Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai pataikaujantis valdančiajai daugumai ir mažumai tekstas, bet visi tik kritikuoja ir kritikuoja. Atsibodo. Reikia ne kritikuosi, o suprasti. Tai ir pabandysime padaryti. Kokia ta „Realpolitik“ lietuviškai arba nauja valstybinės vadybos forma.

Kadangi premjeras argumentų, kodėl atleidžia kelis ministrus nepateikė, tad įsivyrauja laisvos interpretacijos. Dėl Jurgitos Petrauskienės, tiesa, lyg ir aišku, atleidžia todėl, kad pas ministerijoje protestuojančias profsąjungas šeštadienį nelipo per langą, o įsiveržė pro duris ir netgi su savos gamybos tortu, tokiu būdu nedovanotinai pažemino valdžios autoritetą. Išėjo irgi pro duris, o ne pro langą, tad problemos neišspendė. Lianą Ruokytę-Jonsson atleidžia todėl, kad rudenį į Anapilį iškeliavo būrys iškilių kultūros asmenybių. Per daug. Jokia save gerbianti valdžia negali tiek sau leisti. Na, o Kęstutį Navicką atleidžia todėl, kad dalyvavo mitinge, kur protestavo prieš save patį ir savo vyriausybę – t.y. tebevykdomą miškų reformą, kuri praturtino biudžetą, bet ne regionus, kur tie miškai auga.

Raukšlė nuo kepurės mintija, kad čia ėjimas pasibaidžiusiu karžygio arkliu, nes atsistatydinus dar 1+1 ministrui savo iniciatyva ar lydekai paliepus, bus proga peršokti į prezidentinių rinkimų traukinį. Ar geras toks šuolis būtų – peršokus ir matytųsi. Be abejo, visas elektoratas bus stebėtoju, gali ir juoktis, jei nepasiseks, ne tik pykti, jei pasiseks.

O šiaip, apie tuos atleidimus – tai visos šakos iš to paties kamieno. Nebent Ramūnas Karbauskis rimtai apsisprendė tapti Kultūros ministru, juk išties mato, kad reikia galų gale imti ne tik valdžią menui ir kultūrai, bet ir atsakomybę į savo rankas. Tačiau – tai utopija. Dviejų metų patirtis vadovaujant Kultūros komitetui Seime jau atskleidė, kad kultūra kažkas sudėtingesnio ir už Naisių rojų žemėje, ir už „Agrokoncerno“ verslą kartu sudėjus. Nerizikuos.

Reziumė: durniau, ne visada yra geriau.

Ir vis tik klausimas dėl paskutinių dviejų ministrų? Labai panašu, kad juos atleisti sugalvojo ekspromtu, prieš spaudos konferenciją! Prisipažinkit, kas vakar boliavojo su Sauliumi? Galima buvo juk ir kuriuos kitus du atleisti, o koks skirtumas, ar ne?

Ir jau be ironijos – tai stebint du metus vykstantį gerų ir prastų, reikalingų ir beprasmių reformų jovalą, kyla natūralus klausimas, ar nepražiūrėta kažkas esminio.

Išmintingų nuorodų į tuos esminius dalykus galima rasti statistikoje – kokioje srityje (srityse) Lietuva yra dugne? Prisimenu, kad jau po nepriklausomybės atgavimo visos politinės partijos vienu balsu tvirtino, kad „reikalingas vidurinysis visuomenės sluoksnis, kol jo neatsiras – nieko nebus“. O jo ir šiandien nėra – tai ir „nieko nėra“. Ir nerandu argumentų, kurie leistų manyti, kad toks atsiras, t.y. daroma kažkas, kad toks atsirastų.

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Juk tokiu atveju, būtų ir tie 300 mln. mokytojų atlyginimams, ir menininkai ilgiau gyventų, ir nereikėtų miškų išparduoti švedų baldų koncernui kamšant biudžeto skyles. Galų gale, o kodėl ta masinė emigracija iš Lietuvos kilo, juk irgi šaknys ne meilės ir nemeilės Tėvynei santykiuose. Gal puiku, kad emigravo, bent savimi pasirūpina, o gal kažkam reikia, kad sugrįžtų 700 tūkst. piliečių? O ką jie čia veiktų? Užsiregistruotų darbo biržoje? Gal todėl ir tos emigrantų sugrąžinimo į Tėvynę programos tokios vangios. Sugalvota dar geriau – duosim jums teises Lietuvoje be pareigų, tik negrįžkit.

