Princas Harry`is įrašė dainą su Jonu Bon Joviu. EPA-ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos princas Harry`is dalyvavo įrašant amerikiečių muzikanto Jono Bon Jovio, nepakeičiamo roko grupės „Bon Jovi“ lyderio, kompoziciją. Jų atliekamos dainos fragmentas penktadienį buvo paskelbtas princo ir jo žmonos Meghan Markle instagrame.
 
Kompozicija „Unbroken“ („Nepalaužiamas“) buvo įrašyta Londone, studijoje „Abbey Road“, kur savo hitus kūrė tokios legendinės britų grupės kaip „The Beatles“, „Pink Floyd“, „Oasis“. Pasak laikraščio „The Daily Mirror“, įrašyti dainą padėjo ir Jungtinės Karalystės karo veteranų choras.
 
Tikimasi, kad „Unbroken“ taps savotišku Nenugalėtųjų žaidynių (Invictus Games) himnu. Šiame sporto renginyje dalyvauja neįgaliais tapę buvę kariškiai. Šįmet žaidynės vyks Nyderlanduose, Hagoje.
 
Nenugalėtųjų žaidynės nuo 2014 metų rengiamos įvairiose šalyse princo Harry`io iniciatyva. Jų dalyviai turi atstovauti šalims – Didžiosios Britanijos sąjungininkėms.
 
Grupė „Bon Jovi“ buvo įkurta 1983 metais Naujojo Džersio valstijoje. Jos diskografiją sudaro 14 studijinių albumų, iš kurių paskutinis – „This House Is Not for Sale“ – pasirodė 2016 metais. 2018 metais grupė buvo priimta į Rokenrolo šlovės muziejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.29; 03:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė grupės „Antis“ koncerte. Apie išsiskyrimą paskelbęs legendinis Lietuvos roko muzikos kolektyvas Valstybės dienos išvakarėse Trakų pilies kieme surengė paskutinį savo pasirodymą.

„Grupė „Antis“ niekada nepataikavo, nesistengė taikyti į madą, tačiau būdama unikali įkvėpė šimtus tūkstančių širdžių tikėti Laisve ir nebijoti jos siekti. Šiandien baigiasi jos skrydis. Tačiau muzika ir idėja išliks amžiams. Ačiū „Ančiai“! Už tai, kad buvo, kūrė ir veikė Lietuvai“, – sakė šalies vadovė.

Kultinis Lietuvos roko kolektyvas, suburtas kaip pokštas vienam vakarui, savo pirmąjį pasirodymą surengė 1984-ųjų gruodžio 31 dieną. Netrukus grupė „Antis“ tapo neatskiriama mūsų šalies kovos už Nepriklausomybę istorijos dalimi – kolektyvo pasirodymai „Roko maršuose“, pagalba „Sąjūdžiui“, muzika ir tekstai, geliantys sovietinei sistemai, tapo įkvėpimu šimtams tūkstančių lietuvių, kovojančių už šalies Laisvę.

Per beveik 32 „Anties“ kūrybos metus grupė išleido 8 albumus, koncertinį albumą, DVD ir knygą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2016.07.06; 07:45

2014 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje įvyko jubiliejinė penktoji apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonija, kurios metu buvo pagerbti 13 Lietuvai ir Sostinei nusipelniusių asmenybių.

Prieš penkerius metus gimusi iniciatyva apdovanoti asmenis už ypatingus nuopelnus Vilniui ir Tautai sulaukė pripažinimo ir palaikymo visuomenėje, prie jos aktyviai prisidėjo M. ir J. Šlapelių muziejus, LR Krašto apsaugos bičiulių klubas, Vilniaus m. rotušė, Vilniaus ainių klubas. Apdovanojimų komisiją papildė ir 26 valstybės gynybines galias stiprinančių visuomeninių organizacijų vienijanti Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba (NOKT). Apdovanojimų Komisijos pirmininku išrinktas Medininkų tragediją išgyvenęs kunigas Tomas Šernas, o kancleriu – Saulius Povilaitis. Jo vadovaujama įmonė nemokamai sukūrė ir tebegamina I ir II laipsnio medalius, kuriais pagerbiami nominantai, bei iki šiol aktyviai remia ir visapusiškai skatina komisijos veiklą.

