepą.

„Praėjus 24 valandoms po to, kai Amerika išrinko prezidentu žmogų, su kuriuo Vladimiras Putinas ketina dirbti greitai ir energingai, flotilė ruošiasi darbams. RF Gynybos ministerijos šaltinis sakė, kad pagrindinis tos grupės uždavinys – raketomis smogti bandantiems patekti į miestą teroristams už Alepo ribų. Čia žodis „teroristai“ – standartinis įvairiausių ideologijų opozicionierių pavadinimas, o taip pat ir begalybės piliečių, ligoninių, mokyklų ir gyvenamųjų namų, kurie virto pelenais dėl jau metus trunkančio Rusijos įsikišimo Sirijoje“, pavadinimas, – rašo autorius.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast

2016.11.15; 08:00

Vytauto Visocko straipsnis portale slaptai.lt („Išvalstybintos ir išnacionalintos Europos vizija neturi ateities“) ir mane paskatino pamąstyti apie Lietuvai didžiausią įtaką darančius žmones.

Žurnalo „Valstybės“ sudarytas sąrašas (šių metų liepos mėnesio numeris), mano nuomone, labai tendencingas ir paviršutiniškas. Pataikūniškas. Skaitytojui gali susidaryti įspūdis, kad tik žurnale paminėti žmonės reikšmingi, kad nieko daugiau neturime.

Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.
Skaitytojų laiškai. Slaptai.lt nuotr.

Pataikaujama užsienio bankams. Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas, Gitanas Nausėda. Pastarasis gal ir turi įtakos visuomenei, aiškinant ekonomikos subtilybes, bet kiti… Jie reikšmingesni už Rudskį, Lazutką, Maldeikienę? Abejoju.

Žurnalistų cechas. Žinoma, kaip be R.Valatkos, E.Jakilaičio, A.Užkalnio, A.Tapino! Ar ne perdaug garbės jiems? O kur R.Janutienė, tiek išliejusi purvo ant V.Landsbergio, D.Grybauskaitės, kitų padorių politikų? Juk žurnalas reitinguoja ne tik teigiamus, bet ir neigiamus veikėjus.

Ta ar kita institucija, kuriai vadovauja tas ir tas, „galėtų turėti milžinišką teigiamą poveikį“. Bet jeigu neturi, kam tada, pavyzdžiui, minima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė (41)?

Sportas. Arvydo Sabonio įtaka, autoritetas Lietuvos krepšiniui didžiulis, jo sūnus Tautvydas, atrodo, irgi bus geras krepšininkas. Mano akyse Arvydo patrauklumas labai sumažėjo, nes jis mums įkyriai perša „Lidl“: „Taip gyventi verta!“ Kaip? Įtariu, kad Sabonio finansiniai reikalai gali būti pašliję. Juk jis, jeigu neklystu, yra Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. O prezidentai parduotuvėse nesireklamuoja.

Menas. Teatro režisieriai E.Nekrošius, O.Koršunovas. O kur puikus aktorius ir režisierius V.Masalskis, G.Padegimas? Šių menininkų įtaka Lietuvos žiūrovui didesnė nei tų išgarbintųjų.

Gaila, šimtuke nėra nė vieno tikro rašytojo, poeto. Palaidojom Just. Marcinkevičių, M.Martinaitį, R.Granauską. Bet jų, ypač Marcinkevičiaus, įtaka ir dabar didelė. Žinoma, jeigu renkame tik gyvuosius įtakingiausius, tai tokių nei rašytojų, nei poetų neturime. T.Venclova mums žinomas kaip politikuojantis kosmopolitas. Nei Tapinas, nei Užkalnis – dar ne rašytojai.

O kur bent vienas operos, estrados dainininkas? Virgilijui Noreikai reikėjo rasti vietos. Kaip ir Vytautui Šiškauskui, pageidavimų koncertuose dainuojančiam kartais dvi tris dainas. Populiarus liaudyje, net jeigu jauniesiems genijams jis nepatinka.

Ponas Eduardai Eigirdai, kodėl Lietuvos gėjų lygos pirmininką Vladimirą Simonko nugrūdot net į 95-tą vietą? Turėsit nemalonumų.

Kai pažiūri į šimtuką – ryškių pozityvių asmenybių turime nedaug, kaip, beje, ir visa Europos Sąjunga.

 Saulius Kizelavičius

2016.07.23; 09:47

XXX

Kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trampas ne juokais išgąsdino mus, mažytas Baltijos respublikas, NATO nares. Jis mūsų neginsiąs, jeigu nepakankamai ginkluosimės patys. O ką reiškia pakankamai? Kad būtumėme stipresni už Rusiją?

Dar gerai prisimename, ką JAV prezidentas Džordžas Bušas mums žadėjo Vilniuje: Lietuvos priešai – Amerikos priešai.

Prezidentas Barakas Obama irgi maždaug tą patį sako, tik ne tokiais tvirtais žodžiais. Dar daugiau: šiuo metu Lietuvoje, kiek žinau, yra ir Amerikos tankų, ir tankistų.

Be jokios abejonės, esame ir būsime saugūs, jeigu Rusija žinotų, kad tikrai Lietuvos (taip pat Latvijos ir Estijos) priešas yra ir JAV priešas. Tačiau kalbos, jog mes patys nepakankamai ginkluojamės, Rusijai teikia vilčių: nė velnio – jie jų negins. O mes iš tiesų iki šiol gynybai dar neišleidžiame tiek, kiek kiekviena NATO šalis privalėtų: minimum – 2 proc. šalies biudžeto.

Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukos
Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trampas teisus: kodėl Amerika turėtų nešti pačią didžiausią naštą, jeigu didžiosios Europos Sąjungos valstybės ta našta nenori dalintis! O nenori jos todėl, kad nesitiki būti užpultos. Prancūzijai, Vokietijai, D.Britanijai ir kitoms bent jau artimiausiais dešimtmečiais pavojus negresia, nes Vladimiras Putinas vis dėlto dar ne Stalinas. Jam užtektų mūsų trijų, gal dar Moldovos, gal dar Gruzijos, dalies Ukrainos.

Taigi, jeigu Trampas nori tik paskatinti minėtas veltėdes (kariniu požiūriu) pasiekti bent minimumą (2 proc.) – jis elgiasi teisingai. Reikia priversti, kad visos NATO šalys artimiausiu metu tą minimumą pasiektų.

Mūsų raginti jau nereikia, tad nereikėtų kalbėti, kad Estijos sostinė Talinas tėra Sankt Peterburgo priemiestis, ir dėl jo Amerika nesivels į atominį karą su Rusija.

Tokios kalbos labai patinka Putinui ir Rusijos žmonėms, niekaip negalintiems susitaikyti su mūsų nepriklausomybe. Juk tai iskonno russkije zemli.

Tokios kalbos kvepia išdavyste: užimkite tą savo Pribaltiką, bet taip, kaip užėmėte Krymą, dalį Gruzijos, dalį Ukrainos. Klastingai, pasitelkę, pavyzdžiui, Pribaltikos rusus, kad mums nebūtų preteksto įsikišti.

Ukraina jau išduota: tada, kai jai buvo pažadėta teritorinė neliečiamybė už atominio ginklo išgabenimą į Rusiją.

Šis faktas nestiprina mūsų pasitikėjimo NATO partneriais.

Vytautas A.

2016.07.24; 12:50