Frederikas Jansonas. ELTA / Dainius Labutis

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sukritikavo užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, paraginusį prezidentą Gitaną Nausėdą į skandalą įsivėlusį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį vertinti taikant tokius pačius standartus kaip ir kitiems pareigūnams. Jo teigimu, ministras dažnai turi pastebėjimų srityse, kurios tiesiogiai jo neliečia. „Norėčiau pastebėti, kad ponas G. Landsbergis dažnai turi pastebėjimų srityse, kurios jo tiesiogiai neliečia, ir daug rečiau sulaukiame pastebėjimų srityse, kurios jį vienaip ar kitaip liečia“, – trečiadienį LRT televizijai sakė F. Jansonas.
 
Šalies vadovo patarėjas mano, kad G. Landsbergis su prezidentu galėjo pasidalinti savo pastebėjimais, ką daryti su į „čekiukų skandalus“ įsipainiojusiais ministrais ar galimai slapto ribojimo informaciją atskleidusiu krašto apsaugos ministru. „Šitoje vietoje pono G. Landsbergio patarimų ar pastebėjimų, ar idėjų prezidentas galėtų sulaukti daugiau“, – akcentavo F. Jansonas. „Pono V. Rupšio atveju klaida pripažinta, tai nėra teisinis pažeidimas, kurį turėtų vertinti prokuratūra arba STT (…). Ir sprendimas yra priimtas be patarimų“, – pridūrė jis.
 
Prezidentas su V. Rupšiu aptarė situaciją
 
F. Jansonas taip pat pažymėjo, kad prezidentas susidariusią situaciją dėl kariuomenės vado iš sūnaus nuomoto buto antradienį asmeniškai aptarė su V. Rupšiu. „Iš tiesų, kariuomenės vadas, prezidento vertinimu, padarė klaidą. Prezidentas, vėlgi, kalbėjo su V. Rupšiu vakar (antradienį – ELTA) ir išklausė jo poziciją, išsakė savo, kad tai yra klaida. Tai yra klaida, kurią kariuomenės vadas privalo pripažinti ir, kaip suprantu, pripažino“, – akcentavo jis.
 
Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad kariuomenės vadas savo klaidą ištaisė, nutraukdamas sudarytą nuomos sutartį. „Jis ją ištaisė tuo įmanomu būdu, kuriuo šią akimirką įmanoma. Tai, pirmiausia, kaip suprantu, nutraukė sutartį su sūnumi. Toliau jis turi tęsti savo darbą“, – sakė F. Jansonas.
 
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, komentuodamas dėl kariuomenės vado V. Rupšio kilusį skandalą, sako, kad nereikėtų taikyti dvigubų standartų asmenims, kurie galimai supainiojo viešus ir privačius interesus. Kaip leido suprasti Lietuvos diplomatijos vadovas, pastarojoje istorijoje kyla klausimas, ar prezidentas G. Nausėda tikrai laikosi nuoseklios pozicijos.
 
ELTA primena, kad antradienį portalui „15min“ pranešus, jog Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir už tai gauna 445 eurų vadinamuosius butpinigius, viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar generolas nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Publikacijoje teigiama, kad generolas leitenantas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo.
 
Žurnalistams V. Rupšys argumentavo, kad nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Vėliau portalui pateiktame kariuomenės atsakyme teigiama, jog V. Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevaldo nekilnojamojo turto. Visgi, parlamento gretose pasigirdo raginimų V. Rupšiui trauktis iš pareigų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė nemanantis, kad generolas gali tęsti vadovavimą kariuomenei.
 
Po viešojoje erdvėje kilusios skandalo generolas nutarė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau pareiškė, kad nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad V. Rupšys padarė klaidą, kurią turi ištaisyti ir grįžti prie svarbių gynybos klausimų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.10.05; 00:30

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tebesitęsiant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad komunikate sąmoningai buvo palikta vietos dėl tam tikrų dalykų susitarti vėliau. Pasak jo, klausimai, kada Vokietijos brigada bus Lietuvoje ir kaip ji atrodys, vis dar nėra atsakyti.
 
