Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, vasario 22 d. (ELTA). Trečiadienį Estijos parlamentas – Riigikogu – galutinai nusprendė uždrausti šalyje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų, praneša leidinys „Postimees“.
Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.
 
Parlamentarai priėmė Ginklų įstatymo pataisas, pagal kurias ES ir NATO nepriklausančių šalių piliečiams išduoti leidimai turėti ginklą pripažįstami negaliojančiais.
 
Riigikogu sprendimu naujų leidimų išdavimas šiems piliečiams nutraukiamas.
 
Leidinio duomenimis, įstatymo pakeitimas palies maždaug 1300 žmonių, o pats įstatymas įsigalios jau 2023 metų kovo 15 d.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.23; 06:54

Estijos verslas nori dirbti su Rusija, o politinio ryšio tarp šalių nebuvimas tam trukdo, po susitikimo su Rusijos susisiekimo ministru Jevgenijumi Ditrichu sakė Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Taavi Aasas.
 
T. Aasas ir J. Ditrichas susitiko Sankt Peterburgo ekonomikos forume, kur aptarė dvišalius verslo ryšius ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.
 
„Svarbiausia, kad šis susitikimas išvis įvyko. Gerai, kad abi šalys rado laiko bendravimui. Kalbėjome apie tai, kad tokio aukšto lygio susitikimai yra išties svarbūs. Svarbiausias susitarimas – nusprendėme atnaujinti tarpvyriausybinės transporto komisijos darbą, be jos sprendimų priimti neįmanoma“, – interviu Estijos laikraščiui „Postimees“ kalbėjo iš Sankt Peterburgo sugrįžęs T. Aasas.
 
Paklaustas, ar mato pokyčių iš Rusijos pusės, ministras tikino, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Estija, o verslas esą visada norėjo bendradarbiauti, tik tam anksčiau trukdė politikų nenoras bendrauti.
 
„Man atrodo, kad Rusijos pusė yra pasiruošusi bendradarbiavimui su Estija. Žinoma, jie nori matyti, kad ir mes esame linkę bendradarbiauti. Noriu pabrėžti, kad verslo noras dirbti kartu visada buvo ir tebėra, tačiau ryšių vyriausybiniu lygiu nebuvimas keletą metų neigiamai paveikė mūsų santykių būklę ir tarpvyriausybinės komisijos darbą. Dabar ryšiai atnaujinti, o komisijos darbui kliūčių nebeliko“, – sakė T. Aasas.
 
Pasak ekonomikos ministro, itin svarbų signalą pasiuntė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, balandį Maskvoje susitikusi su Vladimiru Putinu.
 
„Kersti Kaljulaid vizitas Maskvoje atvėrė labai daug durų Estijos įmonėms. Taip pat reikėtų pasižiūrėti į Latviją ir Suomiją, kurios jau seniai normalizavo santykius su Rusija ir sėkmingai bendradarbiauja. Manau, dirbant su Rusija turime sekti kaimynų pavyzdžiu“, – pažymėjo T. Aasas.
 
Ministro teigimu, ES sankcijų Rusijai politika nesutrukdytų Estijai palaikyti glaudesnius ryšius su Rusijos verslu.
 
„Žinoma, sankcijos veikia, tačiau Latvijai ir Suomijai sankcijų politika netrukdo palaikyti ryšių su Rusija, dėl kurių jie turi galimybes bendradarbiauti, sulaukia tranzito užsakymų. Be to, yra nemažai krypčių, kurių sankcijos neveikia“, – teigė T. Aasas, pabrėždamas, kad „dabar situacija pasikeitė“, o aukštų Estijos valstybės pareigūnų vizitai Rusijoje „padės mūsų verslui“.
 
Paklaustas, kokios naudos Estija gali tikėtis iš bendradarbiavimo su Rusija, T. Aasas tikino, kad taip abi šalys gaus naudos, o Estija esą taps labiau matoma Rusijos rinkoje.
 
