Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Roma, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus išvyksta istorinio šešių dienų vizito į Kanadą ir tikimasi, kad prašys smurtą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose išgyvenusių čiabuvių atleidimo.
 
„Atgailos piligriminė kelionė“, kaip ją apibūdino pontifikas, vertinama kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
 
Popiežius Pranciškus, kaip pontifikas, savo 37-ąją tarptautinę kelionę pradės Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgyjimo ir susitaikymo kelionės“.
 
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
 
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 pensionatuose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
 
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą jis susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
 
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūriškai vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
 
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.07.23; 07:27

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Vatikanas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį sakė, kad jo vizitas į Kanadą, kur jis susitiks su čiabuviais, išgyvenusiais Katalikų Bažnyčios valdomose internatinėse mokyklose vykdytą prievartą, yra „atgailos piligrimystė“.
 
„Kitą sekmadienį, jei Dievas duos, išvyksiu į Kanadą“, – sakė jis „Viešpaties angelo“ maldos pabaigoje, netiesiogiai užsimindamas apie kelio problemą, dėl kurios praėjusį mėnesį jam teko atidėti kelionę į Afriką.
 
Tikimasi, kad liepos 24-30 dienomis rengiamą vizitą į Edmontoną, Kvebeką ir Ikalujitą pontifikas išnaudos tam, kad pakartotų atsiprašymą, kurį balandžio mėnesį įteikė Vatikane apsilankiusioms Kanados delegacijoms.
 
Ši kelionė į Kanadą yra svarbus 85-erių metų popiežiaus žingsnis siekiant išspręsti pasaulinį skandalą dėl dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo ir dešimtmečius trukusio tokio elgesio slėpimo.
 
Apie 150 tūkst. pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo 19 amžiaus pabaigos iki 20 amžiaus 10-ojo dešimtmečio buvo prievarta apgyvendinami 139 internatinėse mokyklose visoje Kanadoje; tai buvo vyriausybės vykdomos priverstinės asimiliacijos politikos dalis.
 
Mėnesius ar metus jie praleisdavo atskirti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros, daugelį iš jų fiziškai ir seksualiai išnaudojo mokyklų direktoriai ir mokytojai.
 
Manoma, kad tūkstančiai vaikų mirė nuo ligų, prastos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 metų gegužės mėnesio šalių tų mokyklų aptikta daugiau kaip 1 300 nepažymėtų kapų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.07.18; 08:47

Popiežius: mes pamiršome taikos kalbą. EPA-ELTA nuotr.

Roma, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Karas Ukrainoje ir kiti konfliktai, anot popiežiaus Pranciškaus, rodo, kad pasaulis nusigręžė nuo taikos.
 
„Mes gyvename pagal schemą, kai žudomės dėl valdžios, dėl saugumo, daugelio kitų dalykų, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas Didįjį penktadienį transliuotame interviu italų stočiai Rai 1. – Aš suprantu vyriausybes, kad jos perka ginklus. Aš suprantu, tačiau negaliu pritarti“.
 
Pontifikas nuo karo Ukrainoje pradžios vis kritikavo ginklų naudojimą ir ragino siekti diplomatinio sprendimo. „Jei gyventume taikos sistemoje, to nereikėtų“, – sakė jis dabar interviu. Popiežius kalbėjo ir apie „užslėptus karus, kurių nematome, kurie yra toli nuo mūsų“. „Mes pamiršome taikos kalbą“, – pabrėžė Pranciškus, pridurdamas, kad dėl karų visuomet labiausiai kenčia silpniausi.
 
Kalbėdamas apie pabėgėlius, pontifikas kritikavo, kad ne su visais jais elgiamasi vienodai. „Pabėgėliai skirstomi. Pirma klasė, antra klasė, pagal odos spalvą, ar jie atvyksta iš išsivysčiusios šalis ar neišsivysčiusios. Mes esame rasistai, mes rasistai. Ir tai blogai“, – kalbėjo pontifikas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.16; 08:06

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Roma, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė tai, ką jis pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“, plūstančiomis Ukrainoje po Rusijos invazijos, ir reikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams.
 