„Tam tikra dalis konkretybių, įvardinta komunikate, buvo palikta ir ministerijoms susitarti, kas yra susiję su labai konkrečiais techniniais arba tam tikrais kariniais dalykais, parametrais ir panašiai. Tai sąmoningai buvo palikta vėliau susitarti ir atsakyti iki galo, kokia bus forma, tai nereiškia, ar brigada čia, ar ne čia. Kalbama tik apie brigadą Lietuvoje, kaip ir komunikate parašyta, bet ar ji bus visa apimtimi, bus visi jai priklausantys įgalintojai, pavyzdžiui, ir panašūs dalykai“, – trečiadienį LRT televizijai teigė K. Budrys.
 
„Kaip ji atrodys ir kelintais metais būsime pajėgūs ją priimti, Vokietija bus pajėgi ją atsiųsti, vis dar yra neatsakyta. Vakar mes atsakymo neturėjome, tačiau darbai, pasirengimas vyksta – pirmas etapas jau yra įgyvendintas, tas, kuris buvo praėjusiais metais, šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas ir mes judame ta linkme“, – akcentavo jis.
 
Tuo metu reaguodamas į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso mintis, kad dėl brigados sprendimą turėtų priimti NATO, K. Budrys pabrėžė, jog Aljansas nėra aukščiau valstybių, o NATO sprendimus priima Aljanso valstybių vadovai viršūnių susitikime arba jų atstovai, NATO Šiaurės Atlanto Taryboje.
 
„Pačios šalys sprendžia, nėra tokio būdo, kad nuspręstų kažkuris NATO komitetas ar vienetas, ką Vokietijai daryti, ar tuo labiau ko jai nedaryti. Mes tai sprendžiame, šalys sprendžia. Gali prireikti NATO patarimo, sakykime, karinio, ką reikėtų, būtų protingiau daryti, gali reikėti grėsmių vertinimo, nes, kaip žinome, NATO rengia naujos kartos regioninius gynybos planus, ir tai bus svarbus veiksnys, tačiau visa tai yra patarimai. Tai, ką mes įgyvendiname, įgyvendiname kaip šalys pačios“, – aiškino prezidento patarėjas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad Lietuvoje vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje.
 
Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
 
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.03.09; 06:00

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų perdavimo Ukrainai, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Lietuva neturi daug alternatyvų, kuo būtų galima kompensuoti tokius šalies karinių pajėgumų netekimus.
 
„Kas susiję su haubicomis, kurios yra dabar naudojamos mūsų artilerijos vienetuose, tai dėl jų tiekimo, tie parametrai dėl sąlygų irgi yra nepasikeitę ir jie tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mums pavyksta, jeigu pavyksta iš viso susiplanuoti galimą pakeitimą“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas.
 
„Yra aiškus planas į priekį, kaip mes galime šį pajėgumą pakeisti kitu arba įsigyjant, arba kitokia platforma. Ir dabar daug variantų iš tikrųjų neturime“, – pridūrė jis.
 
K. Budrys akcentavo, kad tokios pat strategijos ėmėsi ir Lenkija – perduodant Ukrainai tankų buvo deramasi su partneriais, kuo būtų galima pakeisti karinius praradimus.
 
„Buvo ieškoma, kuo galėtų lenkai pakeisti ir per kiek laiko. Tai lygiai taip pat ir mes į tą klausimą žiūrime, suprantant, kad negalime pasilikti be ginklų, kai turime dar įgyvendinti lygiai taip pat dar ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir Madrido sprendimus“, – kalbėjo patarėjas.
G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad derantis dėl ginklų tiekimo ukrainiečiams, Lietuvai yra svarbu vykdyti ir savo įsipareigojimus NATO Aljansui.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
 
„Reikia turėti omeny, kad Lietuva turi šalia nacionalinių įsipareigojimų gynybai, taip pat ir kolektyvinius įsipareigojimus regiono gynybai, ir mūsų „Geležinio vilko“ brigada yra tas vienetas, kuris yra dabar ir pavaldumo prasme perduotas aukštesnei vadovybei ir jam priklausantis artilerijos vienetas negali likti be artilerijos“, – kalbėjo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat patikino, kad svarstant Lietuvos ginkluotės pajėgumų perdavimus Ukrainai, vyksta derybos su sąjungininkais, kokiu tempu Lietuva galėtų atnaujinti karinius praradimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.27; 00:30

Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
 
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Ir yra sutarta, jog būtent toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų, pagal tuos numatytus sutartus kriterijus ir konkrečiai aptarta, kokios priemonės būtų reikalingos ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi į neigiamą pusę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
 
Vis tik prezidento patarėjas atsisakė detalizuoti kokie kriterijai turėtų būti norint aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, nurodantį, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. 
 
„Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė jis.
 
Jo teigimu, VGT posėdyje buvo aptartos ir kitos priemonės, kurios tam tikrais scenarijais gali būti reikalingos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
 
„Tai vertinimas toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba labai ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino jis.
 
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
 
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.11.13; 00: 10

Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis atsakė šalies vadovui Gitanui Nausėdai, palyginusiam konservatoriaus ir Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovo Povilo Mačiulio bendravimą su „Šeimų maršo“ renginiuose dalyvavusiu kontroversiškai vertinamu Antanu Kandrotu-Celofanu.
 
M. Maldeikis įsitikinęs, kad tai yra visiškai skirtingos situacijos, kadangi jis pats tiesiog siekė pademonstruoti, kad nebijo politikams grasinančių asmenų, o Prezidentūra savo veiksmais legitimizavo A. Kandroto elgesį.
 
Šalies vadovas savo patarėjo P. Mačiulio pokalbį su A. Kandrotu palygino su M. Maldeikio atveju, kai portalui „Delfi“ duotame interviu buvo paklaustas, ar, jo nuomone, Prezidentūra savo veiksmais ir palaikymu „Šeimų maršui“ nesuteikė impulso ir antradienį prie Seimo vykusiam protestui, galiausiai peraugusiam į riaušes.
 
„Mano patarėjas išėjo kalbėtis su šitais žmonėmis ir pirmiausiai pasakė, kad šių žmonių nuomonę mes girdime, kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinami, Plastikais ar kažkaip kitaip, vėlgi nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti. Kažkas paslaugiai tai nufotografavo ir pateikė tai, kaip „dangus griūna“. Aš tada užduodu klausimą štai šitai pusei, kuri išreiškia tokio pobūdžio kritiką: o kodėl jie neatkreipia dėmesio, kad Seimo narys pavarde Maldeikis su tuo pačiu Celofanu kalbėjosi turbūt gerą pusę valandos palapinėje apie partnerystę ir kitus socialinius klausimus“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
 
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Visgi pats TS-LKD frakcijai priklausantis parlamentaras tokią šalies vadovo mintį vadina absurdu, kadangi jis pats su birželio mėnesį vykusio „Šeimų maršo“ trijų dienų protesto dalyviais siekė bendrauti, norėdamas parodyti, kad politikai jų tiesiog nebijo.
 
„Visiškas absurdas, visiškai skirtingos situacijos, kodėl Maldeikis kalbėjo su Celofanu. Maldeikis nelegetimizavo Celofano, kaip tai darė prezidentas. Maldeikis parodė, kad niekas čia, Seime, nebijo Celofono ir jo draugų, kurie grasino atvažiuoti į namus, kad vaikams į dantis bus įstatyti reikalavimai, bus pasigauti vaikai, artimieji“, – Eltai kalbėjo M. Maldeikis.
 
M. Maldeikis: Celofanas prieš tai grasino atvažiuoti į mano namus
 
Konservatorius pasakoja, kad tuomet vykusiame renginyje jis su „Šeimų maršo“ aktyvistais bendravo, kadangi jam pačiam prieš tai buvo grasinama.
 
„Mane labai nustebino prezidento pareiškimas, dėl to, kad jo patarėjo ir mano išėjimas buvo du skirtingi dalykai. Jis išėjo pasitinkant būtent tą žmogų, jis su juo kalbėjo. Mano atvejis buvo kitoks. Tas žmogus, kuris prisistato Celofano pravarde, man prieš tai yra grasinęs atvažiuoti į namus. Dėl to aš jam pasiūliau susitikti prie Seimo, jeigu jis man turi išsakyti kažkokią poziciją“, – pasakojo M. Maldeikis.
 
