Nikolas Fandos, Džulijan Barns / „The New York Times“

Trejetą metų trukęs Respublikonų partijos vadovaujamo Senato Žvalgybos komiteto tikrinimas patvirtino JAV žvalgybų vertinimus, jog Rusija aktyviai kišosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais metais. Ši Senato komisija taip pat nustatė, kad JAV žvalgybos, brėždamos tokias išvadas, elgėsi objektyviai, sąžiningai, nesivadovaudamos politinėmis simpatijomis ir antipatijomis. Taip skelbia leidinys „The New York Times“.

Senato komiteto pirmininkas senatorius Ričardas M.Baras (respublikonas, išrinktas Šiaurės Karolinoje) pareiškė nematantis jokių priežasčių, kodėl reikėtų neigti tokią Amerikos žvalgybų analizę.

Ši Senato Žvalgybos komiteto išvada paskelbta būtent tuo metu, kada JAV žvalgybų veikla priekabiai tikrinta, ar nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais, nebuvo tendencinga. Tai reiškia, kad JAV politikai labai priekabiai tikrino savo šalies slaptąsias tarnybas, ar jos nesutirštino spalvų, teigdamos, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai rėmė Donaldo Trampo kandidatūrą. Tiksliau tariant, peržiūrėtos visos 2017-aisiais surašytos JAV žvalgybų išvados.

Kai kurie D.Trampo sąjungininkai suskubo kritikuoti žvalgyboms palankią Senato ataskaitą. Artimiausi, ištikimiausi D.Trampo bičiuliai mano, kad JAV žvalgyba vis tik elgėsi tendencingai, teigdama, esą Kremlius tų rinkimų metu palaikė D.Trampą. D.Trampo ištikimiausi bendražygiai mano, jog Kremliui tiesiog rūpėjo sukelti kuo didesnį chaosą. D.Trampas nebuvo Kremliaus taikinys.

„The New York Times“ taip pat rašo, kad senatoriai netrukus skelbs dar vieną oficialią išvadą, kuri vertins D.Trampo rinkimų štabo ir Rusijos atstovų kontaktus. Ir vis tik konstatuojama, jog po specialiojo prokuroro Roberto Miulerio tyrimo, D.Trampui iškeltos apkaltos ir kilusios kronaviruso pandemijos, ši tema – ar Rusija išties rėmė konkretų kandidatą – amerikiečiams jau nebeįdomi.

Taigi tris metus trukęs tyrimas – užbaigtas. Tiek demokratai, tiek respublikonai priėmė bendrą sutarimą, jog JAV žvalgybininkai buvo objektyvūs ir sąžiningi. Tuo pačiu – jie teisėtai tyrė ir sąžiningai vertino buvusio britų žvalgybininko Kristoferio Stilo, ataskaitose įvardinto informacijos šaltiniu „Crown“, parodymus, jog tikrai būta ryšių tarp D.Trampo rinkimų štabo ir Rusijos valdžios atstovų. Vertindama „Crown“ parodymus JAV žvalgybos netvirtino, jog yra būtent taip, kaip teigia tas pensijon pasitraukęs britų slaptųjų tarnybų atstovas. Bet kadangi tuometinis JAV prezidentas Barakas Obama reikalavo, kad ataskaita apimtų visus įtarimus ir abejones, „Crown“ surinkta dosje nebuvo atmesta.

Vadinasi, Senato ataskaitos autoriai gina Žvalgybos komiteto 2018-aisiais padarytas išvadas. Viena iš svarbiausių išvadų: nėra akivaizdžių įrodymų, jog Rusija kenkė kandidatei Hilary Klinton, o D.Trampą – rėmė. Nenustatyta ir akivaizdžios D.Trampo ir V.Putino komandų koordinacijos.

Manoma, kad galutinės išvados bus panašios į tas, kurias surašė specialusis prokuroras Robertas Miuleris. O jis, be kita ko, užfiksavo daug Rusijos ir D.Trampo atstovų kontaktų. Taip pat pripažino, jog D.Trampo komanda buvo pasiruošusi priimti Rusijos siūlomą paramą.

Tačiau specialusis prokuroras R.Miuleris taip pat tvirtino, kad jam trūksta įrodymų, leidžiančių JAV pareigūnus kaltinti surengus sąmokslą.

Informacijos šaltinis „The New York Times“

2020.04.23; 06:00

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido savo patarėjui teisės klausimais Donui McGahnui ir kitiems darbuotojams išsamiai bendradarbiauti su Rusijos įtaką rinkimams tiriančiu specialiuoju tyrėju Robertu Muelleriu. „Be to, mes mielai perdavėme daugiau kaip milijoną puslapių dokumentų“, – rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Jis pabrėžė, kad Baltieji rūmai veikia „taip skaidriai, kaip niekad istorijoje“.

Prieš tai „New York Times“ rašė, kad D. McGahnas „plačiai“ bendradarbiavo su R. Muelleriu. Patarėjas esą buvo apklaustas tris kartus, bendra apklausų trukmė siekė 30 valandų.