„Ukrainoje liejasi kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, sunaikinimą ir kančias“, – sakė pontifikas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.07; 06:00

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Roma, spalio 7 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį popiežius Pranciškus Vatikane priėmė kadenciją baigiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Ji su atsisveikinimo vizitu atvyko į Romą ir taip pat susitiko su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.
 
A. Merkel ir jos vyras Joachimas Saueris ketvirtadienio rytą atvyko į Apaštališkuosius rūmus, kur dalyvavo privačioje audiencijoje pas popiežių.
 
Šis vizitas buvo penktasis privatus A. Merkel, protestantų pastoriaus ir teologo dukters, susitikimas Pranciškumi, kuris, kaip teigiama, yra geros nuomonės apie Vokietijos vadovę.
 
Prieš įeinant į rūmus, juos atvykstančius pasitiko popiežiaus namų prefektas monsinjoras Leonardo Sapienza.
 
Vėliau tą pačią dieną A. Merkel ketina susitikti su M. Draghi. Paskui kadenciją baigianti kanclerė turi pasakyti kalbą taikos renginyje, rengiamame šalia Koliziejaus.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.10.08; 08:31

Popiežius Pranciškus juokavo, kad „kai kurie žmonės norėjo, jog mirčiau“, o kardinolai jau rengėsi jį pakeisti po šią vasarą jam atliktos storosios žarnos operacijos, antradienį rašoma žiniasklaidoje.
 
84 metų pontifikas tai pasakė per susitikimą su kolegomis jėzuitais Bratislavoje rugsėjo 12 d., rašo jėzuitų žurnalas „La Civilta Cattolica“.
 
Paklaustas vieno iš susirinkusiųjų, kaip jam sekasi, Pranciškus atsakė: „dar gyvas, nors kai kurie norėjo, kad būčiau miręs. Žinau, jog net buvo susitikę prelatai, manę, kad popiežiaus būklė rimtesnė, nei buvo pasakyta. Jie rengėsi konklavai. Tai štai!“
 
Kai popiežius miršta ar išeina į pensiją, kardinolai susirenka slaptoje konklavoje, kad iš savo būrio išrinktų kitą popiežių.
 
„Ačiū Dievui, man viskas gerai. Sprendimo operuotis nenorėjau priimti, – tęsė Pranciškus. – Mane įkalbėjo slaugytoja. Jos kartais supranta situaciją geriau nei gydytojai, nes tiesiogiai bendrauja su pacientais.“
 
Liepos 4 d. Pranciškui buvo atlikta operacija po uždegimo, kuris išsivystė žarnyno gleivinėje. Po 10 dienų jis buvo išleistas iš ligoninės.
 
Tai ne pirmas kartas, kai popiežius komentuoja gandus, susijusius su jo sveikata. Praėjusį mėnesį žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad gali atsistatydinti, Ispanijos radijui „Cope“ jis sakė, kad jam „tai net nešovė į galvą“.
 
Argentinietis popiežiumi buvo išrinktas 2013 m. po šoką sukėlusio jo pirmtako Benedikto XVI atsistatydinimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.22; 05:30

Popiežius Pranciškus aukojo Šv. Mišias Budapešte. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį, lankydamasis Budapešte, popiežius Pranciškus vengrus paragino būti pagarbesnius ir atviresnius.
 
„Norėčiau, kad būtumėte tvirti ir atviri, suleidę šaknis bei pagarbūs“, – pontifikas kalbėjo dešimtims tūkstančių žmonių, dalyvavusių Vengrijos sostinėje aukotose šv. Mišiose.
 
Vengrija yra ištikima savo šaknims, tačiau, anot Romos katalikų Bažnyčios vadovo, „Nukryžiuotasis taip pat kviečia mus išskleisti rankas glėbiui ir neišsikasti apkasų aplinkui“, sakė popiežius.
 
