KyivPost. Biz.nv.ua nuotr.

Kijevas, lapkričio 9 d. (AFP-ELTA). Kelios Vakarų šalių ambasados Ukrainoje antradienį kritikavo seniausio šalyje anglų kalba leidžiamo laikraščio uždarymą, o jo žurnalistai apkaltino savininką oligarchą ribojant redakcijos laisvę.
 
Laikraštis „Kyiv Post“ pirmadienį buvo uždarytas po 26 gyvavimo metų, o jo žurnalistai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad jiems buvo pranešta, jog jie „nedelsiant atleidžiami iš darbo“.
 
„Vakar buvo liūdna diena Ukrainos žiniasklaidai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV ambasada ir pridūrė, kad laikraštis „Kyiv Post“ buvo „vienas svarbiausių Ukrainos nepriklausomos žiniasklaidos balsų bet kuria kalba“.
 
Jungtinės Karalystės ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons sakė, kad ją „nustebino staigus sprendimas uždaryti „Kyiv Post“.
„Tai nėra gera diena laisvai žiniasklaidai“, – pridūrė ji „Twitter“ tinkle.
 
ES pasiuntinys Kijeve Mattis Maasikas teigė, kad „Kyiv Post“ buvo „pirmasis anglakalbis šaltinis daugumai užsieniečių – dabar Ukraina rizikuoja jį prarasti, o tai gali turėti pasekmių“.
 
Prieš trejus metus laikraštį nusipirko statybų magnatas Adnanas Kivanas. Pirmadienį jis išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad leidinys bus nedelsiant „trumpam uždarytas“.
 
Tačiau jo darbuotojai teigė, kad šiuo žingsniu siekiama „atsikratyti nepatogių, teisingų ir sąžiningų žurnalistų“.
 
Nors Ukrainoje žiniasklaidos aplinka yra labiau pliuralistinė nei daugumoje jos kaimynių – buvusių sovietinių respublikų, žurnalistai reiškė susirūpinimą dėl oligarchų įtakos jų darbui ir dažnai tapdavo išpuolių taikiniais.
 
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ 2021 metais sudarytame pasaulio spaudos laisvės reitinge Ukraina užima 97 vietą iš 180 šalių.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.11.10; 07:15

Romanas Protasevičius. EPA – ELTA nuotr.

Organizacija „Reporteriai be sienų“ pareiškė esanti šokiruota priverstinio keleivinio lėktuvo nutupdymo Minske ir pareikalavo nedelsiant paleisti tinklaraštininką Romaną Protasevičių.
 
„Tarptautinė bendruomenė turi griežtai pasmerkti šį valstybinės savavalės aktą“, – sakoma pirmadienį paskelbtame pareiškime. Organizacija paragino Europos Sąjungą pirmadienio vakarą prasidėsiančiame viršūnių susitikime paskelbti naujas sankcijas Aliaksando Lukašenkos vyriausybei.
 
Autoritariškai valdomos Baltarusijos tarnybos sekmadienį Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kuriuo skrido A. Lukašenkos ieškomas tinklaraštininkas R. Protasevičius ir jį sulaikė.
 
„Reporteriai be sienų“ vadovas Christianas Mihras sakė: „Priversti neplanuotai tūpti lėktuvą, kad būtų suimtas žurnalistas ir tinklaraštininkas, yra neregėta Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikaltimų eskalacija“. Esą būtinas vieningas ir aiškus visos ES atsakas A. Lukašenkos veiksmų atžvilgiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.25; 07:34

Žurnalistas Jamalis Khashoggis, pagarsėjęs Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano kritika. EPA – ELTA nuotr.

Liudytojas antradienį Turkijos teismui papasakojo, kad nužudytasis Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggis prieš nužudymą sulaukė grasinimų iš buvusio Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano patarėjo Saudo al-Qahtanio, agentūrai dpa pranešė Christianas Mihras iš nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“.
 
Pasak artimo ilgamečio žurnalisto draugo Aymano Nouro, J. Khashoggis pasakojo apie S. al-Qahtanio skambutį telefonu, kai jis gyveno Vašingtone. Pasak A. Nouro, patarėjas S. al-Qahtanis sakė žinąs apie J. Khashoggio vaikus ir kur jie gyvena. Draugas pridūrė, kad J. Khashoggis verkė, o tai itin neįprasta, ir sakė, kad bijo.
 
„Jamalas sakė, kad jam grasino Qahtanis ir jo šeima“, – sakė A. Nouras.
 
„Nouras sakė, kad, pasak J. Khashoggio, S. al-Qahtanis grasino jam nuo 2016 metų“, – teigė Rebecca Vincent iš „Reporteriai be sienų“, paskelbusi atskirą pranešimą iš teismo salės.
 
