Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažįsta galvojantis apie kandidatavimą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Visgi, kokios aplinkybės lems apsisprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose, ministras neįvardino.
 
„Rugsėjo mėnesį skyriai baigia kelti, tada bus apsisprendimui mėnuo laiko“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jei jo pavardė bus tarp konservatorių partijos skyrių iškeltų kandidatų, galutinį sprendimą priims per spalio mėnesį. Kol kas A. Anušauskas tikino sprendimo dėl to, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, dar neturįs. „(Tai priklausys – ELTA) nuo įvairių aplinkybių, bet jų neįvardinsiu“, – sakė ministras.
 
Lietuvos sargyba. Prezidentūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ELTA primena, kad rugpjūčio 14-24 d. TS-LKD skyriai kelia galimus kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose. Vėliau pretendentus įvertins konservatorių Priežiūros komitetas, o patys kandidatai turės apsispręsti, ar dalyvaus partijos vidiniuose rinkimuose, ar kandidatuoti nesutinka. Galutinius kandidatų sąrašus spalio mėnesį turėtų patvirtinti TS-LKD Prezidiumas.
 
Daugiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyrių palaikymo prezidento rinkimuose sulaukia premjerė Ingrida Šimonytė, pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tarp siūlomų kandidatų yra ir ministro A. Anušausko bei buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardės.
 
Artimiausi šalies vadovo rinkimai vyks 2024 m. gegužę. Apie savo kandidatūrą kol kas paskelbė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.09.12; 05:00

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

Jau ilgokai nevykstantys reguliarūs prezidento Gitano Nausėdos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės susitikimai yra ydinga praktika, kenkianti valstybei, teigia ekspremjerai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius. Politikai tikina, kad jų vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu susitikimai su tuometiniais prezidentais vykdavo kiekvieną pirmadienį. Šią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad reguliarūs susitikimai nevyksta dėl premjerės atsakomybės. Visgi ekspremjerai mano, kad lyderystės spręsti šią situaciją turėtų imtis šalies vadovas.
 
„Tai bet kuriuo atveju yra nenormalu (…). Tokia tradicija visuomet būdavo prie visų prezidentų ir premjerų. Ir, pavyzdžiui, man tekdavo kiekvieną pirmadienį (…) susitikti su prezidentu ir aptarti visus reikalus“, – Eltai teigė G. Kirkilas, atkreipdamas dėmesį, kad kartais po tokių susitikimų buvo organizuojamos ir spaudos konferencijos. „Mes pasidalindavome informacija. Tai toks bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų visą laiką vyko“, – pažymėjo jis. Politikas teigia, kad jo premjeravimo laikotarpiu tuometinis prezidentas Valdas Adamkus nevengdavo dalyvauti ir Vyriausybės posėdžiuose.
 
Taigi G. Kirkilas pabrėžia, kad tai, jog prezidentas ir premjerė jau kuris laikas neturėjo asmeninių susitikimų, yra nepriimtina. „Reiškiasi, kad visą bendravimą perima aparatas. Bet aukščiausių vadovų bendravimas reikalingas tam, kad aptartų politinius sprendimus. Nes galų gale politinius sprendimus priima patys vadovai“, – akcentavo jis.
 
Anksčiau Vyriausybei vadovavęs politikas įsitikinęs, kad iniciatyvos atgaivinti nutrūkusius susitikimus su premjere turėtų imtis prezidentas G. Nausėda. „Prezidentas yra valstybės vadovas, pagal mūsų Konstituciją aukščiausias pareigūnas valstybėje. Tai, žinoma, iš jo turi būti ir iniciatyva“, – savo nuomonę išsakė G. Kirkilas.
 
A. Butkevičius: aš prezidento vietoje paskambinčiau I. Šimonytei
 
G. Kirkilui antrino ir A. Butkevičius, pabrėždamas prezidento ir premjero susitikimų prasmę. „Susitikimai yra prasmingi ir reikalingi. Mano susitikimai iki 2016 metų vasario pabaigos vyko sistemingai – kiekvieną pirmadienį 8 valandą ryto. Susitikimas dažniausiai trukdavo 30 minučių, bet jeigu atsirasdavo svarbesnių klausimų, tai užsitęsdavo ir ilgiau“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
 
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politikas teigia, kad tokių susitikimų metu būdavo aptariami einamieji darbai, Seimo darbotvarkė, su Europos Vadovų Taryba (EVT) susiję klausimai, užsienio politikos aktualijos. „Aišku, būdavo visko, būdavo, kad ir apsibaram, bet po to išgeriame kavos, suvalgome vieną kitą saldainį ir viskas gerai“, – apie savo santykį su tuometine prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo A. Butkevičius.
 
Politikas taip pat pažymi, kad tokie susitikimai prasmingi ir dėl to, nes kai kuria informacija yra dalinamasi tik tarp trijų aukščiausių šalies pareigūnų. „Ne visa informacija perduodama ir patarėjams. Kai kuri informacija būdavo perduodama tik tarp trijų žmonių: ministro pirmininko, Seimo pirmininko ir prezidento. Jeigu, aišku, Seimo pirmininkui ta informacija yra irgi svarbi“, – atkreipė dėmesį jis.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
A. Butkevičius tikina nemanąs, kad premjerė I. Šimonytė pati imsis iniciatyvos susitikti su prezidentu. Todėl, teigia politikas, šioje situacijoje lyderystę reikėtų parodyti G. Nausėdai. „Prezidentas yra Lietuvos lyderis, tai rodo ir gyventojų apklausos. Žmonės daugiausia tikisi inciatyvos iš politikos lyderių. Ir jeigu prezidentas yra įsižeidęs, jis turėtų tai atidėti į šalį. Gyventojai, manau, teigiamai įvertintų tokį jo padarytą žingsnį“, – savo nuomonę išsakė politikas. „Aš prezidento vietoje paimčiau ir paskambinčiau. Nes tikėtis iš ministrės pirmininkės, kad ji padarys prezidentui skambutį, tai vargu ar galima tikėtis“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Prezidento patarėjas: susitikimai nevyksta, nes I. Šimonytė nerodo tam noro
 
Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau kurį laiką tvyro įtampos ir reguliarūs premjerės I. Šimonytės bei šalies vadovo darbiniai susitikimai nevyksta. Politikai intensyviau bendradarbiavo šio Seimo kadencijos pradžioje, tačiau vėliau susitikimai ėmė retėti. Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere, mat, pasak jo, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti ir aptarti politikos aktualijų su Daukanto aikštės lyderiu.
 
Pati premjerė nurodo, kad jos ir prezidento santykiai yra konstruktyvūs, o tarpusavio susitikimų pakanka, kad būtų sklandžiai išsprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.06.19; 01:01

Rugsėjo 1-oji. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.

Prezidentūra praneša, kad Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė įstatymą, kuriuo įtvirtinamas privalomas mokinių pasiekimų patikrinimas.
 
Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, Seimas pakeitimus pasiūlė atsižvelgęs į Prezidento pasiūlytas ir su socialiniais partneriais aptartas korekcijas. Pasak šalies vadovo, įteisinus privalomus nacionalinius pasiekimų patikrinimus, svarbu jų rezultatus naudoti tikslingai, užtikrinant lygiavertes sąlygas kiekvienam vaikui siekti kuo aukštesnio išsilavinimo.
 
Svarstydamas Švietimo įstatymo keitimų projektą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į griežtą Prezidento poziciją atsisakyti pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymo į profesines ir bendrojo ugdymo mokyklas.
 
Šalies vadovo nuomone, visuotinis vidurinis ugdymas privalo būti garantuotas visiems pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, o pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo turi pats priimti sprendimą, pasirinkdamas tolesnį mokymosi kelią. Nuoseklus mokinių pasiekimų vertinimas ir stebėjimas turi užtikrinti individualią mokymosi pagalbą spragoms užpildyti, pereinant iš vieno ugdymo lygmens į kitą. Ypač svarbu užtikrinti pagalbą mokiniams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, kad jie galėtų siekti kuo geresnio išsilavinimo.
 
Prezidentas sveikina Seimo sprendimą atsižvelgti į raginimus stiprinti bendrojo ugdymo kokybę profesinio mokymo sektoriuje, nustatant, kad tai taps vienu iš kriterijų formuojant profesinio mokymo programų pasiūlą šalies mokiniams.
 
„Laukiamų pokyčių švietime galime pasiekti tik įtraukdami į sprendimų priėmimo procesus švietimo bendruomenes, socialinius partnerius. Švietimo kokybė būtina, kuriant gerovės Lietuvą, užtikrinant mūsų šalies socialinės, ekonominės bei kultūrinės plėtros pažangą“, – pabrėžė Prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, siekiant švietimo kokybės, būtina užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų deramą mokymą nustatytiems išsilavinimo reikalavimams pasiekti.
 
„Pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymas į skirtingų tipų mokyklas būtų nepriimtinas“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad Seimui pavyko rasti balansą tarp mokinio pareigos gerai mokytis ir pagalbos priemonių numatytiems rezultatams pasiekti.
 
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį buvo nutarta, kad Švietimo įstatymo pataisos nuo 2024−2025 mokslo metų numatys privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik dešimtoje, bet ir ketvirtoje bei aštuntoje klasėse. Patikrinimų šeštoje klasėje atsisakoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.04; 04:34

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda skaitys trečiąjį parlamentui ir visuomenei skirtą metinį pranešimą.
 
Šalies vadovas pranešimą skaitys Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste. Pastaruoju metu šalies vadovas akcentuoja oro gynybos sistemos Lietuvoje būtinumą, bendrą šalies nacionalinį saugumą bei galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės vertinimą.
 
Antrajame metiniame pranešime G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į užsienio politikos grėsmes, kylančias dėl diktatūrinių režimų, įsitvirtinančių prie Lietuvos rytinės sienos. Todėl prezidentas savo kalboje vienu esminių užsienio politikos prioritetų įvardino tolesnės Rusijos ekspansijos regione stabdymą, NATO gynybos pajėgumų Lietuvoje stiprinimą, poreikį užtikrinti 2,5 proc. BVP šalies gynybos finansavimui bei dėmesį Rytų partnerystei.
 
Taip pat perskaitytame pranešime išreiškė viltį, kad politinėms partijoms pavyks pasiekti susitarimą dėl švietimo, aptarė situaciją šalies viduje ir iššūkius, su kuriais, jo manymu, tuo metu teko susidurti visuomenei bei valstybei. Nors antrajame savo pranešime G. Nausėda tiesioginių kritikos strėlių Seimo pozicijai nepaleido, kai kurie politikų ir valdžios sprendimai bei interesų siekimo praktikos, tvirtino prezidentas, mažina pasitikėjimą valstybe ir kenkia demokratijai.
 
Pirmąjį savo, kaip prezidento, pranešimą G. Nausėda perskaitė 2020 m. birželio 18 d. Tuomet prezidentas ragino visuomenę telktis, akcentavo vertybinius dalykus. G. Nausėdos akiratyje skaityto pranešimo metu atsidūrė ir koronaviruso sukelta krizė. Šalies vadovas įvertino COVID-19 pandemijos poveikį valstybei bei valdžios reakciją į ją.
 
Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvos politikoje sunku surasti sutarimus ir tvirtino, kad būtina ieškoti dialogo bei kompromiso.
Nors ir aptakiai, metiniame pranešime šalies vadovas palietė ir bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe klausimą. Visgi apie santykius su tuomet „valstiečių“ dominuota valdžia buvo užsiminta tik keliais sakiniais.
 
Kalbėdamas apie užsienio politiką, G. Nausėda paminėjo tuomet atnaujintą dialogą su Baltarusija bei tai, kad, bendraujant su Rusija, atsiranda vis daugiau naujų kliuvinių.
 
Lietuvos Respublikos prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.16; 06:42

Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nekomentuoti „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, išteisinamojo nuosprendžio, Prezidentūros teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė pažymi, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, todėl, jos teigimu, niekas kitas negali spręsti dėl žmogaus kaltės.
 
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, ir niekas kitas negali nuspręsti, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, ar įrodymų pakanka, ar nepakanka. Mums gali tai patikti, gali nepatikti, bet taip yra demokratinėse valstybėse“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Šovienė.
 
Prezidentūros teisės grupės vadovė akcentuoja, kad atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus dėl bylos sprendimo turėtų ne politikai, advokatai ar prokurorai, tačiau teisėjai, kurie ir priėmė atitinkamą sprendimą.
 
„Šiuolaikinėje visuomenėje pasitikėjimui teismais kurti yra labai svarbūs dar du aspektai: tai, kaip operatyviai teismas išnagrinėja rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą ir kaip teismas geba paaiškinti sprendimą bylos šalims ir visiems kitiems visuomenei suprantama kalba. Ir, matyt, ne tik kalbant apie šią bylą, bet bendrai kalbant apie teismų darbą, reikėtų paminėti tai, kad visuomenė susikuria nuomonę būtent apie teismų darbą, būtent apie tai, kaip jie vykdo teisingumą, pagal tai, kaip jie paaiškina visuomenei labiausiai rūpimus klausimus. Ir ne advokatas, ne prokuroras, ne bylos šalys, ne politikai, bet būtent teisėjas ar teisėjų kolegija tai gali padaryti geriausiai“, – teigė J. Šovienė.
 
Visgi, jos teigimu, dažnu atveju nagrinėjant teismo bylas operatyvumo ir informacijos apie bylos sprendimą pritrūksta, o tai, anot J. Šovienės, nekuria pasitikėjimo nei teismais, nei pačia valstybe.
 
„Ir, deja, šių paminėtų dalykų neretai ir pritrūksta. Nepakanka turbūt pasakyti, kad teismai yra nepriklausomi, todėl, kaip reikia, taip ir sprendžia. Taip, teismai yra nepriklausomi vykdydami teisingumą, tačiau teismai yra valstybės dalis, visuomenės dalis, ir jie prisiima atsakomybę už tai, kaip vystosi valstybė, kaip kuriasi demokratijos tradicijos, tai aš manyčiau, kad būtų galima jau dabar išmokti tam tikras pamokas tiek teismų bendruomenei, tiek teismų vadovams“, – kalbėjo Prezidentūros teisės grupės vadovė.
 
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
 
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
 
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.04.26; 09:37

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos užuominos apie branduolinio ginklo dislokavimą Kaliningrade tėra tuščias grasinimas, mat, pažymi šalies vadovas, branduolinis ginklas toje srityje yra dislokuotas jau anksčiau.
 
„Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas jau yra dislokuota. Mes daugelyje savo pasisakymų akcentuojame tai, kad gretimai mūsų esančioje vietovėje – Kaliningrado srityje – branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, tai čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – ketvirtadienį po vizito Ukrainoje į Lietuvą sugrįžęs kalbėjo šalies vadovas.
 
G. Nausėda teigė nesistebintis Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo įspėjimais dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO. Anot jo, tokie grasinimai nėra naujiena.
 
„Prie tokių pono Medvedevo pastabų, komentarų ar pagąsdinimų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju, kad Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO, ar tai nori padaryti Švedija, ar tai nori padaryti Suomija, ar tai nori padaryti Ukraina – tai bus jų pačių reikalas. NATO aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus“, – akcentavo šalies vadovas.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį D. Medvedevas pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
 
Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.04.15; 07:04

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ramūnas Karbauskis sako, kad penktadienį jo vadovaujamų „valstiečių“ šešėlinis ministrų kabinetas ketina Kinijai nusiųsti aiškią žinutę, jog bent jau dalis Seimo opozicijos klaida laiko Lietuvoje įsteigtos Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pasak politiko, „valstiečiai“ aiškiai pasisakys, kad, turėdami galimybę, bematant pervadintų Pekino rūstybę užtraukusią Taivaniečių atstovybę Vilniuje.
 
„Šešėlinės vyriausybės posėdyje mes planuojame priimti sprendimus, kreipimąsi bei pasakymą Kinijai, kad mes visada rėmėme ir remsime Taivano teisę į apsisprendimą, bet kartu gerbiame ir vienos Kinijos principą. Šioje vietoje mes aiškiai sakome, kad ši valdžia priėmė neteisingą sprendimą, kad mes jį atšauksime, jei pasikeis politinė situacija ir mes galėsime formuoti valdančiąją daugumą. Tai padarysime dėl to, kad Kinijoje būtų suprantama, kad tai nėra visos Lietuvos politika, kad yra šešėlinė vyriausybė, opozicinės partijos turi kitą požiūrį“, – Eltai ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.
 
Politikas neabejojo, kad tokie pareiškimai, lygiai kaip ir antradienį išsakyta prezidento Gitano Nausėdos nuomonė Taivaniečių atstovybės pavadinimo atžvilgiu, yra svarbūs.
 
Kartu, tikino R. Karbauskis, „valstiečiai“ pažymės, kad būtina atkurti Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius ir atstatydinti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Politikas neslėpė suprantąs, kad visos trys „valstiečių“ intencijos greičiausiai ir liks tik deklaracijų lygmenyje, tačiau, pažymėjo jis, ir tokie vieši pareiškimai yra geriau nei visai nieko nedaryti.  
 
„Suprantame kad ir viena, ir antra, ir trečia gali neįvykti, bet mes darome tai, ką galime. Šioje vietoje nieko nedaryti yra pats blogiausias dalykas“, – teigė R. Karbauskis.
 
Politikas pernelyg nesibaimino, kad tokie gausiausios opozicinės partijos pareiškimai gali pasitarnauti komunistinės Kinijos propagandai. Kaip teigė R. Karbauskis, svarbiausia, kad patys „valstiečiai“ žino, ką šiuo atveju daro.
 