Receptų nėra, bet ir krypties, kur einama, nebuvo ir nėra, tai ir nueita tiek, kad rytą skaudančia galva atsibudus atleidžiami keli ministrai. Kitaip tariant,  pakeisti arkliai ir važiuojama į niekur toliau.

Dvi gudrios konservatorės paskaičiavo, kad norint išpildyti tai, ko reikalauja pedagogai, esą nereikia nei 300, nei 130 mln. eur, apie kuriuos taip garsiai prisišnekėta. Jei taip yra, tai gal atsistatydinti turėtų Vilius Šapoka, kam ne kam, o Finansų ministrui matematika nekenkia. Tačiau tos dvi gudrios konservatorės tokios nebuvo, kai Lietuva skolinosi už 10 proc. palūkanų, tad, ko gero, skaičius visi finansų ministrai gauna tokius, kokius reikia, tada, kai reikia, tam, kam reikia. Todėl jie ir ministrai, o ne pedagogai… Net žinios apie biudžeto skaičius, kol jie viešai nepaskelbti – kol kas tik gandai. Gali būti, gali ir nebūti.

Reziumė Nr. 2.

Sumanymas sudrumsti vandenį prieš artėjančius 3-jus rinkimus, suprantamas, bet toks brutalumas – netikėtas. Kišti už sprando paėmus 3-jų ministrų galvas!? Žinoma, susidrums vanduo, nes priešinsis, spardysis žmonės, ne tiek skandinami, kiek tą procesą stebintys. Be to, juk net 2 iš tų ministrų – moterys, o tai jau visai inkvizicijos ir raganų deginimo laikus primena. Kur čia subtili politinė estetika, baltos pirštinės?

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuva, aišku, ir iš šio jovalo dar išplauks 5-iems ar net 10-iai, 20-iai metų, bet kas gi toliau? Po manęs, nors ir tvanas? Daugiau ar mažiau globali revoliucija atsiris iki Šiaurės Europos? Vienas (ar kitas) pasaulinis lyderis, pasitreniravęs su neprognozuojamo turinio žinutėmis twitrer‘yje, imsis vietoj išmaniojo telefono, „išmaniojo“ lagaminėlio su mygtukais? 1 proc. planetos gyventojų ras taikų būdą užimti didesnę procentinę dalį populiacijoje sumažindamas kitą jos dalį? Apokalipsė – Kristaus arba Antikristo atėjimas? Yra ir kitų lėtesnių žemiškų (klimato šiltėjimas) ar staigesnių kosminių (asteroidas) išeičių.

Yra ir trečias kelias, pesimistinis – iškeliausime anksčiau ir tai mums nebetūrėtų rūpėti. Bet kol esame, tol ir rūpi, tol ir rašinėjame viešai supoetintą optimistinę ir apolitišką eseistiką. Po baltos akacijos medžiu laikas sulėtėja, bet nesustoja.

Iš kitos pusės, yra savitos pasikartojimo nuostabos laiko tėkmėje – ne kiekvienas fariziejus Saulius tampa apaštalu Pauliumi, ir ne kiekvienas policininkas – premjeru. Taip nutiko tik Izraelio ir mūsų Marijos žemėse I ir XXI amžių pradžiose.

2018.12.04; 06:05

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos mokslininkų sąjunga solidarizuojasi su švietimo darbuotojais ir reikalauja, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė būtų nedelsiant atstatydinta.

„Solidarizuojamės su reikalaujančiais konstruktyvaus dialogo protestuojančiais mokytojais ir juos palaikančiais mokinių tėvais bei kitais visuomenės atstovais. Pritariame prezidentės penktadienio pareiškimui, kad prie krizės paaštrėjimo prisidėjo švietimo ir mokslo ministrės bei kai kurių kitų atsakingų pareigūnų arogancija ir nesugebėjimas išklausyti protestuojančiųjų reikalavimų bei pasiūlymų”, – kreipimesi į valstybės vadovus ir žiniasklaidą teigia mokslininkai.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko profesoriaus Jono Jasaičio pasirašytame rašte pabrėžiama, kad bet kokie bandymai vilkinti arba atidėlioti radikalių sprendimų priėmimą, motyvuojant ateityje planuojamomis deryboms arba aptakiais pažadais, tik didina visuomenės nepasitikėjimą centrinės valdžios institucijomis.

