Rusijos diplomatas

Trumposios naujienos

Bratislava, rugsėjo 14 d. (ELTA). Slovakija išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją. „Priežastis yra jo veiksmai, kurie aiškiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – Bratislavoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
 
Diplomatas turi 48 valandas laiko išvykti iš šalies. Tikslios išsiuntimo priežasties ministerija neįvardijo.
 
Praėjusiais mėnesiais virtinėje Europos šalių Rusijos diplomatai dėl įtarimų šnipinėjimu buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.15; 00:30
Trumposios naujienos

Sofija, balandžio 2 d. (AFP-ELTA). Bulgarija išsiunčia iš šalies dar vieną Rusijos diplomatą, kaltinamą šnipinėjimu. Prokuratūra pradėjo tyrimą prieš Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių dėl neteisėtos žvalgybinės veiklos, penktadienį pranešė Bulgarijos užsienio reikalų ministerija. Jam nurodyta per 72 valandas palikti šalį.
 
Jau prieš dvi savaites Bulgarija dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė iš šalies 10 Rusijos diplomatų.
 
Be Bulgarijos pastaruoju metu ir kitos šalys, įskaitant JAV, Nyderlandus ir Lenkiją išsiuntė rusų diplomatus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.02; 00:30
Žvalgyba

Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.

Sofija, kovo 2 d. (ELTA). Trečiadienį Bulgarijos prokuratūra pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą Rusijos diplomatui, kuris kaltinamas šnipinėjimu.
 
„Prokuratūra ir Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra tyrimo metu nustatė, kad Rusijos Federacijos pilietis, turintis diplomatinį imunitetą, vykdė Bulgarijos teritorijoje nereglamentuotą žvalgybinę veiklą, nesuderinamą su diplomatiniais santykiais“, – sakoma pranešime, paskelbtame prokuratūros tinklalapyje.
 
Pasak žinybos atstovų, vyriausiasis prokuroras informavo Bulgarijos užsienio reikalų ministrę Teodorą Genčovską apie tyrimo metu surinktą medžiagą, kuria remiantis bus imtasi tolesnių veiksmų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.02; 11:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Filmavimo kamera ir diktofonai. Slaptai.lt foto

Roma, vasario 12 d. (ELTA). Italijos kariškio Walterio Bioto, kaltinamo šnipinėjimu Rusijos naudai, teismo procesai prasidės kovo 14-ąją ir 30-ąją. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė jo advokatas Robertas De Vita.
 
„Kovo mėnesį prasidės du procesai šnipinėjimu kaltinamo W. Bioto atžvilgiu: kovo 14-ąją – Romos kariniame tribunole, kovo 30-ąją – Romos teisme“, – sakė teisininkas. Anot jo, du lygiagretūs procesai tęsia iš pat pradžių susidariusią anomalią situaciją, kai šią bylą tyrė iškart dvi prokuratūros – sostinės ir karinė. Abi anksčiau pareikalavo pradėti įtariamojo teisminį persekiojimą.
 
Romos prokuratūra kaltina Gynybos ministerijos generaliniame štabe dirbusį W. Biotą šnipinėjimu, valstybės paslapties atskleidimu ir korupcija. O karinė prokuratūra jį kaltina slaptos informacijos atskleidimu, konfidencialios informacijos atskleidimu ir fotografavimu šnipinėjimo tikslais.
 
R. De Vita ne kartą skundėsi, kad gynybai neleidžiama susipažinti su bylos medžiaga dėl prie jos pridėtų dokumentų slaptumo. Advokatas teigia įrodysiąs savo ginamojo nekaltumą, kadangi nepakanka jo kaltės įrodymų.
 
W. Biotas buvo sulaikytas praėjusių metų kovo 30 d. vakare automobilių stovėjimo aikštelėje Romos priemiestyje kartu su Rusijos ambasados atašato darbuotoju. Pas juos buvo rasta duomenų laikmena ir dėžutė su grynaisiais pinigais.
 
Italijos valdžios sprendimu atašato darbuotojas ir jo vadovas – Rusijos karo atašė – išvyko iš šalies. Italijoje šis incidentas buvo pavadintas „priešišku Rusijos aktu“. Rusijos URM pareiškė apgailestavimą dėl jos diplomatų išsiuntimo.
 
