rizikos

Aktualijos

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, siekiant užtikrinti, kad tik patikimi tiekėjai ir gamintojai tiektų 5G ryšį šalyje, ketinama riboti paslaugų tiekėjų iš trečiųjų šalių įsitraukimą tiekiant elektroninio ryšio paslaugas Lietuvoje. Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad Lietuvoje kol kas nėra teisinės bazės, galinčios padėti užkardyti nacionalinio saugumo kriterijų neatitinkančių elektroninio ryšio paslaugų tiekimo sandorių.
 
„Tikslas iš esmės yra žengti rimtą žingsnį, kad strateginiuose projektuose diegiant 5G ryšį Lietuva iš esmės vadovautųsi transatlantiniais kriterijais ir nepatikimi gamintojai ir tiekėjai būtų eliminuoti iš šių projektų Lietuvoje“, – pristatydamas saugios 5G mobiliojo ryšio tinklų plėtros Lietuvoje strategiją pirmadienį teigė L. Kasčiūnas.
 
Anot jo, kol kas Lietuvoje nėra teisinės bazės, kuri padėtų užkardyti galimybę nesaugiems ryšio tiekėjams tiekti savo paslaugas šalyje.
 
„Ryšių reguliavimo tarnyba kol kas neturi pareigos kreiptis į Strateginių objektų apsaugos komisiją, (…) kad būtų įvertinti tam tikri sandoriai, aukcionai, konkursai, ar jie atitinka, ar neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų. Kol kas nacionalinio saugumo kriterijai nėra taikomi nei įrangai, nei įrangos palaikytojams.
 
Kalbant apie elektroninio ryšio reguliavimo priskyrimą vienam ar kitam juridiniam asmeniui, kol kas nėra teisinės bazės, sukurtos taip, kad dėl neatitikimo nacionaliniam saugumui vienas ar kitas priskyrimas būtų neįmanomas“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
Savo ruožtu A. Anušauskas pristatė naujas teisinio reguliavimo nuostatas, kurios padėtų užkirsti kelią nepatikimiems tiekėjams tiekti ryšio paslaugas Lietuvoje.
 
„Toks yra tikslas, kad nepatikimi tiekėjai, gamintojai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninio ryšio veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą, ir Iš esmės palaipsniui būtų eliminuoti iš Lietuvos elektroninio ryšio tinklų ir tiekiamų paslaugų“, – sakė jis.
 
Dėl šių priežasčių Elektroninių ryšių įstatymą siūloma papildyti principine nuostata, kad visų pirma 5G tinklo plėtrai naudojami radijo dažniai skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
 
Taip pat siūloma įtvirtinti Ryšių reguliavimo tarnybos pareigą kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
 
A. Anušausko teigimu, nustatant rizikas dėl tiekiamo elektroninio ryšio Lietuvoje taip pat svarbu atsižvelgti ir į pavojus, kylančius dėl trečiųjų šalių veiklos.
 
„Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikų vertinimas, susijęs su trečiųjų valstybių veikla. Yra ir Vyriausybės programos nuostatos dėl nepatikimų gamintojų, mūsų susitarimas su JAV  ir ES rekomendacijos. Bet kokiu atveju, įgyvendinant ilgalaikę strategiją, siekiame, kad nacionaliniam saugumui svarbiuose objektuose elektroninio ryšio tinkluose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga, prekės, paslaugos“, – tikino jis.
 
„Jei įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, mūsų viešųjų pirkimų sistema suveiks būtent taip, kaip veikia įprastai: ieškos pačio pigiausio tiekėjo. Vyrauja tendencija, kad ne patys patikimiausi tiekėjai pasiūlo pačią pigiausią ir prieinamiausią įrangą ir, atrodo, pagal mūsų įstatymus viskas gerai“, – akcentavo A. Anušauskas.
 
Tad naujuoju teisiniu reguliavimu siūloma numatyti kriterijų, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka bet kuris asmuo, gamintojas, tiekėjas, taip pat juos kontroliuojantis asmuo, jei jis registruotas trečiojoje valstybėje, t. y. nepriklausančioje ES, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir/arba EBPO.
 