„Verslas vystosi tik tada, kai abi pusės gauna naudos iš to. Rusija gali gauti naudos iš mūsų uostų, jiems tai kelias į Skandinaviją. Mes pademonstravome, kad mes esame, niekur nedingome. Estija nori bendradarbiauti su Rusija. Jei nepalaikysime ryšių, galimybe bendradarbiauti pasinaudos kiti. Ministro lygio vizitas – aiškus signalas, kad mes norime kartu dirbti su Rusija. Politiniai ryšiai padės atverti duris verslininkams“, – interviu „Postimees“ sakė T. Aasas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:11
 
 

NATO kovinių grupių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – tiesioginis atsakymas Rusijai į jos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Pirmą kartą istorijoje šioje Europos dalyje dislokuota NATO kovinių grupių, kurios yra kovinėje parengtyje. Niekas nekalbėjo apie tokią galimybę iki Krymo. Tai tiesioginis atsakymas į agresyvius Rusijos veiksmus Kryme ir prieš Ukrainą“, – pabrėžė jis antradienį paskelbtame interviu Estijos laikraščiui „Postimees“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Aljanso vadovas priminė, kad kovinės grupės – daugiatautės, Baltijos regione yra ir JAV kariškių. 

„Tai siunčia aiškią žinią, kad sąjungininkai yra vieningi. Jeigu bus užpultas vienas, atsakys visas Aljansas“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Anot jo, NATO pasirengimą ryžtingiems veiksmams patvirtino spalio-lapkričio mėnesiais Norvegijoje vykusios didžiausios po šaltojo karo pratybos „Trident Junkture“.

Pratybos pademonstravo NATO galią, jos parodė, jog 29 Aljanso šalys ir dvi partnerės – Švedija ir Suomija – gali veikti išvien ir prireikus permesti papildomas pajėgas, kad būtų užkirstas kelias konfliktui, sakė J. Stoltenbergas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 05:34

Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Estijos Valstybės kanceliarija šiais metais padidins nuo 60 tūkstančių eurų iki 800 tūkstančių eurų, t. y. 13,3 karto, išlaidas Strateginės komunikacijos skyriui, kovojančiam su propaganda ir dezinformacijos platinimu.

Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Postimees“.

„Prie jau dirbančių Valstybės kanceliarijoje dviejų specialistų prisijungs dar aštuoni strateginės komunikacijos ekspertai. Kiekvienas iš jų turės savo užduotis. Estija turi sudaryti jėgą, galinčią vykdyti stebėseną, pateikti kontrargumentas ir įveikti informacijos krizes. Strateginės komunikacijos skyriaus biudžetas sudarys 800 tūkstančių eurų bent jau artimiausius ketverius metus“, – sakoma pranešime.

Pasak „Postimees“, iki šiol Estija daugiausia stebėjo Rusijos žiniasklaidą, kitų šalių žiniasklaidos turinio nuolatinė analizė nebuvo atliekama. Vienas iš naujų uždavinių – išsamiau susipažinti su informacija apie Estiją, kurią pateikia užsienio žiniasklaidos kanalai ir socialiniai tinklai. Be to, planuojama suburti užsienio žurnalistus, kurie domisi Estija, ir sukurti jų kontaktinį tinklą.

Informacijos šaltinis – ELTA

208.01.11; 02:30

„Viskas prasidėjo nuo straipsnio. Ir baigėsi vieną balandžio šeštadienį liaudies susirinkimu, kuriame dalyvavę 300 žmonių iš visų Estijos regionų, kurie siekė, kad rinkėjams būtų suteikta daugiau teisių pasisakyti, o šios Baltijos šalies politinis partinis kraštovaizdis būtų stipriai supurtytas. Sniego laviną pradėjo Silveris Meikaras, jaunas politikas iš nuo 2005 metais šalyje vadovaujančios dešiniųjų liberalų Reformų partijos.