Politikas kartu priduria, kad jam nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuomet vyko mitingas, jis tiesiog sutiko A. Kandrotą ir nusprendė su juo pasikalbėti, kadangi jau anksčiau buvo sakęs, jog gali jį sutikti ir išklausyti tai, ką šis asmuo nori pasakyti. Todėl TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad jo susitikimo tikslas buvo ne išreikšti palaikymą, o parodyti, jog jis tiesiog sutinka išklausyti mitinguotojus.
 
„Mūsų susitikimas buvo tam tikra pozicija, parodymas, kad aš sutinku išgirsti, ką jie man turi pasakyti kaip politikui. Ne kaip Tėvynės sąjungos nariui, o kaip politikui, kuriam yra grasinama už savo politinę poziciją“, – aiškino konservatorius.
 
Tvirtina, kad prezidentas savo veiksmais legitimavo A. Kandroto elgesį
 
Parlamentaras įsitikinęs, kad to paties mitingo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis su protestuojančiais asmenimis išėjo pabendrauti visiškai kitu tikslu.
 
„Tuo tarpu prezidento patarėjas, kurio ėjimas aiškiai buvo suderintas su prezidentu, turėjo visai kitokias implikacijas. Mes žinome, kad prieš tai prezidentas jau buvo kreipęsis į „Šeimų maršą” savo vaizdo įrašu, ir tai yra visai kitokia politinė konotacija, visai kitokia politinė aplinka.
 
Jo veiksmai legitimizuoja tai, ką daro kai kurie personažai, nuo kurių netgi tas pats „Šeimų maršas“ atsiriboja“, – įsitikinęs M. Maldeikis.
Politikas neabejoja, kad G. Nausėda savo veiksmais iš esmės pateisino, parėmė A. Kandroto elgesį.
 
„Prezidentas savo veiksmais tiek „Šeimų maršo„ vaizdo įrašu, tiek susitikimu su Celofanu legitimizavo jį. Prezidentui nebuvo grasinama, kad atvažiuos pas prezidento vaikus ir jiems į dantis bus įkišti vieni ar kiti reikalavimai. Tai yra du skirtingi dalykai“, – mano konservatorius.
 
Su mitinguojančiais M. Maldeikis bendravo ir antradienį vykusiame proteste
 
Parlamentarui su protestuojančia minia teko pabendrauti ir antradienį vykusiame mitinge prie Seimo, kuris galiausiai peraugo į riaušes. M. Maldeikis tikino, kad šiuo atveju jis tiesiog pasikalbėjo su keliais žmonėmis, eidamas į parlamento rūmus ir iš jų.
 
„Šiuo atveju aš tiesiog ėjau pro šalį į savo darbo vietą ir aš buvau užkalbintas, atsakiau, pabandžiau pakalbėti su vienu ar kitu žmogumi, kurie norėjo su manimi pakalbėti“, – pasakojo TS-LKD frakcijos narys, kartu pažymėdamas, kad mitinge buvo tiek norinčių su juo nusifotografuoti, tiek jam grasinusių.
Protestuotojai po Seimo posėdžio užblokavo išėjimus, užsipuolė seimo narius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Vienas žmogus norėjo su manimi pasidaryti selfį, kiti turėjo kitą nuomonę. Aš tiesiog pabendravau su jais. Kažkoks rėkė, kad ateini čia, gausi į galvą. Tegul. Čia jų pozicija. Aš jų nebijau, atėjau į darbą, pabalsavau, išėjau iš darbo ir ėjau toliau“, – teigė jis.
 
Visgi konservatorius tuo pačiu akcentavo, kad eiti bendrauti su žmonėmis šiame proteste jis nematė prasmės.
 
„Aš netikiu tokiais renginiais, kuriuose kalba Paleckis, astros ir visokie kitokie. Tai nėra renginiai į kuriuos aš eičiau susitikti su žmonėmis, nes aš netikiu, kad tai forma, kuria tie žmonės nori kalbėtis. Jie nenori kalbėtis“, – sakė parlamentaras.
 
