Reikjavikas

Trumposios naujienos

Islandija. Nacionalinė vėliava

Reikjavikas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Islandija antradienį pranešė, kad sustabdė savo ambasados Rusijoje darbą – tai pirmoji Europos šalis, žengusi tokį žingsnį,  komerciniams, kultūriniams ir politiniams santykiams smukus iki „žemiausio lygio“. Šiaurės šalis apie savo diplomatinės misijos uždarymą paskelbė birželio mėnesį.
 
„Sprendimas sustabdyti Islandijos ambasados Maskvoje veiklą nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo“, – sakoma Islandijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pareiškime. – Kai tik sąlygos leis, Islandija pirmenybę teiks veiklos atnaujinimui“.
 
Birželį paskelbtame pranešime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad komerciniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra „pasiekę žemiausią lygį“ ir ambasados Maskvoje veiklos palaikymas „nebepateisinamas“. „Esant dabartinei padėčiai, nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai tiesiog neapsimoka turėti ambasadą Rusijoje“, – tuomet sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.
 
Kitą dieną Rusija į tai reagavo pareikšdama, kad toks sprendimas „neišvengiamai paskatins atsaką“. „Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
 
Be Rusijos, ambasada Maskvoje taip pat atstovavo Islandijai Armėnijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Nuo šiol atstovavimu rūpinsis Islandijos užsienio reikalų ministerija Reikjavike.
 
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Islandija turi 18 ambasadų užsienio valstybių sostinėse, „teikdama pirmenybę jų buvimo vietoms pagal ekonominių, politinių ir kultūrinių ryšių arba vystomojo bendradarbiavimo mastą“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.02; 00:01
Trumposios naujienos

Islandijos valdžia laikinai uždarė kelią į ugnikalnio kraterį. EPA-ELTA nuotr.
Islandijos valdžia laikinai uždarė kelią į ugnikalnio kraterį. EPA-ELTA nuotr.

Reikjavikas, liepos 13 d. (dpa-ELTA). Islandijos valdžia laikinai užtvėrė ugnikalnio kraterį netoli Reikjaviko, kai buvo nustatyta, kad stebėtojai pavojingai priartėjo prie išsilydžiusios lavos.
 
Siekdama užtikrinti turistų ir greitosios pagalbos tarnybų saugumą, policija bent iki šeštadienio blokavo žygio kelią iki kraterio, ketvirtadienį pranešė nacionalinė civilinės saugos tarnyba.
 
Išsiveržimas prasidėjo vėlyvą pirmadienio popietę netoli Litli Hruturo kalno Reikjaneso pusiasalyje į pietvakarius nuo Reikjaviko, netoli tarptautinio oro uosto. Tai trečiasis toks išsiveržimas per trejus metus.
 
Buvo paskelbta, kad negalima eiti keliu į kraterį, nes dūmai vis dar labai tiršti ir jų įkvėpę žmonės susirgo, Islandijos transliuotojui RÚV sakė Civilinės saugos ir ekstremalių situacijų valdymo departamento atstovė. Jos teigimu, žmonių elgesys artinantis prie lavos srautų „nėra pavyzdinis“.
 
Ant kraterio buvo užlipę apie 100 žmonių. Nuotraukose buvo matyti, kad du vyrai lipo tiesiai į naujai atsivėrusį kraterį, nors iš žemės veržėsi švytinti karšta lava.
 
Iš pradžių per ankstesnius išsiveržimus valdžia buvo atvėrusi ugnikalnių zoną vulkanų entuziastams ir žygeiviams, nors perspėjo apie pavojų.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.07.14; 08:00
Žvalgyba

Islandija. Nacionalinė vėliava

Reikjavikas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Islandijos policija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi keturis žmones per didelio masto operaciją, susijusią su pasirengimu „teroro išpuoliui“. Manoma, jog tai pirmi tokie areštai mažoje Šiaurės salos valstybėje.
 