„Aš suprantu, kad Kinija propagandai gali panaudoti ką tik nori, bet svarbiausia, kad mes žinome, ką mes darome“, – tikino politikas.
 
„Valstiečio“ teigimu, jo vedamos partijos šešėlinio ministrų kabineto pareiškimais neturėtų nusivilti ir entuziastingai Lietuvos sprendimą dėl atstovybės pavadinimo pasitikę Taivano gyventojai. R. Karbauskis samprotauja, kad Taivanas turėtų būti suinteresuotas ne tiek išlaikyti išskirtinį savo atstovybės Lietuvoje pavadinimą, kiek išsaugoti ekonominiu bendradarbiavimu grįstus Vakarų ir Kinijos santykius. Todėl, pažymėjo R. Karbauskis, geri Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo atveju turėtų būti ir Taivano interesas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
„Mūsų nuomone, geri Lietuvos ir Kinijos santykiai yra naudingi Taivanui. Taivanas yra saugus tada, kada ES ir JAV ekonominiai santykiai su Kinija yra puikūs. Tada kinai neturi jokio intereso ir motyvo sugriauti visa tai, padaryti karinį konfliktą su Taivanu (…). Bendradarbiavimas su Kinija apsaugo Taivaną“, – loginę seką sudėliojo R. Karbauskis.
 
Akcentavo pasiūlymą G. Nausėdai: turi būti labai aišku, kad prezidentas nepasitiki G. Landsbergiu
 
„Valstiečių“ pirmininkas taip pat teigė manąs, kad ir prezidentas G. Nausėda galėtų prabilti apie nepasitikėjimą G. Landsbergiu. Nepaisant to, kad, akcentavo R. Karbauskis, tai užsienio reikalų ministro kėdės veikiausiai neišjudintų, viešojoje erdvėje bei užsienio partnerių akyse būtų aiškiai perskirstyta atsakomybė dėl priimamų sprendimų.
 
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

„Visuomenei turi būti labai aišku, kad prezidentas nepasitiki šiuo ministru, ir tada formuojant toliau užsienio politiką būtų galima labai aiškiai atskirti užsienio partneriams – tai yra Vyriausybės, kuri konfrontuoja su mūsų užsienio politiką vedančiu asmeniu – prezidentu, politika… Tada būtų galima kai kuriuos padarinius kompensuoti, sakant, kad tiesiog turime tokią vykdomąją valdžią, kuri nesiskaito su prezidentu ir visuomenės nuomone“, – teigė R. Karbauskis.
 
Anot politiko, kitų galimybių pareikalauti atsakomybės iš valdančiųjų nėra. Jo manymu, nėra prasmės kalbėti ir apie dar vieną interpeliaciją.  
 
„Aš negalėčiau patikėti, kad valdančioje daugumoje atsirastų kas nors, kas bandytų atstatydinti iš dabartinės Vyriausybės vienos iš valdančiųjų partijų lyderį. Kaip galimo aš neįsivaizduoju tokio dalyko. Taip pat aš suprantu, kad ir prezidentas neturi jokių realių galių tą situaciją pakeisti. Tiesiog pats nepasitikėjimo paskelbimo faktas jam reikštų, kad valdančioji dauguma atsidurtų padėtyje, kad Vyriausybė ir ta pati Šimonytė turėtų prisiimti absoliučiai visą atsakomybę“, – apibendrino R. Karbauskis.
 
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad klaida buvo pasirinktas ir santykius su Kinija atšaldęs atstovybės pavadinimas.
 
Tačiau ministras G. Landsbergis kitą dieną pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.
 
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.01.07; 00:30

„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Baigiantis politinių įtampų ir ginčų dėl vertybinių klausimų nestokojusiems 2021-iesiems, šalies gyventojai įvardijo visuomenės veikėjus, kuriais pasitiki labiausiai. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, nors lyderystę pasitikėjimo reitinge prezidentas Gitanas Nausėda išlaikė visus metus, gyventojų pasitikėjimas juo sumenko labiausiai.
 
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atliko apklausą, respondentų prašydama pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Tyrimo metu pavardes respondentai minėjo patys.
 
Iš viso lapkričio mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų. Prieš 3 mėnesius analogiškoje apkalusioje gyventojai nurodė 99 asmenis. Apie ketvirtadalį respondentų (26 proc.) neatsakė į šį klausimą arba tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kurie būtų verti jų pasitikėjimo.
 
Per metus labiausiai sumažėjo pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda
 
Kaip parodė pastarosios apklausos, baigiantis metams visuomenė ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Tokią nuomonę šių metų lapkritį pareiškė 14,6 proc. respondentų. Tačiau lyginant šiuos duomenis su apklausomis, darytomis trimis mėnesiais anksčiau, pasitikinėjimas prezidentu yra 4 procentiniais punktais mažesnis – rugpjūčio mėnesį 18,6 proc. gyventojų teigė pasitikį šalies vadovu. Tuo tarpu žvelgiant besibaigiančių 2021-ųjų kontekste  visuomenės pasitikėjimo prezidentu pokyčiai dar didesni. Per 12 mėnesių pasitikėjimas G. Nausėda sumenko 9,2 procentinio punkto – 2020 m. lapkritį prezidentu pasitikėjo 23,8 proc. gyventojų.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis rikiuojasi antroje pasitikėjimo reitingo lentelės vietoje. Buvusiu premjeru pasitiki 9 proc. gyventojų. Priešingai nei prezidento atveju, pokyčiai šio politiko reitinge nedideli: prieš metus S. Skverneliu pasitikėjo 8,8 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį tokių buvo 7,2 proc.
 
Trečias reitinge – kadenciją baigęs Valdas Adamkus. Pastarųjų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Adamkumi pasitiki 8,2 proc., trimis mėnesiais anksčiau pasitikėjimas siekė 7,9 proc., o prieš metus 5,4 proc.
 
Tarp didesnį pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš metus I. Šimonyte pasitikėjo 10,5 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį pasitikėjimas siekė 8,1 proc., o šių metų lapkričio pabaigoje – 7,9 proc. 
 
Per metus labiausiai augo pasitikėjimas socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte. Pastarųjų apklausų duomenimis, LSDP pirmininkė reitinge dalinosi 5-6 vietas su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prieš metus respondentai, paklausti, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, vos 1,2 proc. paminėjo V. Blinkevičiūtės pavardę. Tuo tarpu šių metų vasaros pabaigoje ir lapkričio mėnesį tokių jau buvo 7,4 proc.
 
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, prezidente D. Grybauskaite taip pat pasitiki 7,4 proc. gyventojų. Per metus šis rezultatas nė kiek nepasikeitė. Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius pasitikėjimas dešimt metų šaliai vadovavusia politike sumenko beveik 3 procentiniais punktais (rugpjūtį pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų).
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąraše ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Naujausių apklausų duomenimis, šia politike pasitiki 4,2 proc. gyventojų, šių metų vasaros pabaigoje tokių buvo 2,6 proc., o prieš metus 2,7 proc.
 
Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu pasitiki 3,3 proc. respondentų. Pasitikėjimas Kauno meru prieš metus siekė 3,3 proc., o šių metų vasaros pabaigoje 4 proc.
 
Dešimtuką užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pasitiki 3,2 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 1,8 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 4,1 proc.).
 
Už dešimtuko ribų – gausiausias frakcijas Seime turinčių partijų lyderiai. „Valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasitiki 2,9 proc. (prieš metus 2,9 proc.), konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu 2,6 proc. (prieš metus 3,5 proc.).
 
2021-aisiais politikų reitingams įtaką darė visuomenės susipriešinimas
 
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, vienas iš ryškesnių pastaraisiais metais įtaką šalies politikų reitingams dariusių veiksnių buvo visuomenės susipriešinimas dėl jautrių ir vertybinių klausimų. Jos manymu, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl per metus pasitikėjimas prezidentu sumenko kone dešimt procentinių punktų.
 
Tačiau sociologė pažymi, kad tai neigiamai atsiliepė ne tik prezidento reitingams. Per metus buvo galima stebėti ir didėjantį nusivylimą valdančiaisiais politikais – ypač tais, kurie užėmė aiškią laikyseną įtampą kėlusiais klausimais, kaip Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas, vaikų vakcinavimas, galimybių pasas ir t.t. Pavyzdžiui, nors pasitikėjimo reitingo rodikliai ties I. Šimonytės pavarde keitėsi nežymiai, R. Ališauskienės teigimu, kitos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad premjerę palaikančios gyventojų gretos retėjo. Sociologė priminė, kad prieš metus palankiai I. Šimonytę vertinančių buvo 20 procentinių punktų daugiau nei šių metų lapkritį. Taigi per pirmuosius vadovavimo Vyriausybei metus politikės palankus vertinimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 28 proc.
 