Per apklausas buvo kalbama apie tariamą JAV prezidento trukdymą tyrimui. D. McGahnas, be kita ko, rėmėsi dabartiniais bei buvusiais Baltųjų rūmų darbuotojais. Be to, patarėjas kalbėjo apie spėjamą D. Trumpo mėginimą atleisti R. Muellerį, taip pat apie buvusio CŽV vadovo Jameso Comey’io atleidimą.

R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai ir galimus susitarimus šiuo klausimu tarp D. Trumpo darbuotojų ir Maskvos. R. Muelleris taip pat tiria, ar prezidentas, stojęs prie šalies vairo, mėgino trukdyti šiam tyrimui.

D. Trumpas kaltinimus kategoriškai neigia ir tyrimą vadina „raganų medžiokle“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:30

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

JAV specialusis tyrėjas Robertas Miuleris (Muelleris), tiriantis Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, turi mažiausiai 40 klausimų prezidentui Donaldui Trampui (Trump). Apie tai rašo „New York Times“ („NYT“), remdamasis klausimų katalogu, kurį R. Muellerio komanda peravė D. Trumpo advokatams ir kurį visa apimtimi paskelbė laikraštis, praneša agentūra „Reuters“.

R. Muelleris vadovauja tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir taip pat tiria galimą bendradarbiavimą tarp Maskvos ir D. Trumpo rinkimų komandos. Pateikdamas JAV prezidentui iš viso 44 klausimus, R. Muelleris, anot „NYT“, visų pirma nori daugiau sužinoti apie D Trumpo santykius su Rusija ir kiek jis galimai darė įtaką tyrimui dėl skandalo.

Maskvai neigia kišusis į JAV rinkimus. D. Trumpas tikina, kad jokio bendradarbiavimo nebuvo ir R. Muellerio tyrimus reguliariai vadina „raganų medžiokle“. Nei D. Trumpo advokatai, nei R. Muellerio darbuotojai klausimų katalogo komentuoti nepanoro. Laikraštis jį gavo iš šaltinio, nepriklausančio advokatų komandai.

R.Muelleris, anot laikraščio, norėtų sužinoti, ar D. Trumpas žinojo apie galimus neteisėtus kontaktus tarp jo rinkimų štabo ir Maskvos, be kita ko, apie susitikimą su viena rusų teisininke 2016 metų birželį „Trump Tower“ dangoraižyje, kuriame buvo kalbama apie demokratų kandidatę į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton). „Kada sužinojote apie susitikimą „Trump Tower?“ – taip skamba vienas klausimų.

R. Muellerį, be to, domina, ar D. Trumpo rinkimų komandos nariai kalbėjo apie planus dėl galimo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tyrėjais taip pat teiraujasi, kodėl prezidentas nusprendė atleisti buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Džeimsą Komį (James Comey), ar D. Trumpas buvusiam savo patarėjui saugumo klausimais Micael iui Flynui (Michael Flynn) žadėjo malonę.

Klausimų katalogas leidžia iki šiol detaliausiai pažvelgti į T. Muellerio tyrimą, rašo laikraštis. Yra tik nedaug informacijos apie specialiojo tyrėjo darbą, jis vengia viešų pasirodymų ar interviu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.01; 16:00

Buvęs Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos patarėjas užsienio politikos klausimais prisipažino pateikęs klaidingą informaciją FTB – jis atskleidė melavęs apie savo ryšius su Rusijos valdžiai artimais užsienio pareigūnais. Tai – kol kas aiškiausia D. Trampo rinkimų komandos sąsaja su Rusijos bandymais kištis į 2016 metų prezidento rinkimus, praneša CNN.

Pirmadienį paviešintuose teismo įrašuose FTB teigia, kad Džordžas Papadopulas (George Papadopoulos) „klaidingai apibūdino savo bendravimą su tam tikru kontaktu iš užsienio, kuris norėjo aptarti „šį tą nešvaraus“ apie elektroninius laiškus“, susijusius su demokratų kandidate į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton). Įrašuose taip pat užsimenama apie elektroninį D. Trampo rinkimų komandos pareigūnų susirašinėjimą, kuriame, atrodo, jie svarsto galimybę priimti Rusijos kvietimus vykti į šią šalį.

Be to, buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) ir buvęs šios kampanijos pareigūnas Rikas Geitsas (Rick Gates) pirmadienį pasidavė Teisingumo departamento specialiajam prokurorui Robertui Miuleriui (Robert Mueller).

Tai, kad aukščiausio rango D. Trampo rinkimų kampanijos pareigūnams pareikšti kaltinimai, rodo, jog R. Miulerio plataus masto tyrimas dėl galimo Rusijos valdžios ir D. Trampo komandos narių suokalbio bei įtariamo trukdymo vykdyti teisingumą ir finansinių nusikaltimų perėjo į kitą, dramatiškesnę, fazę.