Taip asmenys, naudojantys nacionalinio saugumo intereso neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turėtų juos pasikeisti iki 2025 m. gruodžio 31 d., jeigu nori pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšio paslaugoms tiekti.
 
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad ryšio tiekėjų patikra bus vykdoma keliais lygiais.
 
„Pirma, (bus tikrinamas – ELTA) pats juridinis asmuo, kuris gauna konkurso ar aukciono būdu diegti tam tikrą dažnį 5G. Taip pat vertiname ne tik jo registracijos vietą, bet ir kas kontroliuoja kontrolinį akcijų paketą. Taip pat yra vertinama įranga, kurią jis naudos diegiant 5G. (…) Ir taip pat įrangos palaikymas, tai irgi turi atitikti transatlantinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.012; 13:48
Aktualijos

Pinigai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybė trečiadienį svarstys ketinimą Lietuvoje įsteigti viešąją įstaigą Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą.
 
Centru bus siekiama užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, koordinuojant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rizikų valdymą.
 
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) numatoma įtraukti į viešosios įstaigos veiklą sudarant bendradarbiavimo sutartį.
 
Kaip teigiama Vyriausybės pažymoje, pastaruoju metu dėl Šiaurės ir Baltijos šalių regione kilusių pinigų plovimo skandalų atsirado didelis viešojo ir privataus sektorių poreikis kelti kompetenciją pinigų plovimo prevencijos srityje bei bendradarbiauti ir operatyviai keistis informacija valdant rizikas.
 
Centro veikla bus finansuojama Lietuvos banko ir privataus sektoriaus atstovų metiniais įnašais. Valstybės įnašas – 30 tūkst. eurų iš Finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.
 
Pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą Lietuvoje atlieka devynios institucijos: Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, „Lietuvos prabavimo rūmai“ ir FNTT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.28; 05:23
Aktualijos

Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Ruošiantis vasaros pabaigos ir rudenį galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų, pažymima muziejaus pranešime.
 
Jau trejus metus visame Gedimino kalne veikia stebėsenos sistema, leidžianti realiu laiku matyti grunto pokyčius. Iki šių metų vasaros orai, pasak Lietuvos nacionalinis muziejaus specialistų, Gedimino kalnui buvo palankūs ir nedideli grunto įtrūkimai buvo fiksuojami nebent tik iškritus dideliam kritulių kiekiui. Trumpų, bet gausių liūčių vasara šiemet Gedimino kalnui mažiau palanki.
 
„Nuo 2018 metų pavasario stebime sąlyginai stabilią Gedimino kalno būklę. Tai lėmė ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės, ir iki šių metų vyravę kalnui palankūs orai. Rezultatus duoda ir sutvarkyta Gedimino kalno aikštelė, kurioje įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovas Vaidas Petrokas.
 
Vis dėlto, jeigu artėjantis vasaros pabaigos ir rudens sezonas bus itin lietingas, rizika sulaukti grunto judesių ar deformacijų šlaituose gali padidėti. Vertindamas šios vasaros kritulių skaičių, kuris yra didesnis už du praėjusius sezonus, muziejus ruošiasi galimoms rizikoms: po įvykusio viešojo pirkimo muziejus su bendrove „Rekreacinė statyba“ pasirašė sutartį dėl reagavimo į ekstremaliąją situaciją vykdant rangos darbus, kas leis operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius ir vykdyti reikiamus darbus. Šios sutarties vertė siekia iki 50 tūkst. eurų, o darbai bus atliekami tik atsiradus tokiam poreikiui.
 
„Artėjant rudeniui muziejus planuoja prevenciškai sustiprinti pietvakarinio šlaito viršutinę dalį, kuri iki šiol nebuvo tvirtinta. Tam bus įrengiamas konstrukcinis tinklas, nes analogiškos priemonės 2017–2018 metais sėkmingai sutvirtino nestabilų šiaurinio, vakarinio ir pietinio šlaitų gruntą“, – teigia V. Petrokas.
 
