Išnaudojusi iš esmės visą po pratęsimo duotą laiką, trečiadienį aptarti išvadų rinksis „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti laikinoji Seimo komisija.
Nevienareikšmiškai įvertintos ir esą politinio keršto motyvų turinčios komisijos darbą Seimas 2019 m. pabaigoje sutiko pratęsti iki balandžio 30 d.
Komisija tiria suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Vertindama komisijos darbą ir motyvus, opozicija teigia, kad tikrieji sudarytos komisijos tikslai, ypač atsižvelgiant į tai, kad darbotvarkė buvo vis plečiama, yra visai ne tai, kas viešai deklaruojama.
Pasak valdančiųjų oponentų, A. Širinskienės komisija nesilaiko Konstitucijoje įtvirtintų teisių, piktnaudžiauja Seimo suteiktais įgaliojimais, tampa politinio spaudimo ir nesąžiningos konkurencijos įrankiu, nukreiptu prieš politinius oponentus. Tokiu būdu, opozicijos teigimu, pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai bei diskredituojamas visas Seimas, kaip demokratinė institucija.
Komisijos tikslai nebuvo visi pasiekti
Komisijos pirmininkė A. Širinskienė teigė ELTA agentūrai, kad, nepaisant darbo pratęsimo, komisija Seimui nesugebės pateikti visos informacijos, kurią buvo žadėta pateikti. Pasak jos, pagrindinė to priežastis yra tai, kad Valstybės saugumo departamentas taip ir neperdavė dalies prašytos informacijos bei, akcentavo ji, kai kurie asmenys piktybiškai atsisakė liudyti.
A. Širinskienė apgailestavo, kad nepavyko gauti visos norimos informacijos apie sklypo. kuris įsigytas Austėjos Landsbergienės vadovaujamos Karalienės Mortos mokyklos ir darželio statyboms, aplinkybes.
„Nei ponas Landsbergis, nei jo sutuoktinė, nei tos įmonės, kurios figūravo situacijoje, jos nieko nepateikinėjo. Tas klausimas ir liko neaiškus“, – teigė politikė, pabrėždama, kad dėl šių dar neištirtų aplinkybių ji rankų nenuleis ir kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
„Mes tikrai negalėjome atsakyti į klausimą, kas įvyko, kodėl tas sklypas Vilniaus mieste buvo parduotas už vieną eurą. Komisija kreipsis į VMI, prašydama įvertinti, ar nebuvo slėpti mokesčiai, ar kažko kitko neįvyko“, – pridūrė ji.
Visgi, nepaisant A. Širinskienės vardintų nesėkmių, kurias jos vadovaujama komisija patyrė, išvados Seimui, tikino politikė, bus naudingos.
„Epizodai, kurie buvo ištirti, aš manau, kad jie bus naudingi, ypač kalbant apie Generalinės prokuratūros veiklos tobulinimą. Vertinant surinktą liudijusių prokurorų patirtį – tai ši patirtis tikrai gali būti panaudota taisant teisės aktus“, – sakė „valstietė“.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.04.29; 09:00
