Rusijos propagandistai. Montažas
Briuselis, vasario 9 d. (ELTA). Kitame sankcijų Rusijai pakete, be kita ko, bus taikomasi į šios šalies propagandistus. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kurią cituoja „The Guardian“.
Kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su Briuselyje šiuo metu viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, U. von der Leyen nurodė, kad propagandistai susilauks baudžiamųjų priemonių, „nes jų skleidžiamas melas nuodija viešąją erdvę Rusijoje ir užsienyje“.
Komisijos pirmininkė pridūrė, į naująjį paketą taip pat bus įtraukti papildomi eksporto draudimai, kurių vertė sieks 10 mlrd. eurų.
U. von der Leyen patikino, kad šios sankcijos „dar labiau nustekens Rusijos karo mašiną ir sukrės šios šalies ekonomikos pamatus“.
EK vadovė kalbėjo po V. Zelenskio kreipimosi į Europos Parlamentą (EP) ir specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad būtina pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai, kad ši nesikištų į Baltarusijoje prasidėjusius procesus. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šiuo metu Baltarusijoje besirutuliojančiuose įvykiuose galima įžvelgti tam tikrų panašumų į procesus, kurie vyko 1956 metais Budapešte ir 1968 m. Prahoje. Tuomet Sovietų Sąjunga prieš vengrų ir čekoslovakų tautas, siekusias ištrūkti iš jos įtakos, panaudojo karinę agresiją.
„Matau tam tikras paraleles su 1956 metais Budapešte ir 1968 Prahoje, kuomet buvo suteikta karinė pagalba tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje (nuslopinti – ELTA). Tikėtina, kad dabar ne 1956 ir 1968, nors ir daug analogijų šiame procese yra. Todėl, manau, kad jei Rusija ir svarsto šį variantą, turi būti labai aiškiai įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, – po pasitarimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė L. Linkevičius.
„Kadangi yra viešas (Baltarusijos – ELTA) kvietimas suteikti karinę pagalbą, turi būti pasiųsta aiški žinutė Rusijai. Mūsų įsitikinimu, be jokios priežasties – nei praktinės, nei teisinės, nei politinės“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje.
„Nėra jokio pagrindo, jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas, kad iš NATO pusės kažkas grasina (…). Tam nėra jokių priežasčių“, – tvirtino L. Linkevičius.
„Kol kas mes matome tik blefą, realios grėsmės nėra ir kol kas nėra jokios situacijos eskalacijos prie sienų“, – pridūrė jis.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po nesiliaujančių protestų pagalbos kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Po savaitgalį vykusio pokalbio su V. Putinu A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija vos tik paprašius suteiks visapusišką pagalbą, kad būtų užtikrintas Baltarusijos saugumas karinės grėsmės iš užsienio atveju.
L. Linkevičius: kalbėti reikia ne tik apie ekonomines, bet ir apie politines sankcijas
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtina, kad Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pasitelktos ne tik ekonominės sankcijos, bet ir politinio spaudimo priemonės. Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
„Dabartinė vadovybė priešakyje su buvusiu prezidentu praranda savo legitimumą – ne tik moraliai, bet ir teisiškai greitai tai įvyks. Todėl norėtume, kad ši pozicija būtų ir tarptautinėje arenoje akcentuojama. Mes siūlome tai daryti savo partneriams. Tai yra taip pat poveikio priemonė – politinė izoliacija“, – teigė L. Linkevičius.
Ministras L. Linkevičius dar kartą pakartojo, kad reikalui esant Lietuva, reaguojant į Baltarusijos valdžios agresiją prieš protestuotojus bei suklastotus rinkimus, gali pasitelkti ir nacionalines sankcijas. Visgi, jo teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas tarptautinėms priemonėms.
„Mes norėtume, kad sankcijos būtų kuo greičiau. Ne tik norime, bet ir teikiame savo pasiūlymus. Aš tikiu, kad ir kitos šalys tą daro. Tikrai neatmetame galimybės ir nacionalinių sankcijų. Jos viena kitoms netrukdo. Tokia pozicija“, – teigė jis, kartu sureaguodamas į opozicijos raginimus sankcijų priemones įgyvendinti kuo greičiau. Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
Rusiška agresija
„Laikas yra svarbu, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius, nes mes kalbame apie tuos, kurie įvykdė tuos veiksmus: arba suklastojo rinkimus, arba naudojo perteklinę jėgą, todėl jie turi būti atskaitingi“, – teigė ministras.
„Europinių sankcijų efektyvumas yra nepalyginamai didesnis: kalba tuomet eina ir apie (finansinių – ELTA) aktyvų šaldymą ir patekimą į europinę erdvę“, – pridūrė L. Linkevičius.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per pasitarimą užsienio politikos klausimais sakė, kad jis nėra priešiškas idėjai normalizuoti santykius su Vakarais, bet teigė nepasiduosiantis spaudimui ir šantažui.
„Būtų kontrproduktyvu mums daryti spaudimą ir reikalauti vykdyti jų reikalavimus“, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.
Minsko santykių su ES ir JAV pablogėjimo priežastimi jis nurodė „tą spaudimą ir šantažą, kurį mes matome iš Vakarų Europos valstybių pusės“.