R. Ališauskienė sutiko, kad pastaruosius metus visuomenę lydėjusi poliarizacija dėl vertybinių ar pandemijos valdymo klausimų buvo kur kas aštresnė nei kad buvo 2020-aisias.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Anksčiau visuomenės grupių nuomonės skyrėsi, tačiau vertybiniai skirtumai buvo daugiau „po antklode”, jie neišlįsdavo į paviršių. Kitaip tariant, anksčiau viskas buvo daugiau žmonių galvose, mažiau elgesyje ir saviraiškoje. Dabar viskas išryškėjo viešojoje erdvėje, matėme protestus ir maršus, o jei kalbėtume apie naujausius įvykius – įvyko net Seime apsistumdymai. Taigi nuomonių skirtumas išeina į elgesio lygį ir dėl to galbūt aiškiau matosi ir palaikymo skirtumai“, – teigė R. Ališauskienė.
 
„To anksčiau nesimatė. Juk pastaraisiais metais vyko ne tik šeimų maršas, bet ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos, vaikų skiepijimo, galimybių paso. Visais šiais klausimais yra ekstremaliai priešingos nuomonės. Ir nėra taip, kad vieną nuomonę palaikytų tik visuomenės mažuma“, – sakė R. Ališauskienė.
Priešais Lietuvos Karaliaus Gedimino paminklą – improvizuotos viduramžių kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
 
Sekant sociologės aiškinimu, būtent šių įtampas kėlusių diskusijų kontekste mažėjo pasitikėjimas G. Nausėda, kuris nevengė reikšti savo nuostatų jautriais, visuomenėje ažiotažą kėlusiais klausimais.
 
„Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko. Tačiau toks savo pozicijos rodymas atsiliepė visiems – valdantiesiems taip pat“,– konstatavo „Baltijos tyrimų“ direktorė. Pasak jos, dėl laikysenos minėtų klausimų atžvilgiu bent jau reitingų prasme nudegė ir valdančiosios daugumos lyderiai.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Tam tikra išimtis yra nebent socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė. R. Ališauskienės teigimu, ji kilusiomis priešpriešomis tarsi pasinaudojo auginant savo populiarumo reitingus.
 
„Šiame kontekste atsiranda Blinkevičiūtė, kuri savo aiškios pozicijos kaip ir nereiškia. Ir kadangi jos pareigos yra tarsi būti partijos vadove online iš Briuselio, tai tas jos pasirinktas komunikavimo būdas daliai visuomenės, kuri nenori konfrontacijos, patiko“, – apibendrino R. Ališauskienė.
 
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.12.24; 07:08

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Seimo valdančioji dauguma pademonstravo, ką reiškia posakis „vienybėje – galybė“.

Lemiamam balsavimui valdančioji dauguma taip energingai, taip vykusiai suvienijo visus Seimo salėje, atšaukdama kai kuriuos net iš užsienio komandiruočių ar kitokių pasivažinėjimų. kad žaismingai lengvai atmetė net tris Prezidento  veto. O dabar jau kelinta diena valdančiųjų klaną aptarnaujanti žiniasklaida apie nieką kitą nė nekalba, tik apie tai, kaip Seimas  šauniai parodė ilgą nosį Prezidentui. Taip aiškėja tikrasis šito seiminio šou tikslas: žūt būt įveikti Prezidentą. O kokios gali būti pasekmės tiek visuomenei, tiek pačiai valdančiai daugumai, euforijos svaiguly negalvoja nei balsavusieji, nei jų ištikimi ginklanešiai. Tad tenka galvoti mums, visuomenei, kartu su opozicija. Net jei nesi tos opozicijos nei narys, nei sirgalius.

Apie teisinius aspektus, atmetus Prezidento veto dėl mokamų testų, jau spėjo pagalvoti vienas kompetentingiausių mūsų teisininkų profesorius Ignas Vėgėlė. Be kita ko, jis, kaip nuoseklus teisinės valstybės gerbėjas, pasvarstė galimybę Prezidentui kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Ar Prezidentas ryšis skųsti galimai antikonstitucinius Vyriausybės nutarimus ir stabdyti (švelniai tariant) abejotino teisėtumo pandeminius ribojimus? Spėju, vien mintis apie tai priverstų į Prezidento rūmus atskubėti visus valstybės pareigūnus, atsakingus už pandemijos valdymą. Konstitucija tikslingai paskirsto valstybės valdžios institucijų tarpusavio sąveiką, surasdama konstruktyvų balansą“ (infa.lt).

Su visa pagarba teisės žinovui, aš į KT žiūriu ne pro tokius rožinius-teorinius akinius, nes vaikštau purvinais realpolitik šaligatviais. Tad negaliu nematyti, kad anaiptol ne visada KT priima „švarius“ sprendimus, todėl vargu ar Prezidentui vertėtų gilinti priešpriešą su Seimu, juolab, kad pandemijos suvaldymo klausimas išties yra daugiau Vyriausybės, o ne Prezidento atsakomybės ribose. Gal jam prasmingiau būtų   susitelkti ties  ne mažiau svarbia neteisėtų migrantų problema, kuri seniai peržengė Lietuvos vidaus politikos rėmus ir įplaukė į plačius tarptautinės politikos vandenis.

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

O komentatoriams, mėgstantiems blusinėti valdančiosios daugumos ir Prezidento santykius, pasiūlyčiau neįsijausti į pergalingus valdančiųjų tralialiavimus ir įsigilinti į kitus masinės “vetuotės“ aspektus.

Pavyzdžiui, kažkodėl pernelyg abejingai yra žiūrima į tai, kad testai, už kuriuos dabar teks mokėti nenorintiesiems skiepytis, yra ar tik ne patys brangiausi visoje ES. Kažkas lupa viršpelnius, bet laisviems liberalams tai nė motais, kaip ir viską tirti užsimojusiai LRT. Bet mokėti už nepadoriai brangius testus teks ne tik tiems „piktybiniams“, kurie „gali, bet nenori“, bet ir tiems, kurie gal ir norėtų, bet negali skiepytis dėl rimtų medicininių priežasčių. Dabar  ir jie, be kaltės kalti, tapo prilyginti neva piktybiniams „nusikaltėliams“ ir bus vienodai baudžiami nepakeliamai brangiais testais. Ar tai teisinga?

Kur tos gaujos žmogaus teisių gynėjų, kuriems gaila visų ir visokių, pavyzdžiui, ir susituokti negalinčių vienalyčių porų, ir vaikų problemas pražiopsojusių mamų, ir neteisėtai  ES sienas šturmuojančių  migrantų, bet kažkodėl negaila paprastų, normalių moterų, vyrų, vaikų, senelių, Lietuvos piliečių, kurių teises į nemokamą gydymą, į profesionalią medikų pagalbą pažeidinėja sava valstybė?

Seimas lengva ranka atmetė Prezidento veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo. Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Armino Lydekos teigimu, Prezidento sprendimas vetuoti priimtas įstatymo pataisas „nesuprantamas“, nes įstatymo pataisomis, pasak jo, siekiama kurti ir gilinti (o iki šiol tie ryšiai buvo pernelyg „seklūs?“) bendradarbiavimo ryšius su užsienio valstybėmis, o ne perimti užsienio politikos klausimus.

Žinoma, savikritika yra gražus dalykas, ir galima būtų pasidžiaugti, kad ponas Lydeka dorai prisipažino neįkertąs prezidento logikos, bet juk tai ne namų darbų neatlikęs paauglys, o nemažą metelių naštą ant kupros besinešiojantis Seimo narys.

Atmesdami Prezidento veto dėl apmokamų testų įstatymo, valdantieji priekaištavo, kad Prezidentas nepaaiškino, kodėl jis vetuoja. O ir šituo atveju, kaip ir trečiojo veto klausimu, Prezidentas  gana suprantamai argumentavo savo poziciją. Jo nesuprasti galėjo tik piktybiškai nenorintieji suprasti arba iš trumpų kelnių neišaugę politikai.

Veto antspaudas

Prezidentas įstatymą grąžino teigdamas, kad toks įstatymas sudaro prielaidas kilti abejonėms, ar Lietuvos užsienio politika formuojama vieningai. Mat Seimo atstovams numatomos funkcijos yra labai panašios į tas funkcijas, kurias dabar atlieka diplomatai.

Kas čia ponui Lydekai neaišku? Man viskas net labai aišku: dabartiniams valdantiesiems su nerimstančiuoju Žygimantu Pavilioniu priešaky žūt būt prisireikė susikurti daugiau šiltų vietelių sau ir savo artimiesiems. Šalių, su kurių parlamentais būtų galima intymiai bendrauti nei iki šiol už visų mūsų mokesčių pinigus, – kelios dešimtys, o labai norint, gal ir šimtai. Be to, įstatyme numatytas ir atstovo pavaduotojas, tai paskaičiuokite, kokią armiją liberalkonservatorių tekts maitinti valstybei net ir tuo atveju, jei į sekantį Seimą tauta nebeišrinktų nė vieno jų – kas, beje, vargu ar įmanoma. O aritmetikos nepamiršę piliečiai ir toliau stebėtųsi, kaip čia išeina: valstybė traukiasi, nes mažėja piliečių, ypač – dirbančių piliečių, o valstybės valdymo aparatas pučiasi, kaip mieliniai Užgavėnių blynai.

