Praeitų metų rudenį Aplinkosauginės organizacijos ir mokslininkai viešai pareiškė nepasitikėjimą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu dėl jo bandymų įstatymais (Statybų įstatymo pataisos dėl savališkų statybų įteisinimo, Atsinaujinančios energetikos įstatymas, Miškų įstatymo pataisos, Saugomų teritorijų įstatymo pataisos) įteisinti žalingus Lietuvos gamtai ir žmonėms sprendimus.
Nekreipdamas dėmesio į jam pareikštą kritiką, Jonas Šimėnas ir toliau sprendžia ne aplinkosaugos problemas, bet akivaizdžiai atstovauja siaurus verslo grupuočių interesus.
Akivaizdžiausiai tai pasireiškė, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas nutarimas Atsinaujinančios energetikos įstatymo 13 straipsnyje hidroenergetikos plėtrą iki 2020 metų apriboti aiškia formuluote „iki 141 MW“. Tačiau Seimui praeitą savaitę galutiniam tvirtinimui pateiktame Atsinaujinačios energetikos įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojant hidroenergetikos plėtrą, buvo įdėta visiškai kitokia sąvoka „ne mažiau kaip iki 141 MW“, kuri iš esmės pakeičia Seimo anksčiau priimtą įstatymo nuostatą ir sudaro galimybes užtvenkti visas dar išlikusias natūralias upes.
Continue reading „Dėl nepasitikėjimo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu”
