Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama santykius su Kinija, teigia, kad Lietuvai yra gerokai naudingiau vystyti glaudesnius santykius su vertybiškai artimomis šalimis, gerbiančiomis žodžio laisvę, žmogaus teises, privačią nuosavybę.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad svarbu suvokti, jog vystant verslo santykius su Kinija galima sulaukti didelės rizikos, kuri, pasak jos, paprastai būna politinė.
Vyriausybė Kinijos atžvilgiu nevykdo „antipolitikos. Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad Lietuvai yra naudingiau ne vykdant dialogą su Kinija išpešti sau mažos naudos, o komunikavimas Europos Sąjungos lygmeniu.
„Lietuva nebuvo viena, kuri ilgą laiką turėjo manymą, kad Kinija yra neblogas alternatyvus šaltinis, ypatingai investicijų. Buvo šito požiūrio skeptikų, aš gal save būčiau galėjusi prie jų priskirti, nes stebint praktiką veikimo šitos galybės Azijos ar Afrikos šalyse, daugiau tuo domintis, buvo klausimas, ar mes tikrai čia lošiame kažkokį teisingą žaidimą, ar tikrai taip turėtų būti. Bet, matyt, buvo iliuzija, kad galima dvišaliu pagrindu šiomis temomis diskutuoti“, – Rytų Europos studijų centro renginyje teigė I. Šimonytė.
Vis tik premjerė įsitikinusi, kad dvišaliu pagrindu Lietuvai vis tiek Azijos regione svarbesni yra tie partneriai, su kuriais vienija panašus požiūris į tokias vertybes kaip žodžio laisvė, žmogaus teisės, privati nuosavybė.
„Tai natūralu, kad kartais, tarkime, kažkokiuose verslo ar ekonominiuose santykiuose atrodo tos kitos erdvės labiau patrauklios, nes jos gali pasiūlyti geresnę grąžą, bet jos kartu pasiūlo ir didesnę riziką. Ir paprastai ta rizika yra politinė, ji ateina iš tų dalykų, kad ta erdvė neturi prisirišimo prie šių mūsų pagrindinių vertybių“, – akcentavo Vyriausybės vadovė. Kinija mini 100-ąsias Komunistų partijos įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
I. Šimonytė teigia, kad Vyriausybės vykdomas pokytis Kinijos atžvilgiu nėra antipolitika, pasak jos, tai tiesiog prioritetų susidėliojimas.
„Mūsų prioritetas yra turėti, kiek įmanoma daugiau reikalų su žmonėmis ir šalimis, kurios mato pasaulį taip, kaip mes patys. Nes, man atrodo, tada tas susikalbėjimo šansas yra gerokai didesnis, problemos yra sprendžiamos sklandžiai“, – pabrėžė premjerė.
Vis tik ministrė pirmininkė akcentavo, kad vykstant kalbėjimuisi su kitokias vertybes turinčiomis šalims Lietuvai naudingesnis ne dvišalis dialogas, o kalbėjimasis ES sąjungos lygiu pagal formulę „27 plius 1“.
„Tačiau kai mes kalbamės su kažkokį kitokį matymą apie pasaulį turinčiomis šalimis, tuomet mums, kaip Europos Sąjungos, Transatlantinio pasaulio daliai, matyt, kad yra naudingas stipresnis kalbėjimas jungtiniu balsu negu, kad bandymas kažkur išsipešti sau mažos naudelės. (…) Nes, kaip matome iš kitų šalių patirties, tai kartais baigiasi ir labai nemaloniai“, – teigė I. Šimonytė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su naujuoju Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarti jo prasidedančios kadencijos prioritetus.
Kaip Eltai pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikimo metu taip pat bus aptariamas konkurencijos finansų sektoriuje didinimas, finansinių paslaugų gyventojams prieinamumas bei smulkaus ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo gerinimas.
G. Šimkus kiek anksčiau teigė, kad tapęs Lietuvos banko valdybos pirmininku didžiausią dėmesį teiks išsikeltiems keturiems prioritetams.
„Savo viziją galiu apibūdinti labai paprastai – pažangus ir modernus centrinis bankas, kuris girdi visuomenės poreikius ir tarnauja jos labui. O prioritetai yra keturi, tikiuosi, jiems pritars ir Seimo nariai: koncentracijos finansų rinkoje mažinimas ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimas, finansinis stabilumas ir saugumas“, – akcentavo jis.