Seimo narės Agnė Širinskienės pastebėjimu, „manipuliuodami atstovo poreikiu JAV Kongrese, valdantieji labai gražiai susikūrė teisines prielaidas išvystyti savų žmonių, iš esmės vykdančių diplomatinę misiją, tinklą, lygiagretų valstybės diplomatinei tarnybai, galintį veikti paraleliai su Prezidento skirtais diplomatais. Labai grakščiai ir lanksčiai apeitos Konstitucijos nuostatos, kad Prezidentas pagal Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus bei skiria diplomatinius atstovus užsienio valstybėse“.

Beje, Valstybės vadovas, priešingai valdančiųjų pasakoms apie nesišnekantį ir nesitariantį Prezidentą, vetuodamas pasiūlė ir kompromisinį sprendimą; įstatymiškai įtvirtinti, kad Seimo nuolatinių atstovų pareigybės būtų steigiamos tik Lietuvai strategiškai svarbiose Europos Sąjungos arba NATO valstybėse narėse. Tačiau nenorintiems vaistų nėra. Seimo dauguma vis tiek ir toliau kaltins Prezidentą nesugebant bendradarbiauti su kitomis valdžios šakomis, juolab, kad visa dar atsiranda nemažai žmonių, kurie aklai tiki liberalkonservatorių skleidžiamoms paskaloms, o ne objektyvia informacija.

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Ir visa tai – dėl to, kad, pasak A, Širinskienės, pagal konservatoriaus Žygimanto Pavilionio sumąstytą planą, būtų galima „pasinaudojus JAV Kongresu kaip skydu, sukurpti ir buldozeriu „prasistumti“ projektą taip savo partijai parengiant pamatus alternatyvaus diplomatijos tinklo sukūrimui. Ir tai esanti Ž. Pavilionio „metų epopėja ir, tikriausiai, mažiausiai pastebėta konservatorių politinė afera per pastaruosius 30 metų“ (delfi.lt).

Trečias atmestas veto – dėl Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis būtų leidžiama reaguoti ne automatiškai į kiekvieną pranešimą apie galimą aplinkos apsaugos pažeidimą, bet įvertinant „jų pagrįstumą“. Tokį reguliavimą inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, nes, esą, ministerija neturi pakankamai žmogiškųjų resursų reaguoti į kiekvieną pranešimą. Tačiau nė vienas Seimo narys nepasiteiravo, o iš kur ministras paims „žmogiškuosius resursus“ sijoti gautiems pranešimams, kad iš anksto, be tyrimo, būtų nustatytas jų pagrįstumas ar reikšmingumas?

Prezidentas vetuodamas atkreipė dėmesį į tai, kad toks įstatymas numato teisę patiems aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams reaguoti arba nereaguoti į pranešimą, įvertinus informacijos apie galimą pažeidimą pobūdį bei institucijos išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrįstumą. O paprastų žmonių paprasta kalba tai reiškia, jog toks įstatymas palieka landas galimam nesąžiningam  įvairių pažeidimų vertinimui, nors, Prezidento nuomone, valstybės institucijos ir pareigūnai privalėtų vienodai reaguoti į visus pranešimus apie žalą gamtai.

Tai koks galutinis rezultatas?

Valdančioji dauguma pademonstravo visą savo klastingo proto galybę. Ilgokai” marinavo” kitus du Prezidento veto, kol sulaukė, teisingiau, kol pavyko sutelkti visas pajėgas garantuotam balsų skaičiui, kurio reikia veto atmesti. Ir atmetė ne tik visuomenę supriešinusį veto dėl mokamo testavimo, bet ir labai apgalvotus, suprantamai argumentuotus veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo (arba šiltų gūžtų įstatymo „saviems“) ir dėl Aplinkos apsaugos ministerijos (arba Gentvilų klano) įstatymo, atrišančio rankas korupcijai ir kyšininkavimui aplinkosaugos tarnyboje.

Kas tai? Valdančiosios daugumos arba valdančiųjų buldozerio ciniškas nerūpestingumas? Ar korporatyvinis, iš anksto suderintas aklumas, itin naudingas įstatymų pažeidėjams bei kyšininkams?

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Švenčiant  prezidento Valdo Adamkaus garbingą 90-ties metų sukaktį, buvo prisiminta daug gerų ir  teisingų jo pastebėjimų. Į atmintį įsirėžė šitie jo žodžiai: „Negali būti ir niekada nebus gerbiama valstybė, negerbianti žmogaus …”

Tai ar gali būti gerbiama valstybė, kurioje negerbiamas teisėtai išrinktas Prezidentas?

2021.11.15; 09:00

Prezidentas susitiko su buvusiais žvalgybos tarnybų vadovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su buvusiais Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) vadovais. Tokio formato susitikimas įvyko pirmą kartą.
 
Prezidentas su buvusiais tarnybų vadovais aptarė Lietuvos žvalgybos institucijų veiklą ir šiandienius joms tenkančius iššūkius, vaidmenį geopolitinių grėsmių akivaizdoje.
 
Šalies vadovas akcentavo, kad stipri ir efektyviai veikianti žvalgyba yra mūsų nacionalinio saugumo pagrindas.
 
Pasak prezidento, keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo.
 
„Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas susitiko su buvusiais žvalgybos tarnybų vadovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka
 
Prezidentas domėjosi, kaip buvę tarnybų vadovai vertina iniciatyvas steigti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą, kokius įžvelgia tokio sprendimo privalumus, trūkumus ir rizikas. Žvalgybos ekspertai susitikime pasidalijo savo patirtimi ir išsakė pozicijas dėl tokio kontrolės mechanizmo steigimo efektyvumo – jiems daugiausia klausimų kelia galimos politinės įtakos ir nepriklausomumo rizikos.
 
Susitikime dalyvavo buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus, Jurgis Jurgelis, Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas ir Gediminas Grina bei buvę AOTD vadovai Gintaras Bagdonas ir Juozas Kačergius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.11; 07:17

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje susiduria vaikai, nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
 
Prezidento patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas nuolatos bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais, todėl yra įsigilinęs į šios bendruomenės problemas.
 
„Tai buvo labai jautrus pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tikrai prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė, išdėstė gerbiama mama. Prezidentas teigė, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, trūksta pagarbos žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena“, – po R. Račienės ir prezidento susitikimo teigė P. Mačiulis.
 
Vis dėlto prezidento patarėjas akcentavo, kad šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
 
„Turbūt ši problema, kaip ir kitos problemos, nėra sprendžiama tiktai įstatymais, tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos. Situacija po truputį keičiasi Lietuvoje, bet visi mes norime, kad tas pokytis būtų didesnis“, – pažymėjo jis.
 
P. Mačiulis pabrėžė, kad prezidentas bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais ir žino jos problemas.
 
„Prezidentas tikra pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas. Tai turbūt kažkokio atskiro susitikimo tam tiesiog nereikia. Tas bendravimas vyksta nuolatos“, – patikino jis.
 
Pasak šalies vadovo patarėjo, susitikimo metu nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
 
„Kokia forma jis galėtų būti, ar Civilinio kodekso keliu, ar atskiru įstatymu, čia yra turbūt tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, jog bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“ , – sakė P. Mačiulis.
 
Pavasario sesijoje Seimas pateikimo stadijoje atmetė ir grąžino tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Vis dėlto, kaip vasarą sakė prezidentas G. Nausėda, jis dar pateikimo stadijoje atmesto projekto nebūtų pasirašęs, mat įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
 
ELTA primena, kad LGBT vaiko mama R. Račienė trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su siekiu pakeisti šalies vadovo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Moteris kreipimesi teigė stovėsianti S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros iki tol, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko susitikimui. Kiek vėliau moteris pranešė prezidento kvietimą susitikti gavusi.
 
Šeštadienį prie Prezidentūros susirinko būrys žmonių, nusprendusių pareikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir R. Račienei.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.10.26; 09:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Valstybėje sprogo kanalizacijos vamzdis, todėl šalies miestus ir kaimus apgaubė nepakeliamas srutų dvokas. Norėčiau pasakyti švelniau, tačiau nerandu kitų žodžių, siekiant atkreipti dėmesį į konservatorių pradėtą ir pastaruoju metu ypač paūmėjusį karą su prezidentu, kai vadinamųjų konservatorių leksikoje jau akivaizdžiai dominuoja stichijos, kurią sutramdyti yra pašauktas santechnikas, ypatybės – spalva, kvapas ir, kaip galima nuspėti, skonis. Ne vieno iš  konservatorių burna, purslojanti srutomis, vis labiau tampa panaši į pakiurusį kanalizacijos vamzdį, kitaip nepasakysi.