Teisme Stambule antradienį įvyko antrasis posėdis dėl J. Khashoggio nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Turkija atskirai nuo Saudo Arabijos pradėjo J. Khashoggio nužudymo bylos nagrinėjimą, teisiami 26 įtariamieji, jiems nedalyvaujant procese. Saudo Arabijoje jau seniai užbaigtas teismo procesas, bet Turkija nėra patenkinta Saudo Arabijoje paskelbtais galutiniais nuosprendžiais.
 
Saudo Arabijos pilietis J. Khashoggis atvirai kritikavo princą M. bin Salmaną. Jis nužudytas 2018 metų spalį, kai atvyko į savo šalies konsulatą Stambule, bet iš jo taip ir nebeišėjo. Vyro palaikai nerasti iki šiol.
 
Saudo Arabijos pareigūnai ne kartą neigė pranešimus, teigiančius, kad M. bin Salmanas yra kaip nors susijęs su nužudymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.25; 00:05

Meksikoje Siudad Chuarese, netoli pasienio su JAV, nušautas dar vienas žurnalistas, penktadienį pranešė Čihuahua valstijos gubernatorius Javieras Corralas.
 
Arturo Alba Medina yra jau šeštas šiemet Meksikoje nužudytas žurnalistas. Meksika yra viena iš žurnalistams pavojingiausių valstybių pasaulyje.
 
49-erių žurnalistas ir televizijos naujienų laidos vedėjas nušautas ketvirtadienio naktį, netrukus po jo laidos, praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.
 
Nuo 2000 m. Meksikoje nužudyta daugiau nei 100 žurnalistų, kai kurie jų nagrinėjo tokius klausimus kaip korupcija politikoje bei narkotikų kartelių veikla.
 
Paskutinėje A. A. Medinos laidoje buvo kalbama apie policijos korupciją, įtariamą nepilnamečio nužudymą ir narkotikų prekeivių susirėmimus.
 
Žurnalisto kūnas su vienuolika kulkų buvo rastas automobilyje, praneša žiniasklaida.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.31; 10:08

Žurnalistų organizacijos skelbia, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta apie 70 žurnalistų, kurie rengė pranešimus apie įtariamus pažeidimus per praėjusį savaitgalį vykusį prezidento rinkimų balsavimą.
 
Ketvirtadienio duomenimis 23 žurnalistai yra ir toliau kalinami, pranešė organizacija „Reporteriai be sienų“, citavusi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pateiktą pranešimą. Remiantis pranešimu, žurnalistais dirbantys žmonės buvo suimami atsitiktinai, jie buvo mušami, kai kuriais atvejais uždaromi ilgam laikotarpiui.
 
Taip pat pranešama, kad prieš 29 žurnalistus saugumo pareigūnai panaudojo jėgą, septyni patyrė sunkių sužalojimų.
 
„Toks žiniasklaidos darbuotojų persekiojimas Europoje yra visiškai nepriimtinas“, – teigė grupės pavaduojanti vyriausioji redaktorė Catherine Monnet.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.15; 00:30

Šeštadienį Meksikoje, Siudad Obregono mieste, nužudytas trečiasis žurnalistas šiemet.
 
„Patvirtinta, kad Jorge’as Armenta, skaitmeninės žiniasklaidos priemonės „Medios Obson“ direktorius, žuvo per ginkluotą išpuolį“, – tviterio paskyroje teigė regiono prokuratūra. Užpuolimo metu žuvo ir vienas policijos pareigūnas, dar vienas pareigūnas buvo sužeistas.
 
J. Armenta sulaukė grasinimų, todėl vyriausybė jam skyrė tam tikrą apsaugą, teigė žurnalistų organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) atstovai.
 
RSF taip pat informavo, jog J. Armenta yra jau trečiasis šiemet Meksikoje nužudytas žurnalistas. Organizacija šiuo metu tiria, kokio tipo apsauga buvo teikiama žurnalistui.
 
Pastarąjį incidentą tiria ir vietos valdžia.
 
RSF organizacija skelbia, kad Meksika, kartu su karo alinama Sirija ir Afganistanu, yra žurnalistams pavojingiausios valstybės pasaulyje.
Meksikoje su narkotikų platinimu ir politine korupcija susiję užpuolimai itin dažni, o nusikaltėliams neretai pavyksta išvengti bausmės.
 
Balandžio 11 d. Akapulko miesto uoste buvo rastas žurnalisto Victoro Fernando Alvarezo, balandžio 2 d. netikėtai dingusio, kūnas. V. F. Alvarezas yra laikomas antruoju Meksikoje šiemet nužudytu žurnalistu.
 