„Jokių galimybių spręsti susidariusią krizinę situaciją dabartinė ŠMM vadovybė nebeturi”, – įsitikinę mokslininkai.

Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kaip pabrėžiama pareiškime, dabartinė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė turi būti nedelsiant atstatydinta, o ne kartą įžeistų protestuojančių mokytojų turi būti viešai atsiprašyta.

„Į švietimo ir mokslo ministro pareigas turi būti paskirtas asmuo, turintis mokslinės ir vadybinės veiklos patirtį bei akademinės bendruomenės palaikymą, kuris sugebėtų išsiaiškinti susikaupusias problemas ir kartu su švietimo bei akademinės bendruomenės atstovais neatidėliojant jas spręsti”, – įsitikinę mokslininkai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.02; 12:11

Švietimo ir mokslo ministre nepatenkinti Seimo nariai skelbia Jurgitai Petrauskienei interpeliaciją. Politikai kaltina ministrę nesusitvarkant su situacija švietimo srityje po etatinio mokytojų darbo apmokėjimo bei negebant bendrauti su mokytojų bendruomene, dėl ko vyksta mokytojų streikai. 

Po interpeliacijos tekstu ir ministrei užduodamais klausimais pasirašė opozicinių konservatorių ir socialdemokratų frakcijų atstovai. Tačiau tarp interpeliaciją remiančių politikų – ir valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis. 

„Kodėl neįsiklausėte į Seimo opozicijos, dalies mokyklų ir savivaldybių vadovų, pedagogų profesinių sąjungų nurodytas galimas problemas, kurios neišvengiamai turėjo iškilti skubiai pakeitus mokyklų finansavimo ir mokytojų atlyginimų reglamentavimo principus? Ar normalu, kad dar ir šiandien dalis mokyklų dirba, neturėdamos atlyginimų apskaičiavimo aprašo ir nesant pasirašytų darbo sutarčių su mokytojais?“ – klausia Seimo nariai. 

„Ministrė atsisako dalyvauti mūsų frakcijos posėdžiuose, kuriuose bandome išsiaiškinti vykdomo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo problemas ir ieškoti išeities iš susidariusios ypač įtemptos situacijos švietimo srityje. Tačiau ministrė ignoruoja ne tik opozicines frakcijas, bet ir švietimo bendruomenę“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. 

Interpeliacijoje ministrės prašoma atsakyti, kodėl imtasi pradėti įgyvendinti esminius mokyklų ir mokytojų darbo finansavimo pakeitimus jau nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., jei politinis sprendimas buvo priimtas tik birželio pabaigoje, o poįstatyminiai aktai – dar vėliau ir, akivaizdu, nebuvo įmanoma normaliai pasiruošti minėtų radikalių finansavimo pokyčių įgyvendinimui? Ar buvo norima net brutaliu būdu įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, siekiant prieš artėjančius trejus rinkimus paskelbti, kad naujoji valdžia neva sugebėjo įvykdyti esminę švietimo sistemos reformą? 

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartais, mokytojų atlyginimas turi būti maždaug 20-30 proc. didesnis nei bendras šalies VDU. Lietuvoje mokytojų atlyginimų vidurkis siekia 90 proc. VDU. Tačiau nepaisant tokios skurdžios mokytojų padėties, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis drįsta viešai pareikšti: „Turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų atlyginimą… tokios galimybės (mokytojams) tikrai nėra“. 

„Ar ir Jūs, taip pat kaip ministras pirmininkas, šiandieninį mokytojo darbą vertinate, kaip suteikiantį daug laisvo laiko ir nevertą europinių atlyginimų proporcijų? Ar priešingai – kritiškai vertinate tą netaktišką ministro pirmininko pasisakymą ir galėtumėte pasiūlyti jam atsiprašyti pedagogų bendruomenės?“, – interpeliacijoje klausiama šios Vyriausybės atstovų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-20