Prieš šv. Mišias popiežius Pranciškus susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Jų pokalbis už uždarų durų truko 40 minučių.
 
Šv. Mišias Budapešte. EPA-ELTA nuotr.
Budapešte – Šv. Mišios, kurias aukojo Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

V. Orbanas dažnai save Vengrijoje pristato kaip krikščionybės gynėją, tačiau jo požiūris į įvairias politikos sritis, įskaitant ir jo raginimą į šalį neįleisti migrantų, dažnai prasilenkia su popiežiaus vertybėmis.
 
Iš pradžių vienintelė spaudai paviešinta detalė po premjero ir pontifiko susitikimo buvo V. Orbano feisbuke pasidalinta nuotrauka. Vėliau Vatikanas paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame teigiama, kad abu lyderiai „širdingai“ aptarė Bažnyčios vaidmenį Vengrijoje ir aplinkosaugą.
Po susitikimo su V. Orbanu popiežius Pranciškus važiavo Budapešto gatvėmis, į kurias sekmadienį suplūdo tikintieji.
 
Dar šį sekmadienį Romos katalikų Bažnyčios vadovas ketina vykti vizito į kaimynę Slovakiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 06:00

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus atmetė italų žiniasklaidos spėliones dėl galimo jo atsistatydinimo. „Apie tai net nepagalvojau“, – sakė pontifikas interviu Ispanijos radijui „Cope“. Jis negalįs paaiškinti, kaip žiniasklaidai kilo tokia mintis, sakė Pranciškus, kuriam prieš maždaug du mėnesius buvo atlikta žarnyno operacija.
 
„Kai popiežius guli ligoninėje, vis kyla lengvas vėjelis ar audra konklavoje“, – pokštavo 84-erių Katalikų bažnyčios vadovas, turėdamas omenyje susirinkimą Vatikane už uždarų durų, kuriame renkamas naujas popiežius. Pasak popiežiaus, vengdamas gandų, jis skaito tik vieną itališką laikraštį ir niekada nežiūri televizoriaus.
 
Į klausimą apie sveikatos būklę pontifikas taip pat atsakė juokdamasis: „Dar esu gyvas“. Jis teigė ypač esąs dėkingas vienam „labai patyrusiam“ italų slaugytojui Vatikano ligoninėje.
 
Jis „išgelbėjo jam gyvybę“, privesdamas operuotis. „Dabar galiu viską valgyti, kas anksčiau dėl divertikulų nebuvo įmanoma“, – sakė Pranciškus. Divertikulai yra mažos storosios žarnos gleivinės išvaržos per visus sienelės sluoksnius.
 
Anot popiežiaus, jis ir toliau vartoja medikamentus, tačiau šiaip jaučiasi gerai. Interviu jis paskelbė ir apie savo kelionių planus. Pradžioje rugsėjį Katalikų bažnyčios vadovas lankysis Vengrijoje ir Slovakijoje. Vėliau suplanuotos kelionės į Graikiją, Kiprą ir Maltą. Lapkritį Pranciškus ketina dalyvauti Pasaulio klimato konferencijoje Glazge – apie tai Vatikanas paskelbė jau metų pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.02; 00:55

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius pasveikino grupę lietuvių, Romoje dalyvaujančių lituanistinių mokyklų ir šeimų sąskrydyje „Draugystės tiltas“.
 
Kaip praneša Vatikano radijas, kreipdamasis sekmadienį, rugpjūčio 29-ąją, į maldininkus, dalyvavusius vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus paminėjo įvairių grupių ir organizacijų atstovus, be kita ko, pasidžiaugė maldoje dalyvavusiais lietuviais: „Sveikinu Lietuvos mokinių, jų tėvų ir mokytojų grupę!“ – pasakė popiežius.
 