Per spaudos konferenciją policija pranešė, kad devyniose skirtingose ​​vietose konfiskuoti keli pusiau automatiniai ginklai, tarp jų pagaminti 3D spausdinimo technologija, bei „tūkstančiai“ šovinių. „Vakar surengta policijos operacija (…) buvo susijusi su tyrimu dėl pasirengimo teroro išpuoliui“, – žurnalistams sakė Islandijos policijos nacionalinis komisaras Karlas Steinaras Valssonas.
 
Keturi vyresni nei 20 metų islandai buvo sulaikyti sostinės Reikjaviko Kopavoguro priemiestyje ir pietvakariniame Mosfelsbairo mieste per didelio masto operaciją trečiadienį, joje dalyvavo apie 50 vyrų, pranešė policija. Dviem iš jų ketvirtadienį buvo paskirtos kardomosios priemonės.
 
Nors galimi motyvai nėra žinomi, manoma, kad taikiniai buvo „įvairios visuomenės institucijos“ ir „valstybės piliečiai“, pasak K. S. Valssono, galimai ir parlamentas bei pati policija. Policija taip pat teigė, kad aiškinasi, ar šie vyrai susiję su ekstremistinėmis organizacijomis ir ar jie palaikė ryšius su užsienio valdžios institucijomis.
 
„Kiek mes žinome, tai pirmas kartas, kai (Islandijoje) buvo pradėtas tokio pobūdžio tyrimas“, – sakė K. S. Valssonas.
 
Maža 375 tūkst. gyventojų turinti valstybė Pasaulio taikos indekse užimą pirmą vietą nuo 2008 m., kai buvo įtraukta į reitingą, ir laikoma „taikiausia šalimi pasaulyje“. Smurto atvejai reti, tai patvirtina vienas žemiausių nusikalstamumo lygių pasaulyje, nors pastaraisiais metais išaugęs smurtinių nusikaltimų skaičius kelia nerimą valdžiai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.23; 08:00
Trumposios naujienos

Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos nori stiprinti savo santykius su Grenlandija, tačiau neketina pirkti didžiausios pasaulio salos. Tai ketvirtadienį lankydamasis teritorijoje patikino JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas. Apie galimą Grenlandijos įsigijimą 2019-aisiais kalbėjo tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas.
 
Dabar lankydamasis teritorijoje A. Blinkenas su šypsena reagavo į klausimą, ar nuo sausio valdžioje esanti Joe Bideno vyriausybė tikrai neketina pirkti Grenlandijos. Jis sakė: „Galiu patvirtinti, kad tai tiesa“.
 
Ir Danijos vyriausybė, ir autonominė administracija Nuke, savo laiku reaguodama į D. Trumpo svarstymus, pareiškė, kad milžiniška sala neparduodama. Grenlandija yra Danijai priklausanti autonominė teritorija.
 
Saloje, kurios dydis yra 2 mln. kvadratinių kilometrų ir kuri didžia dalimi yra dengiama ledo, gyvena tik 57 000 žmonių, tai pirmiausiai etninės inuitų grupės atstovai. Teritorijoje yra gausu gamtinių išteklių. Tai nafta, dujos, auksas, deimantai, uranas, cinkas ir švinas.
 
A. Blinkenas, lankydamasis saloje, sakė, kad jo vyriausybė nori plėsti prekybinius santykius su Grenlandija. JAV valstybės sekretorius atvyko į Grenlandiją po Arkties tarybos susitikimo Islandijos sostinėje Reikjavike.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.21; 11:09
Trumposios naujienos

Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, nudažęs iš Reikjaviko matomą dangų raudonai. EPA-ELTA nuotr.

Islandijoje penktadienį išsiveržė ugnikalnis, esantis vos 40 km atstumu nuo sostinės Reikjaviko. Iš ugnikalnio ėmė veržtis įkaitusi lava, o nakties dangus nusidažė raudona spalva.
 
Iš pakrantės apsaugos sraigtasparnio filmuotoje medžiagoje matyti, kad lava veržiasi iš įtrūkio žemėje, netoli Fagradalsfjalio kalno, Reikjaneso pusiasalyje, pietvakarių Islandijoje.
 
Nors vos už kelių kilometrų yra įsikūręs Islandijos Keflaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis žvejybos uostas, šiaip jau ši teritorija nėra gyvenama, tad manoma, kad ugnikalnis pavojaus Islandijos gyventojams nekelia.
 
„Ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo Fagradalsfjalio vietovėje, Geldingadalure maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo laiku (22 val. 45 min. Lietuvos laiku). Išsiveržimas laikomas nedideliu, plyšys žemėje yra maždaug 500–700 metrų ilgio. Lava ištekėjusi mažesniame nei vieno kvadratinio kilometro plote“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras, stebintis seisminę veiklą.
 
Į įvykio vietą atskubėjo pakrantės apsaugos ir policijos pareigūnai, tačiau gyventojai jau anksčiau buvo perspėti nesiartinti prie teritorijos, o pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės į Keflaviko oro uostą, penktadienį buvo uždarytas.
 
Penktadienį išsiveržimas stebėtas Krysuviko ugnikalnių sistemoje, kuri neturi pagrindinio ugnikalnio. Šiam regionui būdingi tokie išsiveržimai, kai lava teka iš įtrūkio žemėje, tačiau nebūna fiksuojami dideli, į dangų išspjaunami pelenų debesys.
 
Krysuviko sistema pastaruosius 900 metų nebuvo aktyvi. Remiantis meteorologijos biuro duomenimis, paskutinis išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko prieš beveik 800 metų, apie 1240 m.
 
Tačiau pastarosiomis savaitėmis regiono seisminė veikla stebėta atidžiau, vasario 24 d. netoli Keiliro kalno Reikjaviko priemiestyje įvykus 5,7 balo žemės drebėjimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.21; 07:30
Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Salius Skvernelis pasveikimo Islandiją nacionalinės šventės proga.
 
D. Grybauskaitė, savo ir visų Lietuvos žmonių vardu sveikindama Islandijos Respublikos Prezidentą Gušnį Th. Johannessoną 75-ųjų Islandijos Nepriklausomybės metinių proga, visiems Islandijos gyventojams palinkėjo džiugios šventės, daug sėkmės, laimės ir klestėjimo.
 
„Lietuvius ir islandus sieja ypatingas ryšys, kurį sutvirtino visokeriopa Jūsų žmonių parama Lietuvos laisvei, kai prieš 29-erius metus drąsi Islandija pirmoji pripažino mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimą. Vertiname, kaip per šį laikotarpį išaugo tiek politinis valstybių dialogas, tiek visapusė mūsų žmonių draugystė”, – rašoma šalies vadovės sveikinime.
 
Abipusiu pasitikėjimu ir bendromis vertybėmis grįstas Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimas, anot Prezidentės, prisideda prie sėkmingų dvišalių santykių ir abiejų valstybių saugumo užtikrinimo, sprendžiant aktualius gynybos klausimus NATO lygiu. Politinį šalių dialogą prasmingai papildo augantys piliečių ryšiai verslo, mokslo, švietimo, turizmo, kultūros, sporto, visuomeninio bendradarbiavimo ir daugelyje kitų sričių.
 
Lietuvos vadovė išreiškė viltį, kad iš vis stiprėjančio abipusio susidomėjimo gimstančios prasmingos abiejų šalių žmonių bendros veiklos iniciatyvos ateityje padarys dvišalius santykius dar turtingesnius.
 
Pasak ministro pirmininko S. Skvernelio, Lietuva skiria daug dėmesio nuoširdžios draugystės stiprinimui ir visada prisimena, kokį svarbų vaidmenį suvaidino Islandija, palaikiusi Lietuvos nepriklausomybę.
 
„Esu įsitikinęs, kad plėtojant mūsų piliečių tarpusavio ryšius, vystant ekonominius ir kultūrinius santykius, atsivers naujos dvišalio bendradarbiavimo galimybės. Manau, kad bendra mūsų pozicija, sutelktos pastangos kuriant taikią bei saugią ateitį Šiaurės ir Baltijos šalių regione ir toliau vaidins reikšmingą vaidmenį NATO, kitose tarptautinėse organizacijose. Lietuva taip pat lieka patikima Islandijos partnerė plėtojant ryšius su Europos Sąjunga”, – sakoma premjero sveikinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 08:30