Per penkerius metus medaliais buvo nominuotos Medininkų bei Sausio 13-osios aukos, aktyvūs Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, Parlamento ir kitų Lietuvai svarbių objektų gynėjai bei asmenys, didvyriškai atlikę savo profesinę ir pilietinę pareigą 1991 m. sausio įvykių metu, LR karininkijos ir kitų statutinių organizacijų atstovai, kai kurie signatarai, pirmosios Lietuvos Vyriausybės nariai, ne vienas iškilus meno, mokslo, kultūros atstovas. Medaliais yra apdovanoti poetas Just. Marcinkevičius, prof. V.Landsbergis, Islandijos – pirmosios pripažinusios Lietuvos nepriklausomybę – tuometinis užsienio reikalų ministras J. Baldvin Hannibalsson, vienas žymiausių iš Lietuvos žydų rašytojų G.Kanovičius ir daugelis kitų, palikusių ryškų pėdsaką ant Tautos ir jos Sostinės atminimo sienos.

Šiemet prie būrio apdovanotųjų prisijungė ir buvo pagerbti Komisijos skirtais apdovanojimais šie neabejotinai iškilūs ir didžiai nusipelnę Lietuvai žmonės:

A.Adamkienė už dėmesį bei paramą Lietuvos vaikams ir įvairiapusę labdaringą veiklą;

prof. E. Gudavičius už Lietuvos istorijos puoselėjimą;

prof. R. Grigas už sociologijos ir etnokultūros darbus, patriotinę veiklą;

choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas V. Miškinis už jaunosios muzikų kartos ugdymą;

dirigentas prof. S. Sondeckis už ilgametį Lietuvos kultūros ir muzikos propagavimą;

fotomenininkas A. Sutkus už indėlį į Lietuvos fotografijos meną;

V. Povilionienė už didžiulius nuopelnus Lietuvos liaudies menui;

kompozitorius ir atlikėjas P. Vyšniauskas už tarptautinę koncertinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai;

menininkas P. Repšys už neeilinius nuopelnus grafikos ir monumentaliųjų menų srityse;

Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius M. Jakobas už aktyvią pedagoginę veiklą ir nuopelnus Lietuvos žydų bendruomenei ugdant jaunąją kartą;

T. Venclova už disidentinę ir kultūrinę veiklą, neeilinius nuopelnus Lietuvos Laisvės siekiui;

 režisierius A. Matelis už išskirtinius pasiekimus ir pasaulinį pripažinimą kino dokumentikoje;

Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje A. Skaisgirytė-Liauškienė už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę.

Susirinkusiems koncertavo roko grupė „Rebelheart“.

P.S.

Šalia nuotraukų paskelbėme ir šį apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ Komisijos tekstą, kurį gavau renginio metu.

Keli žodžiai apie „roko grupės „Rebelheart“ dovanotą išskirtinį akustinį koncertą po šv. Jonų bažnyčios skliautais“ (citata iš Komisijos teksto). Daugelis gražaus ir prasmingo renginio dalyvių jo neištvėrė. Ne vienas manęs prašė parašyti, kad tikrai ne tokio koncerto tikėjosi; ne ta publika buvo susirinkusi pagerbti „neabejotinai iškilių ir didžiai nusipelniusių Lietuvai žmonių“, kuriai patiktų toks pragariškas triukšmas, kai virpėjo ne tik bažnyčios sienos, bet ir nelabai sveikos mūsų širdys. Net kai kurie apdovanotieji neištvėrė ir išėjo iš bažnyčios, nesulaukę koncerto pabaigos, net tolerantiškasis Tomas Venclova burbtelėjo: „Tie rokeriai nejaučia saiko“.

Vytautas Visockas

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2014.09.23; 09:15