Kelios dešimtys lietuvių iš Italijos ir kitų Europos šalių, taip pat iš Lietuvos, nuo rugpjūčio 27-osios Romoje dalyvavo ugdomuosiuose lituanistikos ir tautodailės užsiėmimuose, skirtuose visų amžiaus grupių žmonėms, tema „Gintaro keliu į Amžinąjį miestą“. Į „Draugystės tilto“ sąskrydžius, rengiamus jau daugiau kaip dvidešimt metų, ypač kviečiami lituanistinių mokyklų mokiniai ir jų tėvai, mokytojai, vietinių lietuvių bendruomenių nariai, taip pat Lietuvos ambasadų tarnautojai su šeimomis.
 
Sąskrydžiai ligi šiol surengti devyniuose Europos kraštuose, „Draugystės tiltas“ Italijoje surengtas antrąjį kartą, praneša Vatikano radijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.29; 19:35

Popiežius Pranciškus sveikinosi su tikinčiaisiais iš ligoninės balkono. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus sekmadienį sveikinosi su tikinčiaisiais iš 10-ojo ligoninės, kurioje jis šiuo metu gydomas po žarnyno operacijos, aukšto.
 
„Džiaugiuosi galėdamas net iš čia toliau sakyti „Viešpaties Angelo“ maldą, – teigė jis. – Aš stipriai jutau jūsų artumą ir maldomis pareikštą palaikymą. Iš visos širdies ačiū.“
 
„Šiomis dienomis, kai buvau hospitalizuotas, supratau, kokia svarbi yra gera ir visiems prieinama, kaip tai yra Italijoje ir kitose šalyse, sveikatos priežiūra“, – kalbėjo pontifikas.
 
„Sveikatos priežiūros sistema, užtikrinanti geras ir visiems prieinamas paslaugas. Negalime prarasti šio brangaus dalyko. Jis privalo išlikti“, – teigė popiežius Pranciškus.
 
84-erių pontifikas nuo praėjusio sekmadienio guli Romos Gemelli universitetinėje ligoninėje, kur jam atlikta gaubtinės žarnos operacija.
Po operacijos jam trumpam buvo pasireiškęs karščiavimas, tačiau atlikti testai neparodė jokių anomalijų.
 
„Norėčiau pareikšti savo dėkingumą gydytojams ir visiems sveikatos priežiūros darbuotojams bei ligoninės personalui“, – teigė popiežius.
 
Katalikų bažnyčios lyderis, be kita ko, paprašė žmonių „melstis už sergančiuosius, ypač už tuos, kuriems yra sunkiausia: lai niekas nelieka vienumoje, lai visi gauna klausymo, artumo ir rūpesčio patepimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.11; 17:33

Popiežiui atlikta operacija buvo sudėtingesnė nei tikėtasi. EPA-ELTA nuor.

Popiežiui Pranciškui atlikta žarnyno operacija, anot pranešimų, buvo sudėtingesnė nei tikėtasi. Pradžioje buvo planuota pontifikui taikyti laparoskopiją, antradienį skelbia italų žiniasklaida.
 
Atliekant šią minimalią invazinę procedūrą, per nedidelius pjūvius pilvo sienoje į operuojamą vietą įkišama kamera ir reikalingi instrumentai.
 
Tačiau dėl ankstesnės operacijos rando pilve gydytojams galiausiai teko griebtis laparotomijos – chirurginės operacijos atveriant pilvo ertmę. Pasak sveikatos ekspertų, nėra neįprasta operacijos metu keisti operavimo metodą.
 
Per tris valandas trukusią operaciją Gemelli universitetinėje ligoninėje Romoje Pranciškui sekmadienį buvo pašalinta dalis storosios žarnos. Tai buvo reikalinga, nes jį dėl divertikulito kamavo stenozė.
 
Vatikano duomenimis, operacija praėjo sėkmingai. Popiežius jaučiasi „gerai“ ir gali pats kvėpuoti, pranešta pirmadienį. Pontifikas greičiausiai savaitę praleis klinikoje. Jis čia guli toje pat palatoje, kaip kadais popiežius Jonas Paulius II, kuris šioje universitetinėje ligoninėje buvo kelis kartus operuotas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.07; 06:15

Popiežius Pranciškus susitiko su A. Blinkenu. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius ir JAV valstybės sekretorius pirmadienį apsikeitė dovanomis ir išmintimi, tačiau ar jie aptarė politiką, skaldančią Romos katalikų bažnyčią JAV, liko tik spėlioti.
 