Vilniaus maratonas 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginių industrijos asociacijos (RIA) valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad Vyriausybė gana vangiai sprendžia paramos bei sektoriaus gaivinimo klausimus.
Jis taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl konkrečių veiklų atlaisvinimų turėtų būti priimami remiantis ne hipotetiniais prioritetais, bet galimybe užtikrinti saugumą.
„Yra ekstremali situacija, ir nėra taip, kad negalėtume ar nenorime dirbti. Su mumis net nediskutuojama, kokios yra aplinkybės ir kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti, kad sektorius veiktų saugiai.
Veiklos neturėtų būti skirstomos remiantis kažkokiais hipotetiniais prioritetais. Kultūra ir renginiai yra toks pat žmogaus poreikis kaip ir nusilakuoti nagus. Tai kodėl dabar yra nustatytas kažkoks prioritetiškumas, o ne veiklos skirstomos į saugias ir nesaugias?“, – Eltai sakė jis.
V. Petreikis teigė, kad renginių industrijos atstovams „niekas neduoda nei paramos, nei plano.“
„Kaip skelbia Vyriausybė, parama yra horizontali. Mes jos gauname praktiškai tiek pat, kiek ir kiti, mažiau nukentėję sektoriai. Kol parama nebus vertikali, ji nėra nei reikšminga, nei reali. Didžioji dalis renginių įmonių (…) per pastaruosius metus veikė mažiau, gal 20 proc. Jei tokioms įmonėms taikoma tokia pati parama, kaip ir, pavyzdžiui, 30 proc. pajamų netekusiems knygynams, kurie gali prekiauti internetu, ta parama iš viso yra mažareikšmė“, – kalbėjo jis.
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kaip Eltai teigė V. Petreikis, RIA pasigenda Vyriausybės įsitraukimo sprendžiant sektoriui kylančius sunkumus. Temperamentingas šokis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esame išsiuntę dešimtis raštų įvairiausioms institucijoms, įskaitant ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir jokių konkrečių atsakymų, kaip bus gelbėjamas šis sektorius, kol kas nesame gavę. Kiekvieną kartą pasakoma, kad galioja tos priemonės, kurios galioja visiems, jūsų sektorius yra toks pat kaip visi, ir nemanome, kad jis yra labiau nukentėjęs, ar reikalinga kažkokia konkretesnė, tikslesnė pagalba. Bent jau tokią poziciją iš Vyriausybės turime šiandien“, – tvirtino RIA valdybos pirmininkas.
Anot V. Petreikio, dėl užsitęsusio veiklos ribojimo bei trūkstamo aiškaus pagalbos plano renginių sektoriui gresia bankrotai bei nemokumas.
„Natūralu, kad gresia nemokumas, bankrotas, gresia ir daugiau problemų dėl įvyksiančios grandininės reakcijos. (Renginių industrijos – ELTA) įmonės dažniausiai nebankrutuoja, problemos kyla dėl nesumokėtų mokesčių ir neatsiskaitymų su partneriais, tiekėjais, patalpų nuomotojais. Renginių sektoriaus įmonės yra labai glaudžiai susijusios su kitais sektoriais“, – sakė jis.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot V. Petreikio, karantinas ypač sunkus technines paslaugas teikiančioms įmonėms. Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
„Ypatingai daug problemų šiuo metu kyla technines paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose yra ir labai daug darbuotojų, ir padarytos labai didelės kapitalo investicijos. Akivaizdu, kad ilgainiui tai virs dar didesne bėda. Reikia suprasti, kad jokia įmonė labai ilgai negali nedirbti neturėdama pagalbos ir jokių realių perspektyvų“, – Eltai teigė jis.
ELTA primena, kad lapkričio 7 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki vasario 28 d.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalių ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu kreipėsi į užsienio šalių diplomatinių atstovybių vadovus ir akcentavo pagrindinius Lietuvos užsienio politikos prioritetus 2021 metams: saugios kaimynystės užtikrinimą, ambicingos Rytų partnerystės politikos darbotvarkių įgyvendinimą, transatlantinio ryšio stiprinimą, bendradarbiavimą NATO, daugiašališkumo stiprinimą ir veikimą tarptautinėse organizacijose.