Pirmąja auka tapo Maria Elena Ferral – ją kovo mėnesį rytinėje Verakruzo valstijoje nušovė du užpuolikai ant motociklų.
 
Remiantis RSF duomenimis, 2019 m. Meksikoje buvo nužudyta 10 žurnalistų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 09:40

pasveikink_zurnalista
Pasveikink žurnalistą. Slaptai.lt nuotr.

Per devynis šių metų mėnesius pasaulyje dėl profesinės veiklos buvo nužudyti 56 žurnalistai. Tai ketvirtadienį pranešė tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres).

Tad šis rodiklis jau dabar yra didesnis nei visų 2017 metų, kai buvo nužudyti 55 žiniasklaidos darbuotojai.

zurnalistas_zmogus
Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Organizacijos pranešime pažymima, jog daugiau kaip pusė žurnalistų šiais metais žuvo karinių konfliktų zonose. Daugiausia žurnalistų buvo nužudyta Afganistane (13 žmonių), Jemene (5), Jungtinėse Valstijose (6) ir Meksikoje (6).

Pasak „Reporterių be sienų“ generalinio sekretoriaus Christophe`o Deloire`o, statistika rodo, kad būtina imtis priemonių žurnalistams ginti. Be kita ko, jis paragino įsteigti JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo, kuris rūpintųsi šia problema, postą. Pasak Ch. Deloire`o, šiai iniciatyvai pritaria vis daugiau vyriausybių ir per 100 žiniasklaidos priemonių bei žurnalistų organizacijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 09:00

Pietryčių Meksikoje, netoli Kankuno, nužudytas žurnalistas. Tai jau septintasis šiais metais Meksikoje nužudytas žurnalistas. Be to, jis jau antras per mažiau nei mėnesį nužudytas „Playa News“ žurnalistas.

Remiantis prokurorų duomenimis, Rubenas Platas nušautas apie 6:00 val. ryto vietos laiku prie baro. Į nelaimės vietą atvykusios pagalbos tarnybos paskelbė jį mirusiu.

Prokurorai teigia, kad šiuo nužudymu buvo siekiama įbauginti kitus žurnalistus.

Pernai Meksika buvo antra žurnalistams pavojingiausia vieta pasaulyje. Meksiką aplenkė tik karo nuniokota Sirija, kur, organizacijos „Reporteriai be sienų“ teigimu, buvo nužudyta 12 žurnalistų.

Anot įvairių žodžio laisvę ginančių organizacijų, nuo 2000 metų Meksikoje nužudyta daugiau kaip 100 žurnalistų.

Tačiau žurnalistika nėra vienintelė pavojinga profesija Meksikoje. Šalyje nuo rugsėjo ir liepos 1-osios dienos, kai vyko prezidento rinkimai, nužudyti 145 politikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25; 08:15

Antradienį Siudad Viktorijos mieste Tamaulipaso valstijoje Meksikos šiaurės rytuose buvo rastas negyvas žurnalistas Hectoras Gonzalezas Antonio. Tai pranešė laikraštis „Excelsior“, remdamasis regiono prokuratūra.

Pasak tyrėjų, ant H. Gonzalezo Antonio kūno rasta daugybė smūgių pėdsakų. Negalutiniais duomenimis, šie smūgiai ir buvo jo mirties priežastis. Išsamesnė informacija apie incidentą kol kas neskelbiama.

Praėjusį penktadienį Nuevo Leono valstijos Monterėjaus mieste savo namuose buvo rasta nužudyta žurnalistė Alicia Diaz Gonzalez. Anksčiau šį mėnesį Viljaermosos mieste ginkluoto užpuolimo auka tapo žinomas žurnalistas Juanas Carlosas Huerta. Nuo metų pradžios šioje Lotynų Amerikos šalyje nužudyti jau šeši žiniasklaidos darbuotojai.

Pernai Meksikoje buvo nužudyta 12 žurnalistų, tiek pat, kiek Sirijoje. Pasak organizacijos „Reporteriai be sienų“, „Meksika yra pavojingiausia pasaulyje šalis žurnalistams“. Nusikaltimus žodžio laisvei tiriančios Meksikos prokuratūros duomenimis, už 99,85 procento teisės pažeidimų prieš žiniasklaidos darbuotojus niekas nenubaudžiamas. Nuo 2000 metų šioje šalyje nusikaltėlių aukomis tapo mažiausiai 104 žurnalistai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 08:10

kremlius_1111

Maskva, norėdama atsakyti į Europos Sąjungos pareikštą žmogaus teisių kritiką Rusijoje, pateikė ketvirtadienį Briuselyje pranešimą, visą skirtą žmogaus teisėms Europoje, sakoma “Frankfurter Allgemeine” straipsnyje.

