Danija. EPA – ELTA nuotr.
Kopenhaga, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano deginimą, penktadienį pareiškė teisingumo ministras po to, kai eilė islamo šventosios knygos išniekinimo atvejų Skandinavijos šalyje sukėlė musulmonų šalių pyktį.
Vyriausybė pateiks įstatymo projektą, kuriuo bus „uždrausta netinkamai elgtis su religinei bendruomenei svarbiais religiniais objektais“, žurnalistams sakė teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas, pridurdamas, kad teisės aktas nukreiptas ypač prieš Korano deginimą ir išniekinimą viešose vietose.
Ministro teigimu, Korano deginimas yra „iš pagrindų paniekinantis ir nepagarbus veiksmas“, kuris „kenkia Danijai ir jos interesams“. Naujasis teisės aktas bus įtrauktas į Danijos baudžiamojo kodekso 12 skyrių, kuris apima nacionalinį saugumą.
P. Hummelgaardas teigė, kad pagrindinis draudimo „motyvas“ – nacionalinis saugumas. „Negalime toliau sėdėti rankas sudėję, kai keli asmenys daro viską, ką gali, kad išprovokuotų smurtines reakcijas“, – sakė jis.
Įstatymas bus taikomas ir Biblijos, Toros ar, pavyzdžiui, Nukryžiuotojo išniekinimui. Jį pažeidusiems asmenims gresia bauda ir dveji metai kalėjimo.
Bendrijos „Romuva” krivė Inja Trinkūnienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Už tokį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pristatytą dokumentą antradienį balsavo 41 Seimo narys, 18 buvo prieš, 18 – susilaikė. Po svarstymų komitetuose projektas į Seimo salę sugrįš gruodžio 16 d. Laužas. Vytauto Visocko nuotr.
Suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ siūloma vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir Konstitucinio Teismo nutarimu.
Seimo darbotvarkėje šis klausimas atsirado jau antrą kartą, nes 2019 m. birželio 27 d. parlamentarai buvo nusprendę valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti.
Nutarimo projekto autorių teigimu, valstybės pripažinimas reikštų, kad valstybė palaiko religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
„Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Tikimasi, kad valstybės pripažinimas suteiks „Romuvos“ religinei bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių tapatumo savivoką. Manoma, kad valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija.
Maišiagalos piliakalnio papėdėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą nesuteikti jai valstybės pripažinimo apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė sako, kad per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.
Pagal galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.
Neilgai galėjome džiaugtis, kad pagal gyventojų surašymo duomenis Lietuvos gyventojų skaičius viršija tris milijonus. Rugsėjo pabaigoje Statistikos departamente paskelbti galutiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad 2011 metų kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Tačiau dabar jau suskaičiuota, kad šių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvoje teliko 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Perskaičiavus 2012 metais gyventojų skaičių, paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo 19,3 tūkst.