Dž. Papadopulo prisipažinimas R. Miulerio tyrimui leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą, kas vyko 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos metu. Tuo tarpu P. Manafortui ir R. Geitsui pareikšti kaltinimai su rinkimų kampanija nesusiję. Tačiau tikėtina, kad specialusis prokuroras jiems gali pateikti papildomų kaltinimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.01; 18:00

Del Quentin Wilber, Byron Tau / The Wall Street Journal

„Specialusis prokuroras Robertas Miuleris atrinko Vašingtone Didįjį žiuri Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus tyrime – tai ženklas, kad tyrimas intensyvėja ir žengiamą į naują fazę“, – rašo Del Quentinas Vilberas ir Baironas Tau Amerikos laikraštyje The Wall Street Journal, remdamiesi informuotais šaltiniais. „Didysis žiuri, pradėjęs darbą pastarosiomis savaitėmis, – tai signalas, kad Miulerio tyrimas, tikriausiai, truks mėnesius“, – sakoma straipsnyje.

„Iki Miulerio išrinkimo šiemet gegužę specialiojo prokuroro vaidmeniui, federaliniai kaltintojai panaudojo dar bent vieną didįjį žiuri, esantį Aleksandrijoje (Vašingtono valstijoje), kad padėtų savo baudžiamajam tyrimui, liečiančiam buvusį nacionalinio saugumo patarėją Maiklą Flyną, – praneša žurnalistai. – Šis tyrimas, kurį ėmėsi kontroliuoti Miulerio komanda, koncentruojasi į Flyno darbą privačiame sektoriuje užsienio interesais“.

„Pastarosiomis savaitėmis Miuleris paprašė Amerikos apygardos teismo Kolumbijos apygardos vyriausiosios teisėjos Beril Houel atrinkti jo reikmėms didįjį žiuri“, – sakoma toliau. Ji prašymą patenkino, informuoja autoriai, remdamiesi su tyrimu susipažinusiais žmonėmis.

Leidinys aiškina, kad didysis žiuri – tai tyrimo instrumentas, kuris leidžia prokurorams reikalauti dokumentų, priimti liudytojų priesaiką ir skelbti kaltinimus, jeigu esama nusikaltimo patvirtinimų. Teisės ekspertai laikraščiui pareiškė, jog Miulerio sprendimas rodo, kad, jo nuomone, jam reikės reikalauti dokumentacijos ir išklausyti liudytojų parodymus.

„Tai dar vienas ženklas, kad specialusis prokuroras planuoja ilgalaikį, didelio masto teisminį persekiojimą ir jo siekia, – pareiškė autoriams teisės profesorius iš Techaso universiteto Stivenas Vladekas. – Jeigu jau buvo Flyną tiriantis didysis žiuri Aleksandrijoje, nebereikėtų išradinėti dviračio tam pačiam vyrukui. Tai rodo, kad tyrimas didesnis ir platesnis, negu Flynas, gal jis didele dalimi toks pat“.

Dalyvaujant Siobanui Hjuzui ir Rebekai Bolhauz

Informacijos šaltinis – The Wall Street Journal

2017.08.09; 15:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, suformavo didžiąją prisiekusiųjų žiuri, informuoja BBC.

Toks JAV žiniasklaidos pranešimas leidžia manyti, kad specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) žengė pirmą žingsnį, galimai rengdamasis tyrime figūruojantiems asmenims pareikšti kriminalinius kaltinimus.

Naujienų agentūros „Reuters“ žiniomis, naujoji prisiekusiųjų žiuri jau išdavė šaukimus liudyti asmenims, susijusiems su 2016-ųjų metų birželį įvykusiu prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnaus ir rusų teisininkės susitikimu.

Pats JAV prezidentas neigia įtarimus, kad jo komanda, siekdama palenkti rinkimų baigtį jo naudai, bendrininkavo su Kremliumi.

Didžioji prisiekusiųjų žiuri Jungtinėse Valstijose svarsto, ar tiriant bylą surinkti įrodymai yra pakankamai svarūs, kad įtariamiesiems būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Tačiau, ar potencialus atsakovas kaltas, ar nekaltas, jos nesprendžia.

Iš paprastų šalies gyventojų sudaryta didžioji prisiekusiųjų žiuri prokurorui taip pat leidžia išduoti šaukimus į teismą, gauti prieigą prie įvairių dokumentų, nurodyti asmenims liudyti davus priesaiką ir kt.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 07:30

EPA – ELTA nuotraukoje – specialusis prokuroras Robertas Miuleris

JAV teisingumo departamentas paskyrė specialųjį prokurorą galimam Rusijos kišimuisi į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją tirti, praneša BBC.

Kaip informavo žinybos atstovai, į šias pareigas paskirtas Robertas Miuleris (Robert Mueller), vadovavęs Federaliniam tyrimų biurui nuo 2001 iki 2013 metų.

Pasak JAV generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rozensteino (Rod Rosenstein), tyrimui prižiūrėti buvo reikalingas nepriklausomas ekspertas.

Reikalavimai paskirti specialųjį prokurorą galimiems D. Trampo ryšiams su Rusija tirti nuskambėjo po to, kai gegužės 10 d. JAV prezidentas atleido iš pareigų FTB vadovą Džeimsą Komį (James Comey). Savo sprendimą D. Trampas motyvavo tuo, kad jis esą nesugeba efektyviai vadovauti žinybai.

Dž. Komis tyrė buvusio D. Trampo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn) ryšius su Rusija.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.18; 10:50