Pirmoji viso Gedimino kalno sutvarkymo projekto dalis bus parengta jau lapkričio mėnesį. Projektą patvirtinus ir gavus statybos leidimą, bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Tikimasi, kad pagal projekte numatytus sprendimus darbai pietrytinėje kalno dalyje galėtų prasidėti 2021 m. pavasarį. Šie darbai apims šlaito, Aukštutinės pilies liekanų pagrindų bei gynybinės sienos sutvarkymą. Likusių Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo projektas turėtų būti parengtas 2021 metų kovo mėnesį, o darbai prasidėtų vėliau tais pačiais metais.
 
Užbaigus šiuos darbus kalnas bus galutinai sutvarkytas, o esamos rizikos – pašalintos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 00:30
Aktualijos

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienio vakarą, prieš prasidedantį visuotiną karantiną šalyje, prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones. Šalies vadovo teigimu, įvedamas karantinas bus skausmingas, bet būtinas sprendimas, norint sustabdyti ligos plitimą. Pateikiame visą prezidento kreipimąsi.
 
Gitanas Nausėda
 
Mieli Lietuvos žmonės, šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Virusas keičia įprastą gyvenimą ir verčia imtis ypatingų veiksmų – uždaromos valstybių sienos, o milijonai žmonių izoliuojasi namie.
 
Taip, tai yra rimtas išbandymas pasauliui, Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų.
 
Tačiau tvirtai tikiu – pandemiją įveiksime ir iš šio išmėginimų ruožo išeisime labiau susitelkę, atsakingesni, pilietiškai brandesni ir suvokiantys, kokia neįkainojama yra žmogaus bei visuomenės sveikata.
 
Šiandien didžiausia kovos su virusu našta tenka sveikatos apsaugos sistemai. Mūsų visų pareiga yra padėti medikams, kuriais didžiuojuosi ir tikiu.
 
Esminių iššūkių patirs šalies verslas, kuriam būtina valstybės pagalba, ir ji bus suteikta, nesvarbu, kokių išlaidų tai pareikalautų.
 
Šiandien kaip niekada reikia valdžios institucijų sumanumo, gerai apgalvotų, tačiau sykiu ir operatyvių žingsnių, kuriais problemos sprendžiamos čia ir dabar.
 
Pabrėžiu – viešosios paslaugos toliau bus teikiamos kiekvienam Lietuvos žmogui saugiausiu būdu.
 
Valstybė turi pakankamai resursų įveikti virusą, tačiau tam, kad liga neplistų, reikalingas kiekvieno mūsų sąmoningumas ir atsakingumas.
 
Jūsų teisė ir pareiga klausti, ką savo žmonių labui padarė ir padarys Lietuvos valstybė.
 
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kuri jau pradiniame etape ėmėsi griežtų priemonių, siekdama sustabdyti viruso plitimą. Šiandien matome, kad šie veiksmai buvo savalaikiai ir leido sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį.
 
Šiąnakt žengsime antrąjį žingsnį, siekdami apsaugoti Lietuvos žmones. Karantinas, kuris įsigalios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra skausmingas, bet būtinas sprendimas. Tik veikdami išvien, vengdami rizikos sustabdysime ligos plitimą.
 
Todėl turime paklausti savęs, ką rūpindamiesi savo valstybe, savo artimaisiais ir savimi galime padaryti mes patys.
 
Šiandien savo rūpinimąsi Lietuva galime įrodyti elgdamiesi atsakingai, vengdami rizikos ten, kur tai nėra būtina, pagaliau tiesiog praleisdami daugiau laiko namuose, savo šeimose. Turime retą galimybę stabtelėti ir pabūti su artimaisiais. Pasinaudokime ja.
 
Kreipiuosi į šalies politikus – privalome pamiršti parodomąją konkurenciją. Nereikia įrodinėti, kas labiausiai myli Lietuvą. Esu įsitikinęs – savo Tėvynę mylime kiekvienas: didelis ir mažas, jaunas ir senas, dešinysis ir kairysis. Kritikuokime, tačiau kritikos taikiniu rinkimės ne žmogų, o sprendimą, veiksmą arba, atvirkščiai, neveiklumą. Siūlykime sprendimus, siūlykime pagalbą – nes kalbame apie mūsų visų valstybę.
 