Anot Vatikano, Antony Blinkenas ir popiežius Pranciškus kalbėjosi apie 40 minučių, o nuotraukos, kurias jie paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, pademonstravo draugišką ir artimą ryšį. Jiedu aptarė klimato pokyčius, migraciją, prekybos žmonėmis problemą ir panašius klausimus, pranešė Valstybės departamentas.
 
Pastarąjį kartą, kai čia beveik prieš metus lankėsi JAV valstybės sekretorius Michaelas R. Pompeo, popiežius jam nesuteikė auditorijos.
 
A. Blinkenas pridūrė, kad yra „labai patenkintas“ popiežiaus lyderyste pandemijos ir pabėgėlių klausimais, ir sakė esąs dėkingas, kad jam nereikėjo gilintis į JAV vidaus politiką. Taip jis galėjo išvengti reikalo atsakinėti į klausimus apie kai kurių JAV katalikų vyskupų kampaniją, kuria siekiama atimti iš prezidento Joe Bideno – pamaldaus kataliko – galimybę priimti šv. Komuniją dėl jo paramos reprodukcinėms teisėms.
 
A. Blinkenas šiuo metu jau savaitę lankosi Europoje – Berlyne, Paryžiuje, Romoje ir Baryje, Italijoje. Pirmadienį jis dalyvavo Pasaulinės koalicijos islamo ekstremistams ISIS nugalėti užsienio reikalų ministrų susitikime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.29; 09:09

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
 
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
 
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
 
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
 
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
 
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
 
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
 
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
 
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
 
Svarbus mėnesis Italijai
 
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
 
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
 
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
 
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.05; 08:06

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus dėl pandemijos Didįjį penktadienį paminės tik labai ribota forma. Vakare (19.00 val. Lietuvos laiku) Katalikų bažnyčios vadovas šv. Petro bazilikoje Mišiose prisimins Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.
 
Vatikano duomenimis, baiminantis viruso plitimo, Mišiose Velykų dienomis galės dalyvauti tik nedaug tikinčiųjų. Kaip ir pernai, Kryžiaus kelio Koliziejuje atsisakyta.
 
Vietoj jo, panašiai kaip pandemijos pradžioje, nedidelė Kryžiaus kelio procesija penktadienį (22.00 val.) bus surengta šv. Petro aikštėje prie bazilikos.
 
84-erių popiežiui Pranciškui tai jau antra Didžioji savaitė ir antrosios Velykos su dideliais koronaviruso ribojimais. 2020 metų pavasarį popiežius įspėjo dėl pesimizmo, tačiau pats atrodė liūdnas. Jis laikomas žmogumi, mielai ieškančiu asmeninių kontaktų su tikinčiaisiais. Popiežiaus pamokslai dabar bus transliuojami internetu, dalis – ir per televiziją. Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė – yra svarbiausia krikščionių religinė šventė.
 
Didįjį ketvirtadienį popiežius aukojamose mišiose šv. Petro bazilikoje dalyvavo tik apie 200 žmonių.
 
Velykų nakties pamaldos šeštadienio vakarą šiek tiek paankstintos, nes Italijoje nuo 22.00 val. galioja judėjimo ribojimai. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
 
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.03; 08:00

Popiežius Irake reikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą. EPA-ELTA nuotr.

Pradėdamas savo istorinį vizitą Irake, popiežius Pranciškus penktadienį pareikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą krizės krečiamoje šalyje. Jis kartu ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Pranciškus yra pirmasis Katalikų bažnyčios vadovas, atvykęs į Iraką.
 