2012 m. gegužę viename iš pagrindinių šalies laikraščių „Postimees“ jis paskelbė, kad aukšti partijos funkcionieriai daugelį kartų jam davė vokus su mažomis pinigų sumomis (iš viso 7350 eurų), kuriuos jis, nežinodamas jų kilmės, savo vardu turėjęs paaukoti partijai.

Continue reading „Estija ryžosi didesnei liaudies demokratijai”

stubas

Suomijos vyriausybė neturi slaptųjų stojimo į NATO planų, juolab – karinės priešpriešos Rusijai programų. Tai – oficialus šios šalies Europos reikalų ir užsienio prekybos ministro Alexander’o Stubbo pareiškimas.

Suomijos ministras šiuos žodžius ištarė komentuodamas tendencingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Nikolajaus Makarovo pareiškimą. Rusijos kariuomenės atstovas neseniai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Aljanso pratybų Suomijoje pobūdžio ir kai kurių bendradarbiavimo su Gruzija aspektų.

“Suomija neketina tapti NATO nare ir dėl karinių pratybų suomiai priima sprendimus patys, savarankiškai, be Briuselio nurodymų, be to, Suomija neatlieka jokio karinio bendradarbiavimo su Gruzija“, – taip komentavo Suomijos ministras straipsnyje, kuris paskelbtas praėjusią savaitę Estijos laikraštyje „Postimees“.

Continue reading „Bent jau artimiausiu metu Suomija nesiruošia stoti į NATO”

postimees_virselis

Kopenhagos universiteto profesorius Timo Kivimaki, kuris Danijoje įtariamas šnipinėjęs Rusijai, net trejetą metų skaitė paskaitas Estijos diplomatų mokymo įstaigoje.

Diplomatų mokymo įstaigos vadovas Vahuras Made laikraščiui „Postimees“ sakė, jog jis pakvietė T. Kivimaki. Ponas T.Kivimaki buvo pakviestas kaip gerai žinomas savo srities specialistas, beje, kadaise dirbęs net su Suomijos buvusiu prezidentu Martti Ahtisaaru Indonezijoje atsakingų, svarbių separatistų ir vietos valdžios derybų metu.

Continue reading „Profesorius kaltinamas „padėjęs rusų šnipams””

dressenas

Populiarus Estijos dienraštis “Postimees” šiomis dienomis pateikė svarbių žinių apie neseniai demaskuoto šnipo Aleksejaus Dreseno (Aleksėjus Dressenas) veiklą.

Leidinio teigimu, Estijos saugumo policija “KaPo” senų seniausiai žinojo, jog Estijos saugumo policijos departamento tyrėjas Aleksėjus Dressenas slapta bendradarbiauja su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Konkrečiai – su Rusijos FSB. Tačiau “KaPo” elgėsi taip, kaip panašiais atvejais dažniausiai elgiasi visos profesionalios slaptosios tarnybos – neskubėjo išdaviko suimti.

Continue reading „Demaskuotas šnipas didelės žalos greičiausiai nepadarė”

estija_buves-k

Rusija siekia kuo greičiau apklausti buvusį Estijos žvalgybų tarnybų koordinatorių Eriką Nylesą Krosą.

Estija gi neatiduoda savo piliečio į Rusijos teisėsaugos rankas.

O ir pats Eerikas-Niilesas Krossas neskuba vykti į Rusiją. Tad Rusijos tyrimų komiteto Archangelsko srities ir Nencų autonominės apygardos valdybos vadovas Jurijus Šperlingas pranešė, kad buvusiam Estijos žvalgybos tarnybų koordinatoriui Eerikui-Niilesui Krossui (Erikui Nylesui Krosui) kaltinimas bus pateiktas už akių.

Estijos valstybė laikosi solidžios pozicijos. Estijos centrinė prokuratūra nusiuntė Rusijai prašymą perduoti Estijai bylą, susijusią su Eeriku-Niilesu Krossu. Tačiau Rusijos atsakymo iki šiol negavo.

Continue reading „Kaltinimai – buvusiam Estijos žvalgybų tarnybų koordinatoriui”