Savo kalboje prezidentas pabrėžė susiklosčiusią sudėtingą situaciją Lietuvos kaimynystėje. „Esame liudininkai, kai teisės viršenybės principais grindžiama tarptautinė tvarka yra ginčijama, begėdiškai laužoma ar paprasčiausiai ignoruojama. Turime dėti visas pastangas ją išsaugoti ir sustiprinti“, – teigė G. Nausėda, pirmadienį kreipdamasis užsienio šalių ambasadorius.
Pasak šalies vadovo, Lietuva yra patyrusi daugybę istorinių išbandymų, todėl puikiai supranta kaimyninių šalių laisvės troškimą, siekį ginti demokratiškus rinkimus ir žmogaus teises. „Mūsų kaimynystėje esančių šalių piliečių ginama teisė būti laisviems ir saugiems yra ir mūsų rūpestis. Laisvė nėra duotybė, ji turi didelę kainą“, – sakė prezidentas.
Jis patikino, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetu išlieka ambicinga Rytų partnerystės politika ir pagalba Rytų partnerėms, siekiančioms artimesnių santykių su ES.
Šalies vadovas akcentavo ir saugumo bei gynybos sritį, pabrėždamas, kad Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu išlieka stiprus transatlantinis ryšys, sakoma Prezidentūros pranešime.
„Esame dėkingi už NATO sąjungininkų indėlį į Baltijos šalių saugumą“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas patvirtino, kad Lietuva vykdys savo įsipareigojimus gynybos finansavimui skirti ne mažiau nei 2 proc. BVP, o iki 2030 metų sieks palaipsniui didinti finansavimą iki 2,5 proc. BVP.
Prezidentas G. Nausėda priminė Lietuvos susirūpinimą nesaugia Astravo AE keliama grėsme visai Europai ir akcentavo siekį neįsileisti nesaugiai gaminamos Astravo AE elektros į ES rinką.
Kalbėdamas apie ES politiką, šalies vadovas pabrėžė svarbiausius Bendrijos pasiekimus praėjusiais metais: susitarimus dėl precedento neturinčio daugiamečio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo, klimato kaitos tikslų.
„Galiu Jus visus užtikrinti, kad Lietuva išliks patikima partnere, įgyvendinant ES strateginę darbotvarkę, stiprinant ES ir jos konkurencingumą.
Diskusijos dėl Europos ateities, „Žaliojo susitarimo“, skaitmeninių ir inovacijų darbotvarkių įgyvendinimas, vidaus rinkos stiprinimas bus pagrindiniai Lietuvos ES politikos prioritetai 2021 metais“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pakvietė užsienio kompanijas steigtis Lietuvoje, pasinaudojant sukurtomis verslui itin palankiomis sąlygomis, bei stiprinti šalių bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje.
Kaip viską suspėti, neužsisėdint darbe iki vėlumos? Žurnalas Time su partnerių portalu inc. spausdina apžvalgininko Džefo Heigeno, kuris savo ruožtu pasitarė su Bel Bet Kuperiu iš kompanijos Buffer, straipsnį. Rekomendacijose atsižvelgta ir į kitų ekspertų idėjas.
1. „Suredaguoti darbų sąrašą“. „Vienas iš netikėčiausių, bet veiksmingiausių produktyvumo kėlimo metodų – apriboti reikalų, kuriuos aš įtraukiu į sąrašą, kiekį“, – prisipažįsta autorius. Jis pataria pasirinkti vieną, du ar tris (bet ne daugiau!) svarbiausių darbų.
Leo Babuta pataria: „Atlikite svarbiausius darbus iš pat ryto, arba namie, arba išsyk atėjęs į darbą. Jeigu jūs atidėsite vėlesniam laikui, tai užsisuksite, ir jums nebeužteks jiems laiko“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo teisus, kai pareiškė, kad „perkrovimo“ nepakanka.
Daugelis veiksnių byloja „Bendradarbiavimo 2:0“ naudai, bet nė vienas iš jų neįstengs pakeisti Rusijos ir JAV santykių saugumo srityje taip, kaip kooperavimasis priešraketinės gynybos sferoje.
Taip rašo buvusio JAV gynybos ministro padėjėjo pavaduotoja Celeste Wallander savo straipsnyje “Foreign Policy”. Praėjus trejiems metams po to, kai Barako Obamos administracija paskelbė, kad peržiūrės planus sukurti priešraketinės gynybos sistemą Europoje, du punktai atrodo nesuprantamai ir trukdo pažangai šiuo klausimu, pažymi publikacijos autorė.