Koronaviruso protrūkį nugalėsime veikdami drauge. Visos valstybės institucijos privalo dirbti kaip suderintas laikrodis.
Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Rytoj bus tvirtinamas Vyriausybės veiksmų planas ekonomikos iššūkiams sušvelninti. Nuolat palaikau ryšį su premjeru ir Vyriausybe – kartu sprendžiame aktualiausias problemas.
 
Savo dėmesį šiandien skiriu tarptautinių veiksmų derinimui, Lietuvos piliečių sklandesniam grįžimui į Tėvynę. Bendrauju su Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovais. Vakar pakviečiau Europos Sąjungos lyderius kartu imtis koordinuotų veiksmų Bendrijos mastu.
 
Lietuva turi visas galimybes tapti sėkmingos ir savalaikės kovos su virusu pavyzdžiu. Tegul šioje kovoje mus lydi šimtmečius neblėstantis Vyčio simbolis ir Dievo globa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 05:00
Aktualijos

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigia, kad, nors visuomenės nusivylimas ir pasipiktinimas šių dienų įvykių aplinkybėmis akivaizdus ir suprantamas, sakyti, kad viskas teismuose tik blogai, – neatsakinga ir grėsminga.

A. Valantinas dar kartą priminė, kad visi drąsūs reikšti savo nuomonę, tačiau konstruktyvios diskusijos pasigendama.

„Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbos apie pokyčius teismų sistemoje, pirmiausia, reiškiant nepasitenkinimą, tačiau nekeliami klausimai, ko trūksta, kokie sprendimai ir priemonės reikalingi, – tai kuria nepasitikėjimo ir grėsmės atmosferą visuomenėje ir kelia riziką demokratinės valstybės principams”, – sakė A. Valantinas.

„Per beveik trisdešimt nepriklausomos Lietuvos metų teismų sistemoje iš tiesų būta visko – stiprių teismų sistemos sukrėtimų, kritikos, pripažinimo, kad ne viskas gerai. Iššūkių akivaizdoje Lietuvos teismų bendruomenė visada buvo pasiryžusi žengti reikalingus žingsnius, didinančius teismų atvirumą ir eliminuojančius bet kokias korupcijos apraiškas. Todėl ir šiandien galime drąsiai pasakyti, kad esame nepakantūs negerovėms – jas pripažįstame, nesislapstome ir ieškome būdų užkirsti kelią panašioms negerovių apraiškoms ateityje”, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje teismų vadovybė inicijavo susitikimą su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, teiraudamasi, kada galėtų gauti apibendrintą informaciją, reikalingą identifikuoti galimas rizikas. Teisėjų taryba pabrėžė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti, kad tyrimas būtų užbaigtas kaip galima greičiau ir visuomenei būtų pateikti visi atsakymai.

„Nepaisant visus sukrėtusių įvykių, šiandien labai svarbu būti atspariems viešumoje pasigirstančioms spekuliacijoms ir į esamą situaciją žvelgti sistemiškai: identifikuoti galimas silpnas vietas ir ieškoti priemonių, kad panašios negerovių apraiškos nepasikartotų. Todėl artimiausiu metu organizuosime neeilinės Teisėjų tarybos posėdžius, kviesdami juose dalyvauti ir kitų institucijų, atsakingų už korupcijos rizikų tyrimą ir vertinimą, atstovus”, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Pirmininkas pabrėžė, kad tik skaidria veikla yra kuriamas ir puoselėjamas pasitikėjimas teismais bei teisine valstybe.

„Šiandienos įvykių kontekste galiu atsakingai pareikšti – Lietuvos teismai ir toliau dės maksimalias pastangas, kad pradėti įgyvendinti pokyčiai teismų sistemoje būtų tęsiami, o visuomenė neprarastų pasitikėjimo teisingumu”, – teigia A. Valantinas

Teisėjų taryba artimiausiu metu inicijuos susitikimus ir su kitų už korupcijos prevenciją atsakingų institucijų atstovais, siekdama stiprinti bendradarbiavimą, identifikuoti galimas rizikas teismų sistemoje ir užkirsti kelią jų pasireiškimui ateityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 06:25