Ne, naujojo šaukimo ir kirpimo konservatorių mums niekaip nepavyktų (neišstenėtume) pavadinti apskritojo stalo brolija, tai greičiau vis tik yra bendraminčių draugija, besibūriuojanti aplink kanalizacijos šulinį. Todėl neapsigaukite dėl Ingridos Šimonytės tariamos savitvardos, kai ji, išgirdusi apie visus konservatorius papiktinusį prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, pranešė, kad nieko nekomentuos iš pagarbos prezidento institucijai. Toks I.Šimonytės pasisakymas savaime yra kraštutinai nepagarbus konkretaus asmens atžvilgiu, tačiau nešvankumo pobūdį anosios ištara įgyja dėl menkai maskuojamos veidmainystės, nes visiems mums labai gerai žinoma, kad nutylėtą premjeres mintį netrukus įgarsins, jos tikruosius, gulinčius ant apkartusios širdies žodžius su kaupu ištars anosios pasubinukai, užtvindydami aplinką nešvankybėmis. Taip premjerės širdis yra kanalizuojama, tokiu štai būdu ima ir užsipildo aplinkoje menkai užsandarintas kanalizacijos šulinys! O šįkart laimė pasikelti į smarvės aukštybes išpuolė kažkokiam Slušniui. Kas būtų galėjęs pagalvoti?

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Kaip atrodo bent man, mažiausiai yra bent dvi Šimonytė viename. Viena iš jų yra paradinė, su taškuota suknele ar skarele, ta, kurią ne vienam norisi pamėgdžioti, persiėmus taškuotojo dizaino manija, o kita yra užkulisinė Šimonytė, aplink save subūrusi labiausiai nešvankių žmonių ratą iš rinktinių pataikūnų, kurie, tarkime, skirtingai nei senieji konservatoriai, jai privalo būti dėkinga, nes yra pakviesti į nacionalinio lygio politiką iš niekur. Galima suprasti I.Šimonytę, invazinį padarą konservatorių partijoje, kai ji ieško ir atranda savitus įtakos svertus, tačiau naujieji konservatoriai, a la maldeikiai, slušniai ir panašūs padarai yra jau ne tiek naujojo racionalumo, kiek skonio sprendinio nesėkmingo išbandymo pavyzdžiai. Jų nepavadinsi, kaip įprasta, net šakalais, lojančiais už vilkės nugaros, greičiau jau yra taip, kad I.Šimonytė yra  vadintina princese su šliužų svita.

Kaip jau kažkur užsiminiau, manding, Slušnys yra jau toks lėkštas ir negabus vyriokas, kad, siekdamas įsiteikti partinėms viršūnėms, nesugebėjo nieko daugiau nei pamėgdžioti grojančio balalaika ir besivaipančio R.Valatkos posmus. Iš kitos pusės žiūrint, nieko nuostabaus, kad R.Valatka kaskart tampa įkvėpimo šaltiniu kanalizacijos brolijai, ypač pritraukiančiu dėmesį tada, kai pamėgdžiodamas indėną išsiteplioja visomis homo sapiens ekskrementų spalvomis. Nepraleisiu progos pastebėti, kad praeitą savaitgalį anas užsimoja nuodugniai išplėtoti prezervatyvų temą, tapdamas žmogumi Kandonu Nr.1. Kažkada turėjome personažą, pravarde Kancaras, kažkas užsimanė būti pavadintas Celofanu, na o šiandien nešvankumo priešakyje neabejotinai stovi Valatka Kandonas. Žinoma, skamba ne taip iškilmingai kaip Konrodas Valenrodas, tačiau naujasis žurnalisto titulas daugmaž atitinka negaluojančią laikmečio dvasią, ar ne?

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
valatka_3
Rimvydas Valatka

Nepasakyčiau, kad prezidentas G. Nausėda visiškai nusišnekėjo ar pernelyg sutirštino spalvas, įgarsindamas savo intuicijas, kad valdantieji didesniu ar mažesniu laipsniu boikotavo jo iškeltą tikslą iki liepos mėnesio vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos. Prisiminkime tai, kaip ilgai buvo išjuokiamas prezidentas, iškėlęs tokį tikslą, juolab kad tuo metu katastrofiškai trūko vakcinų. Tačiau kai reikiamų medicininių preparatų atsirado su kaupu, jokio proveržio neįvyko. Nepabijokite stoti į čia nupiešto naujojo konservatoriaus batus, pabandydami įsivaizduoti – kaip jis turėtų jaustis, kai netikėtai atsiveria ne tik galimybės, bet ir pareiga įgyvendinti išjuokto prezidento planus? Taigi negalima atmesti ir tokios versijos, kad mūsų aptariamu atveju buvo įgyvendinta itališko streiko taktika, kai daug plušama dėl akių, bet nieko realiai nepadaroma.

2021.10.25; 14:04

 

                                Kraupiai slogus ant užtapyto Vyčio nupeckiotos vaivorykštės fonas,

                                Ten  laikrašty dirba niekados nepavargstantis Valatka Kandonas,

                                 Kartais  po kojomis iššliaužia pasižmonėti Slušnys,

                                 Per viršų jau kupa atsivėrę kanalizacijos šulinys,

                                 Žmonių jau niekur nebesimato, strikinėja tik žmogos,

                                  Iš  tėvynės naujienos tokios nesmagios ir blogos…

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Netyla skandalas po to, kai Lietuvos Respublikos prezidentas apkaltino valdančiuosius pirmoje šios vasaros pusėje dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus, galbūt, dėl to, kad nebūtų įgyvendintas prezidento tikslas pasiekti, kad iki liepos vidurio būtų 70 proc. pasiskiepijusių.

Toks kaltinimas tolygus kaltinimui dirbtinai, specialiai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus.

Laukiau, kad Prezidentas permąstys, ką pasakęs, ir pareikš, kad jis tiesiog nevykusiai pajuokavo.

Nesulaukiau. Prezidento ginti Delfyje stojo Prezidentūros spaudos tarnyba, konstatuodama tą faktą, kad skiepijimosi tempai sulėtėjo ir dėl to kalta kažkokia nauja Lietuvoje institucija – Centrinė valdžia, veikusi chaaotiškai, atsiejama nuo Prezidento.

Bet Prezidento spaudos tarnyba nepaneigė svarbiausio Prezidento pasakyme – skiepijimosi tempai buvo sulėtinti dirbtinai, galbūt, siekiant jam pakenkti. Tad kaltinimas Centrinei valdžiai dirbtinai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus išlieka.

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Kas tai? Paprasčiausias melas, siekiant politinių tikslų, ar paranoja – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liguistu įvykių aiškinimu?

Iš Wikipedijos: Pagal Amerikos psichiatrijos asociacijos klasifikaciją iškiriama: persekiojimo paranoja (asmeniui atrodo, jog jam norima pakenkti, tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, su juo bandoma susidoroti); didybės paranoja (asmuo gerokai perdeda savo reikšmingumą, įtaką).

Protingai pasielgė šalies Premjerė, spėju, priskiriama prie Centrinės valdžios, pareiškusi, kad nenori komentuoti šalies vadovo žodžių. „Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“.

Klaidas nepramintame kovos su pandemija kelyje daro visi visame pasaulyje, ir Lietuvos Respublikos prezidentas, taip pat. Būtų gerai, jei jis Lietuvos Respublikos Centrinėje valdžioje matytų ir save.

2021.10.23; 06:00

Piešinys ant sienos. Satai.lt fotografija

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais, esą vasarą sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti inicijuoti tikslingai – tam, kad iki vidurvasario nebūtų paskiepyta 70 proc. šalies gyventojų.
 
Būtent tokį tikslą prezidentas ne kartą kėlė viešojoje erdvėje. Konservatorė sako, kad tokios prezidento užuominos tiesiog primena sąmokslo teorijas.
 
„Prezidentas neturėtų savo nepagrįstais pareiškimais sėti valstybėje nepasitikėjimo atmosferos. Kviesčiau prezidentą laikytis prieš rinkimus deklaruotų atvirumo, telkimo ir vienijimo nuostatų. To iš jo labiausiai laukia visuomenė. O sąmokslo teorijas, panašias į Sorošo, 5G ar menamai piktą Billo Gateso valią palikti „Dviračio žinių“ personažams“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Politikė tvirtino mananti, kad skiepijimo nuo COVID-19 mastai sulėtėjo visai dėl kitų priežasčių, nei sakė prezidentas. Be to, užsiminė konservatorė, kai kurie G. Nausėdos pasisakymai neprisidėjo skatinant gyventojus skiepytis.
 
