Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Paryžius, birželio 15 d. (AFP-ELTA). Prasidėjęs Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas mažai ką atskleidė apie platesnius Kyjivo taktinius planus, tačiau Ukrainos pajėgos pasirengusios išnaudoti menkiausius Rusijos gynybos įtrūkius, teigia analitikai.
Kyjivo kariuomenė pradėjo puolimą šalies rytuose ir pietuose, tvirtina „judanti į priekį“, o Rusija tikina, kad Ukraina patyrė „katastrofiškų“ nuostolių.
„Neabejotinai matome daug taktinių apgaulės operacijų, o kampanijai įsibėgėjus galime tikėtis ir didesnių tokių operacijų, – naujienų agentūrai AFP sakė Didžiosios Britanijos saugumo žvalgybos įmonės „Janes“ analitikas Dylanas Lee Lehrke’as. – Vienas svarbiausių puolimo pranašumų yra galimybė pasirinkti sau naudingą laiką ir vietą, o priešas spėlioja“.
Turima informacija rodo, kad Kyjivas meta į mūšį ne visas savo pajėgas. Pasak Viduržemio jūros strateginių studijų fondo (FMES) direktoriaus Pierre’o Razoux, fronte veikia 13 mechanizuotų, dvi šarvuotosios ir trys desantininkų brigados, taip pat mobiliosios oro puolimo pajėgos. Tai tik 15 proc. kariuomenės, maždaug 3000 vyrų. Pajėgos „pasirengusios kitam galimam proveržiui“, sakė P. Razoux. Vykdoma daug, bet mažesnių puolimų, jie skirti patikrinti Rusijos atsparumą.
Taktika
Tačiau kova bus sudėtinga. Pasak P. Razoux, iš viso kovoje Ukrainoje ir pasienyje dalyvauja 75 ukrainiečių brigados ir 65 rusų – skirtumas nėra didžiulis.
Kyjivo veiksmų tikslai kol kas nėra aiškūs. Tikėtina, kad Kyjivas taikosi į Rusijos okupuotus miestus, tokius kaip Melitopolis ir Tokmakas pietuose ar net Luhanskas rytuose, teigia Ivanas Klyszczas, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Estijoje tyrėjas. „Tokie operatyviniai centrai Rusijos okupuotose teritorijose veikiausiai yra vykstančio kontrpuolimo tikslas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. Kiti taikiniai gali būti nuo 2014 m. Rusijos aneksuotas Krymas ir rytuose esantis Donbasas, daugiausia kontroliuojamas Rusijos. Abu regionai politiškai reikšmingi ir kariniu požiūriu būtų ambicingi frontai. Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
„Paskelbtas tikslas išlaisvinti Donbasą. Bet kokie yra operatyviniai planai? Neįmanoma žinoti“, – sakė Alexandre’as Grinbergas iš Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto (JISS).
Operacijos šiaurėje mažai tikėtinos, o pietuose strateginę prieigą prie Krymo per Azovo jūrą blokuoja Maskva.
Pasak P. Rezoux, atgauti pozicijas Donbase būtų politiškai simboliška, bet karine prasme nėra strateginis tikslas, nebent būtų siekiama sutraukti Rusijos kariuomenę į šią teritoriją prieš pradedant puolimą Azovo jūros kryptimi.
Laikrodis tiksi
Jei būtų atgauta dalies Azovo jūros kontrolė, Krymas būtų izoliuotas, iškiltų grėsmė 80 proc. Rusijos prekybos jūra. Tačiau Rusijos pajėgos ištisus mėnesius rengėsi Ukrainos puolimui. Pastatyti 800 kilometrų ilgio gynybos įtvirtinimai, ten dislokuota daug kareivių.
„Rusijos gynyba organizuota sluoksniais. Ji nėra sudėtinga: priešas turi įveikti kliūtis vieną po kitos, – sakė A. Grinbergas. – Ukrainiečiai gali prasiveržti, bet nesutriuškins šios rusų dalinių masės“.
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Niujorke įsikūrusi saugumo ekspertų grupė „Soufan Center“ pareiškė, kad kontrapuolimo langas į sėkmę „geriausiu atveju siaurokas“.
Karas trunka jau 16 mėnesių ir prezidentas Volodymyras Zelenskis turi įrodyti Ukrainos gebėjimą atstumti Maskvos pajėgas bei pademonstruoti Vakarų karinės pagalbos vertę, kad paskatintų sąjungininkes siųsti daugiau ginklų.
Kyjivas „nori pasiekti reikšmingą „pergalę“, kad parodytų savo gebėjimą kovoti tiek ukrainiečiams, tiek Vakarų partnerėms, sakė I. Klyszczas. „Jie siekia kuo greičiau išlaisvinti visą okupuotą teritoriją“.
Pasak „Soufan Center“ analitikų, jei kontrpuolimas įstrigtų, iškiltų „rimtų klausimų“ dėl Vakarų noro toliau dabartiniu lygiu remti Ukrainą. Todėl Kremliaus strategija – laimėti laiko, nuvarginti priešininkę ir tikėtis, kad 2024 m. lapkritį JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas, „nes Ukraina jo nedomina“, sakė P. Razoux. Nuo tada Kremlius „tikėsis, kad konfliktas suskaldys pavargusią Europą“.
Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą.
Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albertas Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai.
Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Tačiau jis nubrėžė labai aiškias maišto ribas. Pasipriešinimas neturi būti pagiežingas. Maištas neturi virsti žmogaus teises ir laisves trypiančia revoliucija.