Kaip pareiškė Rusijos Federacijos URM įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Konstantinas Dolgovas, Europos Sąjunga apkarpo krizės laikotarpiu savo piliečių, tarp jų invalidų, kalinių ir vaikų, socialines ir ekonomines teises.

Be to, anot K.Dolgovo, visoje ES pastebimas rasistinių, neonacistinių ir nacionalistinių nuotaikų paaštrėjimas, o taip pat žodžio ir spaudos laisvės apribojimai. Taip pat negali nekelti nerimo ES valdžios nieko neveikimas ryšium su tokiomis problemomis: „pusė milijono rusų Baltijos šalyse“, žiniasklaidos cenzūra ir neproporcingas galimybių suteikimas jai daugybėje Europos leidyklų, draudimas įgyti kai kurias profesijas komunistams bei migracijos politika kai kuriose šalyse čigonų, serbų ir makedonų atžvilgiu.

Continue reading „Maskva užsiėmė žmogaus teisėmis Europoje”

esafotas_2

Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku.

“Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų””

radina

Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu.

Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97″ (www.charter97.org) vyriausioji redaktorė, šiomis dienomis paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje. „Chartija 97″ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai, N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97″ redakcija.

Continue reading „Suteikite prieglobstį Natalijai Radinai!”

denisenko

„Europa krenta nuo savo pjedestalo” – taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų”.

Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010″, kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus. Tačiau pradėti reikėtų nuo Lietuvos. Indekso sudarytojų manymu, situacija su spaudos laisve mūsų šalyje per praėjusius metus pablogėjo. Pagal spaudos laisvę 2009 m. duomenimis Lietuva užėmė aukščiausią iki šiol – 10 vietą.

Continue reading „Regreso metai regione, arba rašinėlis Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga”

padniestre_1

Pasaulio žvalgybos istorija – nepaprastai įvairi, plati. Kokių tik painių, keistų, pikantiškų istorijų neužfiksuota istorijos vadovėliuose, žvalgybininkų prisiminimuose, žvalgybos tematika besidominčių žurnalistų publikacijose?

Tikrai nesuklysiu pasakęs, jog tarp valstybių besiklostančios žvalgybinės bei kontržvalgybinės intrigos – viena iš įdomiausių, sensacingiausių temų. Kaip ir detektyvai, kaip ir nuotykiniai filmai, prikaustantys milijonines žiūrovų ar skaitytojų auditorijas.

Šiandien mes pateikiame nedidelę informaciją apie žvalgybos, kurios veiklos iki šiol dar niekad neanalizavome, veiklą. Omenyje turiu vadinamosios Padniestrės respublikos žvalgybą.

Continue reading „Žurnalistas pripažintas kaltas dėl šnipinėjimo Moldovai”

journalists-at-work

Lietuvos žurnalistų sąjunga smerkia Baltarusijos valdžios veiksmus, kuriais po 2010 metų gruodžio 19 dieną vykusių Prezidento rinkimų buvo panaudota fizinė jėga prieš 21 žurnalistą ir naudojant teisinio persekiojimo akcijas buvo sulaikyti dar 25 kolegos.

Antradienį Baltarusijos žurnalistų asociacija atsiuntė LŽS informaciją apie po sekmadienį vykusių rinkimų vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis nuo valdžios veiksmų nukentėjusius beveik pusšimtį kolegų. Skaičiai nuolat tikslinami, bet jie rodo tik blogėjančią tendenciją.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti. Ši teisė apima ir laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę, ir galimybę ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų. Ta pati deklaracija tvirtina, kad kiekvienas turi teisę laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas.

Continue reading „LŽS smerkia Baltarusijos valdžios išpuolius prieš kolegas žurnalistus”

Tarptautinė Žurnalistų Federacija (TŽF), atstovaujanti daugiau nei 600 tūkstančiams narių 125 šalyse, pasmerkė priešiškas politines reakcijas nukreiptas prieš svetainę Wikileaks ir apkaltino JAV išpuoliais prieš žodžio laisvę po to, kai nuo gruodžio pirmos dienos JAV ėmė spausti svetainės serverius ją uždaryti.

Svetainės serverio tiekėjas Amazon.com užblokavo prieigą prie „WikiLeaks“ po to, kai JAV pareigūnai pasmerkė „Wikileaks“ dėl politinių, verslo ir diplomatinių susirašinėjimų atskeidimo, pirmą kartą suteikusio viso pasaulio žmonėms galimybę susipažinti su detalia JAV šaltinių nutekinta informacija, didelė dalis kurios yra nepatogi aukščiausioms politinėms figūroms.

Continue reading „Tarptautinė Žurnalistų Federacija smerkia išpuolius prieš “WikiLeaks””