Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatsako, ar jau buvo apklaustas prokuratūros tyrime dėl paviešintos galimai riboto naudojimo informacijos.
 
Politikas susilaiko nuo bet kokių komentarų šia tema, nurodydamas, kad klausimai turėtų būti adresuojami pačiai prokuratūrai.
 
„Na, pirmiausia pasakysiu, kad tai klausimai ne man, o prokuratūrai. Tik tiek“, – trečiadienį LRT televizijai teigė A. Anušauskas.
 
„Politikai neturėtų komentuoti prokuratūros tyrimų, nes tai vertinama kaip politinis spaudimas, todėl tokio atsakymo… Atsiribosiu“, – nepanoręs plėtoti temos atsakė ministras, pažymėdamas, kad netrukus turėtų būti paskelbti tyrimo rezultatai, kuriuos visi sužinos, įskaitant ir jį patį.
 
ELTA primena, kad po liepos pabaigoje vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
Visgi A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
 
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
 
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.21; 00:30

Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Generalinės prokuratūros sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimai paviešintos riboto naudojimo informacijos.
 
„Generalinės Prokuratūros sprendimo Prezidentas nekomentuos. Jis jau yra sakęs, kad dėl krašto apsaugos ministro paviešintos informacijos lauks teisinio prokurorų vertinimo“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko paskelbtos informacijos. Toks sprendimas priimtas po Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimosi dėl galimo tarnybos paslapties atskleidimo.
 
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė tikina ir toliau nematanti pagrindo reikalauti krašto apsaugos ministro politinės atsakomybės.
 
Po pastarojo VGT posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Vėliau ministras pateikė daugiau informacijos apie šį sprendimą savo „Facebook“ paskyroje, nurodydamas detalesnius skirtingų tankų vertinimo aspektus.
 
Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
 
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė ministro pasisakymus įvertinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
 
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.08; 06:38

Konfidenciali informacija

Nepaisant priešingų Prezidentūros pareiškimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nekeičia savo pozicijos ir tvirtina, kad informacija, kurią paskelbė apie vokiškus „Leopard“ tankus, nėra pažymėta jokiu slaptumo grifu. Politikas nurodo, kad po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, o vėliau ir savo „Facebook“ paskyroje dalijosi viešojoje erdvėje prieinama informacija.
 
„Pirmiausia turiu pasakyti, kad įstatymas yra mano pusėje, nes čia nebuvo skelbiami duomenys, turintys kokius nors grifus, tokių duomenų nenaudojau, bet apie priimamus sprendimus mes komunikuojame“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
 
„Jokio dokumento, pateikto Valstybės gynybos tarybai, nepaviešinau. Aš vėliau paskelbiau apie sprendimą, t. y. jungtis, išsiųsti ketinimų pareiškimą Vokietijai, o vėliau, diskutuojant su kolega Seimo nariu Raimundu Lopata, buvo pateikta papildoma informacija iš viešos informacijos. Apie tai, tiesa sakant, mes komunikavome (…) gegužės viduryje, prieš anksčiau vykusį Valstybės gynybos tarybos posėdį.“, – aiškino ministras.
 
A. Anušauskas, argumentuodamas savo sprendimus, taip pat pasirėmė Čekijos pavyzdžiu, kuri, pasak jo, pastaruoju metu žengė tokį patį žingsnį – paskelbė apie siunčiamą ketinimų raštą Vokietijos tankų gamintojams. „Būtent tomis dienomis Čekija žengė analogišką žingsnį. Ministrė pasirašė ketinimų pareiškimą, tokį pat dokumentą išsiuntė Vokietijai ir komunikuojant buvo pasakyta, kad Čekija oficialiai prisijungia prie  „Leopard“ koalicijos ir tai kaip tik leis prisijungusioms šalims supaprastinti pirkimo procedūras, sumažinti kainas, gauti trumpesnius pristatymo terminus, tinkamą logistinę pagalbą, konkretesnė informacija turėtų pasiekti metų pabaigoje“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
Dėl viešų pareiškimų ministras sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti. Tai šalies vadovas pakartojo ir po KAM išaiškinimo, esą A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta.
 
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.08.02; 00:05

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00