Konservatorius: jeigu nesugebate prisiimti atsakomybės, jūs neverti organizuoti mitingų
 
Šalies vadovas laikosi pozicijos, kad antradienį vykusį renginį reikėtų aiškiai atskirti į taikiąją protesto dalį ir riaušes, kurios vyko jau pasibaigus renginio organizatoriams išduoto leidimo laikui. M. Maldeikis tokią Prezidentūros nuomonę laiko mitingo organizatorių pasiaiškinimų, siekiant išvengti atsakomybės, dalimi.
 
„Šią prezidento poziciją priimu bendrame chore, kurį aš girdžiu iš tos pusės, kad yra kažkokios provokacijos, čia ne mes, mes nežinome, kas mėtė, galbūt čia policija mėtė, čia provokacija. Aš tai vertinu kaip politinės lyderystės neturėjimą ir nemokėjimą būti politikais. Tiek prezidento atžvilgiu, tiek visų tų, kurie ten susirinko. Pradedant nuo organizatorių, kalbėjusiųjų. Jie labai drąsūs kalbėti apie politikus, bet kai patiems reikia atsakyti už savo ir savo bendražygių veiksmus, to nesugeba padaryti ir pradeda kaltinti kažkokius sąmokslininkus, kad policininkai tai darė. Tai tiesiog nemokėjimas priimti atsakomybės“, – įsitikinęs konservatorius.
 
Parlamentaras pabrėžė, kad politinį protestą organizuojantys asmenys privalo prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurias toks mitingas sukelia.
 
„Jūs organizavote renginį – jūs už jį ir atsakote. Atsakote už tuos žmones, kurie ten susirinko, prisiėmėte tam tikrus laiko apribojimus, iki 17 valandos. Jeigu jūs norite būti politikoje, jūs turite būti įgalūs atsakyti už savo veiksmus ir savo bendražygių, kuriuos jūs kviečiate, veiksmus. Jeigu jūs to negalite padaryti, tai nedarykite mitingų, nes jūs to neverti“, – tvirtino M. Maldeikis.
 
ELTA primena, kad birželio 15 d. į mitingą prie Seimo atėjo pasikalbėti M. Maldeikis, tačiau renginio dalyvių jis buvo nušvilptas ir iškeiktas. Labiausiai renginio dalyviai pasipiktino, kai jis su protesto akcijos organizatoriumi Raimondu Grinevičiumi bandė diskutuoti apie Stambulo konvenciją.
 
„Jeigu mes imame Stambulo konvenciją, jos nėra ratifikavusios tik kelios Europos Sąjungos šalys. Atsisakė, kiek žinau, Turkija…“, – protestuotojams savo argumentus bandė dėstyti M. Maldeikis.
 
Protestuotojai po Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vis tik politiko argumentų renginio dalyviai nesiklausė. Pasipiktinę protestuotojai M. Maldeikiui šaukė „Eik lauk“ ir išplūdo keiksmažodžiais.
Tuo tarpu, „Šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus tuomet pasitikęs P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
 
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
 
Šalies vadovo patarėjas tą kartą akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo. P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
 
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
 
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.15; 07:00

Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus pasitikęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
 
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą.
 
Tikrai yra daug temų Lietuvoje, kur nuomonės gali išsiskirti ir jos išsiskiria. Mes turime būti kuo labiau vieningi net ir girdėdami kitokias pozicijas, būti viena tauta, būti viena Lietuva“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
 
Vis tik prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė tik ketvirtadienį įregistravo Referendumo įstatymą.
 
„Jūs turbūt žinote, kad tik šiandien Vyriausybė registravo referendumo įstatymą. Vadinasi, jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo pilietinę teisę į referendumą“, – akcentavo P. Mačiulis.
 
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Tai sukėlė protestuotojų pasipiktinimą, susirinkusieji šaukė „Gėda“.
 
„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų apie tai, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais tą būtina daryti. Negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – akcentavo P. Mačiulis.
 
Šalies vadovo patarėjas akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo.
 
„Todėl perduodu nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento Gitano Nausėdos, kuris negali šiandien čia ateiti iki jūsų, nes šiuo metu dalyvauja paruošiamajame Europos Vadovų Tarybos pasitarime, kuris vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
 
P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
 
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
 
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.17; 18:04