Pradėję tyrimą po rudenį parodytoje televizijos laidoje paviešintos informacijos apie per prievartą laikomus Radviliškio rajono Beinoriškio kaime asmenis, policijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir sodyboje aptiko nemažą kiekį galimai psichotropinių vaistų.
Iš sodybos, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pranešimo, dar spalį buvo paimtas labai didelis psichotropinių, receptinių vaistų kiekis – iš viso apie 3000 tablečių.
Kadangi pirminė informacija pasitvirtino, toliau ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities kriminalistai, tiriantys organizuotus nusikaltimus, o tyrimo organizavimą perėmė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 metų keli asmenys prieš jų valią buvo laikomi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie galimai buvo verčiami dirbti darbus, marinami badu, iš jų buvo atimti asmens dokumentai, galiausiai naudotasi jų gaunamomis pašalpomis.
„Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant įvairius slaptus šio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyti ir kiti galimai nukentėję asmenys, kurie neteisėtai ir prieš jų valią, galimai apsvaiginti psichotropiniais preparatais, buvo laikomi įvairiose Lietuvos vietovėse, verčiami dirbti įvairius darbus. Negana to, pasinaudojant tų asmenų bejėgiškumu ir socialinių įgūdžių stoka, buvo naudojamasi gaunamomis pašalpomis. Galimai jų vardu buvo atidarinėjamos banko sąskaitos, disponuojama elektroniniais duomenimis, imamos paskolos“, – teigiama pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nustatyti 7 asmenys (nuo 40 iki 70 metų vyrai ir moterys), galimai nukentėję nuo nusikalstamų veikų. Pareigūnai neatmeta, kad nukentėjusiųjų skaičius gali didėti.
Kaip šį penktadienį pranešė Kauno apskrities VPK, surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, praėjusią savaitę, gruodžio 3 d., buvo surengta sulaikymo operacija. Vienu metu Vilniuje, Kaune ir Radviliškio rajone buvo daromos kratos, sulaikyti du įtariamieji – moteris (g. 1959 m.) ir jaunas vyras (g. 1996 m.). Atlikus 7 kratas, rasta ir paimta didelis kiekis psichotropinių vaistų, taip pat tyrimui reikšmingi dokumentai bei kiti daiktiniai įrodymai.
Sulaikytieji Kauno miesto gyventojai policijos pareigūnams yra žinomi, anksčiau teisti už įvairius turtinius bei smurtinius nusikaltimus.
Jiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą 3 mėnesiams.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.
Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).
Ispanijoje – kratos
Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.
Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.
Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?
Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose
Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.
Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.
Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.
Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).
Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.
Į pagalbą pasitelktas FTB
Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.
Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)
Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.
2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.
Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.
2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.
2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.
Prekyba vaistais ir narkotikais
2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?
Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.
Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.
Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna.
Kauno apylinkės prokuratūroje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje tyrimui vadovaujanti prokurorė pateikė tiriamo įvykio faktines aplinkybes.
Konferencijos pradžioje buvo pastebėta, kad iki šiol viešojoje informacinėje erdvėje paskelbta netikslių duomenų ir nepagrįstų gandų.
Gavus informaciją apie tai, kad vienoje ugdymo įstaigoje mažametis apsinuodijo nenustatytos veikliosios medžiagos medikamentais, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, kuriam vadovauja ir jį organizuoja Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Oželienė.
Prasidėjus tyrimui buvo imtasi visų įmanomų priemonių kuo greičiau ištirti šį įvykį. Atliekant tyrimą be kitų proceso veiksmų darželyje buvo atliktos kratos bei poėmiai, kurių metu ugdymo įstaigoje rasta medikamentų. Paskirtos atitinkamos jų ekspertizės ir tyrimai dėl medikamentų ir jų vartojimo.
Tiriamos visos šio įvykio aplinkybės ir galimos versijos. Paskirtos įvairios ekspertizės ir kiti tyrimai, kas padės išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes. Dalis iš šių tyrimų gali trukti iki pusės metų.
Atsižvelgiant į šio įvykio svarbą, informacija apie ekspertų išvadas visuomenei bus pateikta nedelsiant, kai tik tos išvados bus gautos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Rengimusi susisprogdinti Čečėnijoje kaltinama Eglė Kusaitė neigia esą jos prieš daugiau nei dvejus metus duotus parodymus, nes apklausų metu prieš ją buvo smurtaujama.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis šią bylą, dar nuo pavasario skelbia jos parodymus.
Per vieną Vilniaus apygardos teismo posėdį buvo paviešinta, kad 2010-ųjų balandį mergina sostinės teisėjui teigė, kad noras nusižudyti jai kilo dėl blogų santykių šeimoje ir narkotikų vartojimo. Anot bylos duomenų, tuo metu ji taip pat patvirtino ketinusi vykti į Maskvą. E. Kusaitė vėliau teisme sakė, kad apklausų metu ji buvo gniuždoma psichologiškai, prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, ji negalėjo tam pasipriešinti, be to, esą prievarta buvo veikiama psichotropiniais vaistais.