Jis teigė esąs dėkingas, kad ši „ilgai laukta“ kelionė į „civilizacijos lopšį“ buvo įmanoma. Popiežių atskraidinęs lėktuvas penktadienio vidudienį nusileido Bagdade. Čia jį pasitiko premjeras Mustafa al-Kadhemis. Pontifikas buvo nuvežtas į prezidento rūmus, kur susitiko su šalies vadovu Barhamu Salehu ir kitais vyriausybės atstovais.
 
Per savo kalbą prezidento rūmuose Pranciškus reikalavo nutraukti kraujo liejimą karo ir religijos motyvuoto smurto paženklintoje šalyje.
 
„Ginklai turi tylėti (…), – kalbėjo popiežius. – Užteks smurto, ekstremizmo, grupuočių formavimosi ir netolerancijos“. Prieš kelionę pontifikas vaizdo įraše pareiškė vykstąs į Iraką kaip „taikos piligrimas“.
 
Popiežius ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Turi būti užtikrintos visų piliečių teisės. Niekas esą negali būti traktuojamas kaip antros klasės pilietis.
 
„Artimieji Rytai be krikščionių neįsivaizduojami“, – kalbėjo Irako prezidentas B. Salehas. Išvarytiems krikščioniams turi būti sudarytos sąlygos saugiai grįžti.
 
Popiežius priminė ir jazidų, kurie, kaip ir krikščionys, buvo persekiojami „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų, kančias Irake. Jazidai yra „nekaltos beprasmio ir nežmoniško barbariškumo aukos“. Pontifikas paragino Irako vyriausybę „kovoti su korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir nelegalumu“.
 
Po priėmimo prezidento rūmuose popiežius aplankė sirų katalikų katedrą Bagdade. Jis čia prisiminė tikinčiuosius, žuvusius 2010-aisiais per išpuolį prieš bažnyčią. Tada islamistai įkaitais paėmė per 100 žmonių. Žuvo 44 tikintieji, du kunigai ir keli saugumo pajėgų atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.06; 05:00

Popiežius teigia vykstantis į Iraką kaip „taikos piligrimas“. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus penktadienį vyks į Iraką kaip „taikos piligrimas“. „Aš vyksiu kaip piligrimas, atgailauti pasiruošęs piligrimas, kad po karo ir terorizmo metų paprašyčiau Dievo atleidimo ir susitaikymo“, – sakė pontifikas ketvirtadienį vaizdo įraše, komentuodamas savo istorinę kelionę į Iraką. ‚Aš atvykstu pas jus kaip taikos piligrimas“, – kalbėjo jis.
 
Tai bus apskritai pirmoji Katalikų bažnyčios vadovo kelionė į krizės krečiamą šalį ir pirmoji Pranciškaus kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ši viešnagė yra didelis iššūkis Irako saugumo pajėgoms.
 
Popiežius penktadienį lankysis Bagdade, o sekmadienį – Šiaurės Irako Erbilio mieste, kur stadione ketina aukoti mišias. Numatytas ir apsilankymas Mosule, buvusiame džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) bastione šalies šiaurėje. Per visą popiežiaus viešnagę nuo penktadienio iki pirmadienio Irake galios komendanto valanda.
 
Per visuotinę audienciją trečiadienį popiežius sakė, kad nori susitikti su Irako gyventojais, „kurie taip smarkiai kentėjo“. Irako bažnyčią jis pabadino „kankinių bažnyčia“. Irako krikščionys priklauso įvairioms konfesijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:00

Popiežius Pranciškus mini 84-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus tikisi numirti Romoje, vis dar būdamas popiežiumi, ir nenorėtų grįžti į gimtąją Argentiną praleisti paskutinių savo gyvenimo dienų, teigiama naujoje knygoje „The Health of Popes“ (Popiežių sveikata).
 
Vatikane 2019 m. vasarį Argentinos žurnalistui Nelsonui Castro duotame interviu popiežius teigė galvojąs apie mirtį, bet jos nebijo.
 
Knygos ištraukos šeštadienį buvo paskelbtos Argentinos dienraštyje „La Nacion“.
 