„Vasarą skiepijimo tempai sulėtėjo greičiausiai todėl, kad sumažėjus pandemijos bangai, sumažėjo ir grėsmės jausmas. Mačiau nuolatines Vyriausybės pastangas paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės. Gaila, bet prezidento ne visada taiklus žodis prie tokių pastangų sustiprinimo neretai neprisidėdavo“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
 
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo prezidentas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.10.23; 00:30

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Lietuvos Prezidentas liūdnai kalbėjo apie sveikatos tautos būklę, kur ryškiai aliarmo varpais ima skambinti COVID-19. Nuskambėjo graudi frazė: buvo Lietuvoje vasarą pristabdyta vakcinacija, ir vėliau, kai padėtis vėl ėmė kritiškai blogėti, valdžia pradėjo verstis per galvą, bandydama šį procesą kaip nors paspartinti. Bet visuomenę sudaro ne puodai ar kitokie įrankiai, ją sudaro gyvi žmonės su savo įsitikinimais, mąstymu, ambicijomis, gal net ir prietaringumu.

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visi, kas gyvena Lietuvoje, gerai jaučia vyriausybės ir prezidentūros tylųjį konfliktą. Kas tuo suinteresuotas ir kas čia mėto akmenėlius į svetimą daržą, ne man spręsti. Bet ir profesionalūs žurnalistai nemoka užkirsti tam reiškiniui kelio. Kai Prezidentas pavasarį buvo paskelbęs savo norus, kad iki vasaros vidurio pasiskiepytų 70-80 proc. suaugusių gyventojų, šiandien jo kaltinimas vyriausybei savotišku sabotažu nėra visai iš piršto laužtas. Trintis tarp prezidentūros ir vyriausybės yra pastebimas gyva akimi. Piliečiams tokios ambicijos – kas iš valdžios institucijų yra teisesnis – tikrai nėra svarbiausias. Visuomenė geidžia būti sveika ir, kiek sąlygos leidžia, naudotis laisve. Priminsiu čia tikriausiai ne visų užmirštą faktą, kuris turėjo vietos pavasarį – vyriausybės potvarkiu buvo sustatyti prioritetai, kam reikę skiepytis pirmiausiai. Atidarius skiepų paketą reikia jį suvartoti per 3 dienas, vėliau tapdavo netinkamu ir reikėdavo išlieti. Kai viename skiepų punkte kažkas užsirašęs neprisistatė, liko dilema – išlieti, ar gal dar kas atsiras norintis. Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojas epidemiologas Vytautas Kasiulevičius pasiūlė savo žmoną. Žiniasklaidai sužinojus tą gydytoją tiek viešai visi valkiojo, kol žmogus išėjo iš ligoninės. Tai tik vienas konkretus pavyzdys, kad, Skaitytojau, žinotumei – Prezidentas netuščiažodžiavo. Gal todėl spauda ir televizija užsipuolė gydytoją, kad jis buvo Premjero S. Skvernelio šeimos gydytojas?

Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Po tokių Prezidento graudžių žodžių save gerbianti Premjerė arba viešai atsiprašydama turėtų tuos faktus paneigti, ar atsiprašiusi garbingai atsistatydinti. Deja, anot E. Mieželaičio, „čia Lietuva, čia lietūs lyja…“

Baigdamas pridursiu – aš nepasisakau už kokią nors partiją, ir žiūriu abejingai, kas kokiai pakraipai atstovauja. Valdžios atstovus vertinu pagal jų išmintį ir moralę. Todėl manau, kad tik Tauta gali būti abiejų šių valstybės institucijų teisėja.

2021.10.22; 05:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
 
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga  imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.
 
Šalies vadovas taip pat pranešė pasirašęs Vyriausybės parengtą įstatymą dėl vienkartinės išmokos už pasiskiepijimą nuo COVID-19. Visgi, neslepia prezidentas, sprendimas už skiepus 75 metų ir vyresniems senjorams skirti vienkartines 100 eurų išmokas kelia klausimų.
 
„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuoti ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – komentavo šalies vadovas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.10.22; 00:30

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina nesureikšminanti rugsėjo pabaigoje įvykusio incidento, kuomet Gitano Nausėdos kalbos JAV užsienio lietuviams metu, šalia jo atsistojusi mergina iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šalies vadovo patarėja pabrėžė, kad kiekvienas turi teisę į nuomonę, tačiau stebėjosi, kodėl pasirinkta protestuoti ne dėl idėjų, o atakuoti konkretų asmenį.
 
„Nežinau ar čia turėjome tuoj pat reaguoti, kai vienas žmogus pareiškia savo nuomonę tam tikru klausimu. Keista pasirodė tai, kad tas užsipuolimas buvo ne tiek dėl idėjos, nes tada frazeologija būna kitokia, o ad hominem, taikant į žmogų ir klijuojant etiketę. Bet žmonės patys pasirenka savo nuomonių reiškimo būdus ir tas žmogus pasirinko tokį būdą. Labai nesureikšminame šito. Prezidentas padėkojo už nuomonę ir toliau vyko renginys“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
 
Pasak jos, išvadą, kad norėta padaryti išpuolį prieš prezidentą, o ne tiesiog išsakyti savo nuomonę, galima daryti įvertinus šiam veiksmui pasirinktą vietą.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su lietuvių bendruomene Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Čikagoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

„Kad buvo norėta padaryti išpuolį, tai tikrai taip, nes žmogus atėjo į bažnyčią su savo tokia specifine nuomone. Galima buvo ją pareikšti bet kurioje kitoje vietoje, bet būtent bažnyčioje, prie altoriaus tas buvo padaryta, turbūt tikintis kažkokio didesnio dėmesio tai akcijai. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir žmonės laisvi reikšti savo nuomonę. Ar sutikti ar nesutikti su ta nuomone, tai čia jau kiekvieno reikalas“,- tikino A. Skaisgirytė.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda rugsėjo pabaigoje lankėsi Čikagos Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje, kurioje sakė sveikinimo kalbą. Vis dėlto šį prezidento sveikinimą sudrumstė incidentas.
 
Svetainėje „Youtube“ laikraščio „Draugas“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip prezidento sveikinimo kalbos metu moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šis incidentas sutrikdė G. Nausėdos sveikinimo žodį.
 
„Padėkokime žmogui, kuris išreiškė savo nuomonę“, – į incidentą trumpai sureagavo prezidentas.
 
Šalies vadovas palaukė, kol plakatas iš moters buvo atimtas, ji išlydėta iš bažnyčios, ir tada prezidentas tęsė savo kalbą.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.10.05; 00:30

Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

Prezidentūra įvertino Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veiksmus nelegalių migrantų krizės metu. Prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
 
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.  
 
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
 
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
 
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Bet kuriuo atveju, pažymėjo ji, minėtos priemonės duoda rezultatą, nes socialiniuose tinkluose, tikino A. Skaisgirytė, Lietuva nebėra minima kaip perspektyvus kelias nelegaliai migracijai.
 
„Mūsų žiniomis, jau migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad turbūt šis kelias užsidaro ir yra neperspektyvus. Visa tai mums yra į naudą, nes šiaip ar taip turime jau 4 tūkstančius žmonių, su kuriais reikia kažką daryti. Taigi problema nėra išspręsta, ir jų prieglobsčio prašymai turi būti labai greitai nagrinėjami, turi būti kalbamasi su kilmės šalimis, kaip juos grąžinti atgal“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.09.14; 10:00

Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis atsakė šalies vadovui Gitanui Nausėdai, palyginusiam konservatoriaus ir Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovo Povilo Mačiulio bendravimą su „Šeimų maršo“ renginiuose dalyvavusiu kontroversiškai vertinamu Antanu Kandrotu-Celofanu.
 
M. Maldeikis įsitikinęs, kad tai yra visiškai skirtingos situacijos, kadangi jis pats tiesiog siekė pademonstruoti, kad nebijo politikams grasinančių asmenų, o Prezidentūra savo veiksmais legitimizavo A. Kandroto elgesį.
 
Šalies vadovas savo patarėjo P. Mačiulio pokalbį su A. Kandrotu palygino su M. Maldeikio atveju, kai portalui „Delfi“ duotame interviu buvo paklaustas, ar, jo nuomone, Prezidentūra savo veiksmais ir palaikymu „Šeimų maršui“ nesuteikė impulso ir antradienį prie Seimo vykusiam protestui, galiausiai peraugusiam į riaušes.
 
„Mano patarėjas išėjo kalbėtis su šitais žmonėmis ir pirmiausiai pasakė, kad šių žmonių nuomonę mes girdime, kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinami, Plastikais ar kažkaip kitaip, vėlgi nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti. Kažkas paslaugiai tai nufotografavo ir pateikė tai, kaip „dangus griūna“. Aš tada užduodu klausimą štai šitai pusei, kuri išreiškia tokio pobūdžio kritiką: o kodėl jie neatkreipia dėmesio, kad Seimo narys pavarde Maldeikis su tuo pačiu Celofanu kalbėjosi turbūt gerą pusę valandos palapinėje apie partnerystę ir kitus socialinius klausimus“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
 
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Visgi pats TS-LKD frakcijai priklausantis parlamentaras tokią šalies vadovo mintį vadina absurdu, kadangi jis pats su birželio mėnesį vykusio „Šeimų maršo“ trijų dienų protesto dalyviais siekė bendrauti, norėdamas parodyti, kad politikai jų tiesiog nebijo.
 
