Ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos atliekantys prokurorai teigia esantys finišo tiesiojoje, tačiau dar neįvardija, kada byla bus perduota į teismą.
 
„Šiuo metu esame finišo tiesiojoje, kai vertiname visus surinktus duomenis, vertiname, kokioje apimtyje galėtume tyrimą baigti ir tyrimą perduoti į teismą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
 
„Kada byla pasieks teismą, negalime įvardyti, viskas priklauso nuo proceso dalyvių užimamos pozicijos šiame procese. Bylos apimtis yra didelė, ir kiekvienas kaltinamasis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga”, – pridūrė prokurorė.
 
Paklausta, kokia žala, prokurorų vertinimu, padaryta gamtai, ji sakė, kad ji yra „nemaža”, tačiau tikslios sumos neįvardijo.
 
„Dėl žalos yra paskaičiuota, tačiau šiuo metu neįvardysime. Neįvardysime dėl to, kad žala gamtai yra pagrindinis ginčo objektas ir pati įmonė samdėsi užsienio ekspertus, kurie padarė tyrimą ir padarė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip, ir mūsų specialistai pagal metodikas atitinkamas apskaičiavo žalą, ji yra nemaža. Manyčiau, kad būtų teisingiausia, jog dėl žalos pasisakytų galutinai teismas“, – sakė G. Skersinskytė.
 
Pasak prokurorės, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir didelio kiekio dokumentų klastojimo.
 
Ji nurodė, kad byloje gyventojai nebuvo pripažinti nukentėjusiais.
 
Paklausta, ar tiriama daugiau tokio pobūdžio bylų, G. Skersinskytė sakė, kad jų kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla yra išskirtinė.
„Kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla išskirtinė dėl savo masto, kiekio ir padarytos žalos. Kartkartėmis turime tokių bylų, kai neteisėtai iškertamas miškas ar dar kažkas panašaus vyksta, tačiau tokių didesnių nėra daug“, – sakė prokurorė.
 
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė taip pat sakė, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra itin didelė.
 
„Planuotus baigimo terminus koreguoja karantino ribojimai. Ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės ne tik susipažino su daugiau nei 80 tūkst. failų turiniu ir tūkstančiais popierinių dokumentų, bet ir juos vertino“, – sakė D. Pocienė.
 
ELTA primena, kad prieš metus Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 00:30

Vytautas Gapšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį  Seimui panaikinus parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, ketvirtadienį teisinės neliečiamybės neteko ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
 
Ketvirtadienį Seimas nutarė tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir leido i Seimo narį V. Gapšį į patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Už tokį tyrimo komisijos pateiktą nutarimo projektą  balsavo 97 Seimo nariai, 7  buvo prieš ir 7 parlamentarai susilaikė.
 
Seimo tyrimo komisijos pirmininkė  Irena Haase iš Seimo tribūnos sakė, kad  tyrimo komisija negavo įtikinamų faktų ir duomenų apie galimą politinį persekiojimą. „Manome, kad teismo kompetencija yra išnagrinėti  bylas ir teismas turi priimti sprendimą dėl asmens, kuriam pareikšti  kaltinimai, kaltumo ar nekaltumo“, – sakė I. Haase.
 
Seimas narys V. Gapšys apgailestavo, kad jo klausimą nagrinėjusi tyrimo komisija pademonstravo „visišką paviršutiniškumą“ ir neįsigilino į jo argumentus.
 
Seimo narys Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad procesas labai ilgai tęsiasi, o žmogus nuolat yra toks „pakabintas“. „Procesas per ilgas, tokius jaunus ir gabius žmones reikia saugoti, negalima juos „pakabintus“ ant virvės laikyti“, – sakė K. Glaveckas.
 
Seimo vicepirmininkas narys Andrius Mazuronis apgailestavo, kad šiuo atveju yra „selektyvus teisingumas“. „Tai politikavimas, kai prokuratūra pradeda politikuoti, mes tampame nebe teisine ir nebe demokratine valstybe“, – apgailestavo jis.
 
Tyrimo komisija dėl V. Gapšio teisinės neliečiamybės išklausė Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus ir paties V. Gapšio argumentus.
 
 Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.17; 13:00
ypatinga_tvarkele

Papasakosiu apie sandėrį su tardymu ir bendradarbiavimą, tai yra apie Ypatingąją Tvarką.

Seniai, labai seniai, kai aš tik pradėjau spraustis į dabar visiems aiškią teisminę netvarką, aš sutikau dvi nuostabias merginas. Seseris.

Jos sėdėjo kalėjime, Maskvoje, Pečatnikuose. Abi jaunos, gražios, išsilavinusios, vyresnioji buvo laisvėje palikusi vaikelį (be tėvo). Tėvai gyveno Ukrainoje (kol merginos sėdėjo, jie mirė). Merginos turėjo turizmo firmą, jų stogas buvo mentai.

Merginos su mentais susikivirčijo, ir jie jas pasodino. Merginos išsyk pasirinko „ypatingąją tvarką“. Joms davė daug – jau neatmenu, kiek, tik viena išsėdėjo uždarame kalėjime daugiau kaip ketverius metus, o antroji daugiau kaip penkerius.

Continue reading „Ypatingoji Tvarka”

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.

Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 2 )”