Paklausus popiežiaus Pranciškaus, kaip jis įsivaizduoja paskutines savo dienas, 84-erių pontifikas atsakė: „Aš būsiu popiežius, aktyvus arba emeritas, ir būsiu Romoje. Negrįšiu į Argentiną.“
 
Pastaraisiais mėnesiais popiežiui teko atšaukti kelis renginius dėl išialgijos ar sėdimojo nervo skausmo, tačiau nežinoma, ar Pranciškus turi kokių nors kitų didelių sveikatos problemų. Vatikanas įprastai mažai kalba apie popiežiaus sveikatą.
 
Pranciškus, kuris prieš tapdamas popiežiumi buvo Buenos Airių arkivyskupas, teigia, kad nepasiilgo gimtosios Argentinos, kur gimė kaip Jorge Mario Bergoglio, italų imigrantų šeimoje.
 
„Ne, nepasigendu. Gyvenau joje 76 metus. Kas mane skaudina, tai jos problemos“, – teigė popiežius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 18:30

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį 23.00 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus bus vadovavęs Bažnyčiai ilgiau už savo pirmtaką popiežių emeritą Benediktą XVI. Apie tai skelbia katalikų portalas „Il Sismografo“.
 
Josepho Ratzingerio pontifikatas truko septynerius metus, dešimt mėnesių ir devynias dienas – nuo 2005-ųjų balandžio 19 dienos vakaro iki 2013 metų vasario 28-osios vakaro. Tai yra iš viso 2 871 diena. Argentinietis Jorgė Bergoglio popiežius yra nuo 2013 metų kovo 13-osios.
 
Pranciškus yra pirmasis ne Europoje gimęs pontifikas nuo VIII amžiuje Bažnyčiai vadovavusio Grigaliaus III, kuris buvo kilęs iš Sirijos. Be to, Pranciškus yra pirmasis popiežius, priklausantis Jėzuitų ordinui.
 
Ilgiausiai – 32 metus – valdžią savo rankose laikė popiežius Pijus XII, kurio pontifikatas tęsėsi nuo 1846 iki 1879 metų. Po jo eina Jonas Paulius II, kuris Katalikų bažnyčiai vadovavo nuo 1978 metų iki mirties 2005-aisiais – 26 metus.
 
Tuo tarpu Jono Pauliaus II tiesioginis pirmtakas Jonas Paulius I popiežiumi tebuvo 33 dienas. Nuo tada neslūgsta gandai, kad „besišypsantis popiežius“ mirė nenatūralia mirtimi.
 
Trumpiausias pontifikatas Bažnyčios istorijoje buvo Stepono II 752 metais, kuris truko vos keturias dienas. Toliau eina Urbonas VII, kuris 1590-aisiais popiežiavo tik 12 dienų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 00:30

Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
 
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
 
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
 
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:32

Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasaulio lyderius ragina užtikrinti, kad vakcina nuo COVID-19 bus prieinama visiems žmonėms, skelbia BBC.
 
Sakydamas palaiminimą „Urbi et Orbi“ (Romos miestui ir visam pasauliui) popiežius dėl koronaviruso pandemijos per šias Kalėdas negalėjo kreiptis tiesiogiai į tikinčiuosius Vatikane iš Šv. Petro bazilikos balkono. Vietoje to jo žinia buvo transliuota internetu.
 
Popiežius ragino politikus vadovautis tarptautinio bendradarbiavimo dvasia ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų skiepytis ir gauti gydymą.
 
„Susidurdami su iššūkiu, kuriam neegzistuoja sienos, mes negalime pradėti statyti sienų. Visi esame toje pačioje valtyje“, – sakė Popiežius Pranciškus.
 
Anot jo, susidurdamas su sveikatos krizės padariniais, pasaulis privalo būti vieningesnis nei iki šiol.
 
Pontifikas taip pat ragino parodyti dosnumą padedant pandemijos aukoms, įskaitant ir moteris patyrusias smurtą artimoje aplinkoje karantino metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.25; 16:20