„Visiškas absurdas, visiškai skirtingos situacijos, kodėl Maldeikis kalbėjo su Celofanu. Maldeikis nelegetimizavo Celofano, kaip tai darė prezidentas. Maldeikis parodė, kad niekas čia, Seime, nebijo Celofono ir jo draugų, kurie grasino atvažiuoti į namus, kad vaikams į dantis bus įstatyti reikalavimai, bus pasigauti vaikai, artimieji“, – Eltai kalbėjo M. Maldeikis.
 
M. Maldeikis: Celofanas prieš tai grasino atvažiuoti į mano namus
 
Konservatorius pasakoja, kad tuomet vykusiame renginyje jis su „Šeimų maršo“ aktyvistais bendravo, kadangi jam pačiam prieš tai buvo grasinama.
 
„Mane labai nustebino prezidento pareiškimas, dėl to, kad jo patarėjo ir mano išėjimas buvo du skirtingi dalykai. Jis išėjo pasitinkant būtent tą žmogų, jis su juo kalbėjo. Mano atvejis buvo kitoks. Tas žmogus, kuris prisistato Celofano pravarde, man prieš tai yra grasinęs atvažiuoti į namus. Dėl to aš jam pasiūliau susitikti prie Seimo, jeigu jis man turi išsakyti kažkokią poziciją“, – pasakojo M. Maldeikis.
 
Politikas kartu priduria, kad jam nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuomet vyko mitingas, jis tiesiog sutiko A. Kandrotą ir nusprendė su juo pasikalbėti, kadangi jau anksčiau buvo sakęs, jog gali jį sutikti ir išklausyti tai, ką šis asmuo nori pasakyti. Todėl TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad jo susitikimo tikslas buvo ne išreikšti palaikymą, o parodyti, jog jis tiesiog sutinka išklausyti mitinguotojus.
 
„Mūsų susitikimas buvo tam tikra pozicija, parodymas, kad aš sutinku išgirsti, ką jie man turi pasakyti kaip politikui. Ne kaip Tėvynės sąjungos nariui, o kaip politikui, kuriam yra grasinama už savo politinę poziciją“, – aiškino konservatorius.
 
Tvirtina, kad prezidentas savo veiksmais legitimavo A. Kandroto elgesį
 
Parlamentaras įsitikinęs, kad to paties mitingo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis su protestuojančiais asmenimis išėjo pabendrauti visiškai kitu tikslu.
 
„Tuo tarpu prezidento patarėjas, kurio ėjimas aiškiai buvo suderintas su prezidentu, turėjo visai kitokias implikacijas. Mes žinome, kad prieš tai prezidentas jau buvo kreipęsis į „Šeimų maršą” savo vaizdo įrašu, ir tai yra visai kitokia politinė konotacija, visai kitokia politinė aplinka.
 
Jo veiksmai legitimizuoja tai, ką daro kai kurie personažai, nuo kurių netgi tas pats „Šeimų maršas“ atsiriboja“, – įsitikinęs M. Maldeikis.
Politikas neabejoja, kad G. Nausėda savo veiksmais iš esmės pateisino, parėmė A. Kandroto elgesį.
 
„Prezidentas savo veiksmais tiek „Šeimų maršo„ vaizdo įrašu, tiek susitikimu su Celofanu legitimizavo jį. Prezidentui nebuvo grasinama, kad atvažiuos pas prezidento vaikus ir jiems į dantis bus įkišti vieni ar kiti reikalavimai. Tai yra du skirtingi dalykai“, – mano konservatorius.
 
Su mitinguojančiais M. Maldeikis bendravo ir antradienį vykusiame proteste
 
Parlamentarui su protestuojančia minia teko pabendrauti ir antradienį vykusiame mitinge prie Seimo, kuris galiausiai peraugo į riaušes. M. Maldeikis tikino, kad šiuo atveju jis tiesiog pasikalbėjo su keliais žmonėmis, eidamas į parlamento rūmus ir iš jų.
 
„Šiuo atveju aš tiesiog ėjau pro šalį į savo darbo vietą ir aš buvau užkalbintas, atsakiau, pabandžiau pakalbėti su vienu ar kitu žmogumi, kurie norėjo su manimi pakalbėti“, – pasakojo TS-LKD frakcijos narys, kartu pažymėdamas, kad mitinge buvo tiek norinčių su juo nusifotografuoti, tiek jam grasinusių.
Protestuotojai po Seimo posėdžio užblokavo išėjimus, užsipuolė seimo narius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Vienas žmogus norėjo su manimi pasidaryti selfį, kiti turėjo kitą nuomonę. Aš tiesiog pabendravau su jais. Kažkoks rėkė, kad ateini čia, gausi į galvą. Tegul. Čia jų pozicija. Aš jų nebijau, atėjau į darbą, pabalsavau, išėjau iš darbo ir ėjau toliau“, – teigė jis.
 
Visgi konservatorius tuo pačiu akcentavo, kad eiti bendrauti su žmonėmis šiame proteste jis nematė prasmės.
 
„Aš netikiu tokiais renginiais, kuriuose kalba Paleckis, astros ir visokie kitokie. Tai nėra renginiai į kuriuos aš eičiau susitikti su žmonėmis, nes aš netikiu, kad tai forma, kuria tie žmonės nori kalbėtis. Jie nenori kalbėtis“, – sakė parlamentaras.
 
Konservatorius: jeigu nesugebate prisiimti atsakomybės, jūs neverti organizuoti mitingų
 
Šalies vadovas laikosi pozicijos, kad antradienį vykusį renginį reikėtų aiškiai atskirti į taikiąją protesto dalį ir riaušes, kurios vyko jau pasibaigus renginio organizatoriams išduoto leidimo laikui. M. Maldeikis tokią Prezidentūros nuomonę laiko mitingo organizatorių pasiaiškinimų, siekiant išvengti atsakomybės, dalimi.
 
„Šią prezidento poziciją priimu bendrame chore, kurį aš girdžiu iš tos pusės, kad yra kažkokios provokacijos, čia ne mes, mes nežinome, kas mėtė, galbūt čia policija mėtė, čia provokacija. Aš tai vertinu kaip politinės lyderystės neturėjimą ir nemokėjimą būti politikais. Tiek prezidento atžvilgiu, tiek visų tų, kurie ten susirinko. Pradedant nuo organizatorių, kalbėjusiųjų. Jie labai drąsūs kalbėti apie politikus, bet kai patiems reikia atsakyti už savo ir savo bendražygių veiksmus, to nesugeba padaryti ir pradeda kaltinti kažkokius sąmokslininkus, kad policininkai tai darė. Tai tiesiog nemokėjimas priimti atsakomybės“, – įsitikinęs konservatorius.
 
Parlamentaras pabrėžė, kad politinį protestą organizuojantys asmenys privalo prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurias toks mitingas sukelia.
 
„Jūs organizavote renginį – jūs už jį ir atsakote. Atsakote už tuos žmones, kurie ten susirinko, prisiėmėte tam tikrus laiko apribojimus, iki 17 valandos. Jeigu jūs norite būti politikoje, jūs turite būti įgalūs atsakyti už savo veiksmus ir savo bendražygių, kuriuos jūs kviečiate, veiksmus. Jeigu jūs to negalite padaryti, tai nedarykite mitingų, nes jūs to neverti“, – tvirtino M. Maldeikis.
 
ELTA primena, kad birželio 15 d. į mitingą prie Seimo atėjo pasikalbėti M. Maldeikis, tačiau renginio dalyvių jis buvo nušvilptas ir iškeiktas. Labiausiai renginio dalyviai pasipiktino, kai jis su protesto akcijos organizatoriumi Raimondu Grinevičiumi bandė diskutuoti apie Stambulo konvenciją.
 
„Jeigu mes imame Stambulo konvenciją, jos nėra ratifikavusios tik kelios Europos Sąjungos šalys. Atsisakė, kiek žinau, Turkija…“, – protestuotojams savo argumentus bandė dėstyti M. Maldeikis.
 
Protestuotojai po Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vis tik politiko argumentų renginio dalyviai nesiklausė. Pasipiktinę protestuotojai M. Maldeikiui šaukė „Eik lauk“ ir išplūdo keiksmažodžiais.
Tuo tarpu, „Šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus tuomet pasitikęs P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
 
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
 
Šalies vadovo patarėjas tą kartą akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo. P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
 
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
 
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.15; 07:00

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino antradienį prie Seimo susirinkusios protestuotojų minios veiksmus ir pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę nėra tolygi laisvei smurtauti.
 
„Demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad politikai turėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti savo sprendimus.
 
„Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška“, – rašė jis.
 
Tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, kad jis nepateisina protestuotojų veiksmų, kuomet buvo užblokuotas Seimo rūmų išėjimas.
 
„Lietuva susiduria su didžiuliais iššūkiais ir mūsų pyktis, mūsų susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu. Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“, – ragino G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11