Andersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA fotografija

Oslas, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Norvegijos teismas antradienį atmetė neonacio Anderso Behringo Breiviko prašymą paleisti lygtinai praėjus 10 metų po to, kai jis buvo nuteistas už 77 žmonių nužudymą per didžiausią kruviną išpuolį šalyje taikos metu.
 
„Yra aiški rizika, kad (Breiviko) elgesys bus toks pat, kaip ir tada, kai surengė liepos 22 dienos teroristinius išpuolius“, – pareiškė Norvegijos pietrytinio Telemarko regiono teismas, atmesdamas jo prašymą lygtinai paleisti anksčiau laiko.
 
A. B. Breivikas niekada nepareiškė jokio apgailestavimo dėl išpuolių, nusinešusių 77 žmonių gyvybes, taigi tokio teismo sprendimo ir buvo tikėtasi.
 
2011 metų liepos 22 dieną dešiniojo sparno ekstremistas nužudė aštuonis žmones, susprogdinęs sunkvežimyje padėtą bombą netoli vyriausybės institucijų Osle, o vėliau nuvyko į Utiojos salą, kur, persirengęs policijos pareigūnu, nušovė dar 69 žmones, kurių dauguma buvo paaugliai, dalyvavę Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovykloje.
 
Dabar 42 metų A. B. Breivikas 2012 metais buvo nuteistas kalėti 21 metus – tai griežčiausia bausmė Norvegijoje ir ji gali būti pratęsta iki tol, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei.
 
Jis turėjo praleisti mažiausiai 10 metų kalėjime, kol galėjo prašyti lygtinio paleidimo, tą ir padarė praėjusį mėnesį, o jo prašymui svarstyti buvo surengtas trijų dienų posėdis.
 
Kadangi jo šansai būti paleistam lygtinai nuo pat pradžių buvo minimalūs, A. B. Breivikas pasinaudojo savo pasirodymu teisme ir gautu žiniasklaidos dėmesiu savo ideologinės propagandos skleidimui.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.22; 07:00
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

Ženeva, sausio 21 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė paprašęs Rusijos įrodyti savo ketinimus atitraukiant karius, dislokuotus prie Ukrainos sienų.
 
„Girdėjome Rusijos pareigūnus sakant, kad jie neketina įsiveržti į Ukrainą. Tiesą sakant, ponas Lavrovas man tai šiandien pakartojo“, – po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Ženevoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
 
„Jei Rusija nori pradėti įtikinėti pasaulį, kad ji neturi agresyvių ketinimų Ukrainos atžvilgiu, būtų labai geras būdas tai padaryti deeskaluojant ir atitraukiant, t. y. pašalinant tas pajėgas nuo Ukrainos sienos“, – sakė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.01.22; 05:00

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija (URM) praneša, kad Lietuvos atstovybėje Baltarusijoje teisėtu būdu prieglobsčio jau paprašė du asmenys.
 
„Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu. Numatyta ir prašymų suteikti prieglobstį pateikimo užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarka. Šiuo metu ambasadoje Minske yra gauti 2 prieglobsčio prašymai“, – Eltą informavo užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
 
Ministro atstovės spaudai teigimu, šių asmenų prieglobsčio prašymai buvo nusiųsti Migracijos departamentui.
 
ELTA primena, kad Lietuva rugsėjo 22 d. sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje.
 
Įsakyme numatoma, kad norėdamas gauti prieglobstį užsienietis ambasadoje turi pateikti raštišką prašymą, kelionės dokumento kopiją, teisėtą buvimą užsienio valstybėje ir kitus dokumentus, įrodančius prieglobsčio būtinybę. Prieglobsčio prašymą atstovybėje užsienietis turi pateikti asmeniškai, o nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnametystės sulaukusių šeimos narių.
 
Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.10.22; 08:22

Gerai žinomas čečėnų tinklaraštininkas, Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kritikas Tumsas Abdurachmanovas pranešė, kad Lenkijoje buvo mėginta pasikėsinti į jo gyvybę, skelbia „The Guardian“.
 
T. Abdurachmanovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas visas susitaršęs ir sunkiai kvėpuojantis. Šalia jo matyti kitas kruvinas vyras.
 
„Kas tave siuntė? Iš kur atvykai?“, – klausia tinklaraštininkas ir parodo plaktuką, kuriuo užpuolikas norėjo jį nužudyti.
 
Ant žemės gulintis sužalotas vyras atsakė, kad atvyko iš Maskvos jo užpulti. „Jie davė man tavo adresą. Jie paėmė mano motiną“, – pridūrė užpuolikas.
 
Švedijoje įsikūrusi čečėnų teisių gynimo organizacija „Vayfond“ nurodė, kad tai buvo pasikėsinimas nužudyti.
 
Pasak T. Abdurachmanovo brolio Muchamado, brolis paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nesunkūs. Užpuolikas – taip pat ligoninėje.
34 metų T. Abdurachmanovas yra vienas iš labiausiai žinomų ir atvirai pasisakančių R. Kadyrovo kritikų. R. Kadyrovas yra Čečėnijos – Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze lyderis.
 
Sulaukęs grasinimų iš čečėnų pareigūno, susijusio su R. Kadyrovu, 2015 metais tinklaraštininkas išvyko iš Čečėnijos. Sakartvelui atsisakius suteikti prieglobstį, jis išvyko į Lenkiją ir apsistojo nežinomoje vietoje bei siekė gauti čia prieglobstį. 2018 metais Lenkijos vidaus reikalų ministerija atmetė jo prašymą.
 
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Lenkijos sprendimą. Pasak organizacijos, jei T. Abdurachmanovas būtų deportuotas, jam grėstų “labai reali kankinimų grėsmė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.27; 18:18