Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto
Kišiniovas, balandžio 10 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu pakvietė žmones į didelį proeuropietišką mitingą Kišiniove. Dėl „nešvariais pinigais“ finansuojamų protestų iki šiol esą buvo girdimas tik prorusiškų jėgų balsas. Tačiau dabar atėjo metas, kad „pasaulis pagaliau išgirstų ir daugelio balsą“, t. y. Moldovos proeuropiečių balsą, sakė ji pirmadienį per televiziją.
Didelis mitingas, prezidentės teigimu, rengiamas gegužės 21 d. Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.
M. Sandu pabrėžė, kad Moldovos gyventojai praeityje jau ne kartą kliovėsi didelėmis demonstracijomis, pavyzdžiui, reikalaudami savo šalies nepriklausomybės ar gindami „mūsų jauną demokratiją“.
Dabar esą atėjo metas ryžtingai parodyti, kad „mes, kaip tauta, norime priklausyti didžiajai Europos šeimai, ir esame pasirengę vieningai ir drąsiai siekti šios svajonės“. Neturėtų būti taip, kad būtų girdimi tik nupirkti balsai, finansuojami „vagių, kurie išdavė savo šalį ir dabar nori ją destabilizuoti“, sakė Sandu.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas sės į kalėjimą. Teismas Vašingtone penktadienį nusprendė, kad lobistas Paulas Manafortas iki proceso, kuriame bus teisiamas dėl spėjamo pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir bankų apgaulės, turi sėsti už grotų. Iki šiol jam buvo taikomas namų areštas.
Teisėja savo sprendimą pasiųsti P. Manafortą į kalėjimą argumentavo galimu mėginimu daryti įtaką liudytojams. Specialusis vadinamosios Rusijos aferos tyrėjas Robertas Muelleris prieš kelias dienas apkaltino P. Manafortą skambinus liudytojams ar palaikus su jais kontaktą koduotomis tekstinėmis žinutėmis, kad įtikintų juos neteisingai liudyti.
P. Manafortas laikomas svarbia figūra Rusijos skandale. Spėjama, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai. Be to, galėjo būti nelegalių susitarimų tarp dabartinio prezidento komandos ir Maskvos.
P. Manafortas yra vienintelis iš keturių kaltinamųjų, priklausiusių D. Trumpo rinkimų komandai, kuris nebendradarbiauja su specialiuoju tyrėju. P. Manafortas 2016 metų birželį buvo paskirtas D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovu, tačiau jau po dviejų mėnesių jam teko trauktis iš posto, kai pasigirdo kaltinimų, esą jis iš prorusiškų jėgų Ukrainoje gavo daugiau kaip 12 mln. dolerių.
Nedidelė Balkanų valstybė Juodkalnija pirmadienį oficialiai tapo 29-ąja NATO nare, praneša „ABC News“.
Ceremonija įvyko Vašingtone, JAV valstybės departamente, dalyvaujant Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg). Jos metu Juodkalnijos ministras pirmininkas Duškas Markovičius perdavė šalies prisijungimo prie NATO protokolą JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojui Tomui Šenonui (Thomas Shannon).
NATO būstinė Briuselyje
Naujos Aljanso šalies prisijungimo prie NATO protokolo perdavimo saugoti JAV vyriausybei procedūra numatyta Šiaurės Atlanto sutartyje. Kaip pranešė Valstybės departamentas, jau trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje bus pakelta Juodkalnijos vėliava.
Prieš pat ceremoniją Rusijos URM išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad Maskva pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių dėl priešiškos Juodkalnijos linijos.
Juodkalnijos parlamentas, nepaisydamas prorusiškos opozicijos protestų, įstojimui į NATO galutinai pritarė balandžio pabaigoje.
Nuo šaltojo karo pabaigos Aljansas priėmė 12 naujų narių, dauguma jų – iš Rytų Europos. Pastarąjį kartą NATO 2009-aisiais papildė Kroatija ir Albanija.
Juodkalnijos kariuomenę sudaro tik 2 000 kariškių. 630 000 gyventojų turinti šalis 2006-aisiais atsiskyrė nuo Serbijos.
Žemiau skelbiame Eduardo Eigirdo straipsnio „Naujas pavojingiausių ir įtakingiausių Lietuvos oligarchų dešimtukas“ ištrauką iš žurnalo „Valstybė“ (2016, nr.2).
Straipsnio autorius čia dar nemini profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbos, susirinkusiųjų miniai pasakytos nuo Signatarų namų balkono Vasario 16-ąją. Jis dar nebuvo matęs žurnalistės Rūtos Janutienės laidos, siekusios žūt būt neutralizuoti tos kalbos poveikį plačiajai visuomenei. Juk ją girdėjo ne tik pilnutėlė Pilies gatvė, bet ir visa Lietuva (transliavo LRT televizija).
Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos jėgos? Tokios hipotetinės mintys man kyla, perskaičiuos spaudoje straipsnius po Ariogaloje vykusio sąskrydžio.
Cituoju: „Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų”. Taip rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje.
„Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa“, – teigiama dokumente.