Vėliau iš Rusijos buvo išsiųstas Italijos ambasados Maskvoje atašato darbuotojas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.14; 06:00
Žvalgyba

Švedijos žemėlapis

Ketvirtadienį Švedijoje prieš teismą stojo švedas technologijų konsultantas, kaltinamas pardavęs Rusijai neskelbtiną informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“ ir „Volvo Cars“. Tai pirmasis per 18 metų šalyje teismo procesas dėl šnipinėjimo.
 
47 metų vyras, kurio pavardė neatskleidžiama, kaltinamas šnipinėjimu ir neteisėtu žvalgybinių duomenų rinkimu, dėl kurio kyla pavojus Švedijos nacionaliniam saugumui, pranešė prokurorai.
 
Kaltinamasis buvo dramatiškai suimtas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo su Rusijos diplomatu, kaip įtariama, žvalgybos pareigūnu, restorane Stokholmo centre.
 
Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinės neliečiamybės.
 
Sulaikymas sukėlė diplomatinę nesantaiką tarp Švedijos ir Rusijos, o vėliau Stokholmas atsisakė išduoti vizas dviem Rusijos pasiuntiniams. Maskva į tai atsakė išsiųsdama du Švedijos diplomatus.
 
Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (3 355 JAV dolerių) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
 
Neskelbtina informacija buvo apie „gamybą, pavyzdžiui, programinės įrangos kodus ir automobilių sektoriaus gaminių konstrukcijas.“
 
Pasak kaltinamojo akto, vyras neteisėtai perkėlė medžiagą iš savo darbinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį, o vėliau į USB atmintines.
Siekdamas nuslėpti savo veiklą, kad nereikėtų prisijungti per IT sistemą, jis taip pat fotografavo medžiagą iš savo darbinio kompiuterio ekrano.
 
Tikimasi, kad bylos nagrinėjimas bus baigtas rugsėjo 1 dieną, o kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
 
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 metais, Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią šnipinėjimo grėsmę šaliai.
 
Pasak visuomeninio transliuotojo SVT, tai pirmas kartas per pastaruosius 18 metų, kai asmuo Švedijoje teisiamas dėl šnipinėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.26; 17:36
Trumposios naujienos

Talino vaizdai. Slaptai.lt nuotr.

Estijos užsienio reikalų ministerija išsiunčia Rusijos diplomatą, atsakydama į jos sprendimą paskelbti nepageidaujamu asmeniu šalies konsulą Sankt Peterburge Martą Lätte`ę.
 
Tai trečiadienį pranešė Estijos URM ryšių su visuomene skyriaus vadovė Aari Lemmik.
 
„Tarptautinių santykių praktikoje paprastai į diplomato išsiuntimą atsakoma simetriškai. Taip pat paprastai diplomatų išsiuntimo detalės neskelbiamos“, – sakė portalui ERR ministerijos atstovė.
 
Trečiadienį Rusijos valdžia paskelbė Estijos konsulą Sankt Peterburge M. Lätte`ę nepageidaujamu asmeniu, jis turi palikti šalį per 48 valandas.
 
Kaip pranešė antradienį Rusijos federalinė saugumo tarnyba, jos pareigūnai Sankt Peterburge sulaikė Estijos konsulą „su įkalčiais, kai jam Rusijos pilietis perdavė slapto pobūdžio medžiagą“. Po pusantros valandos Estijos diplomatas buvo paleistas.
 
Estijos URM vadovė Eva-Maria Liimets trečiadienį pabrėžė, kad konsulas „dirbo kasdienį diplomato darbą“, ir pavadino jam pateiktus kaltinimus „nepagrįstais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.08; 05:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Bulgarijos vyriausybė penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu karo atašė prie Rusijos ambasados Sofijoje, kurį šalies prokuratūra apkaltino šnipinėjimu. Jis tapo šeštuoju Rusijos diplomatu, išsiųstu iš Bulgarijos per dvejus pastaruosius metus.
 
„Rusijos diplomatas, paskelbtas persona non grata, turi palikti Bulgariją per 72 valandas“, – pareiškė šalies URM atstovai.
 
Kaip patikslino Bulgarijos prokuratūra, baudžiamoji byla rusui buvo iškelta „pagal Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros signalą (…) už nusikaltimą respublikai“. „Užsienio pilietis rinko informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, kad perduotų ją užsienio valstybei“, – pažymima pranešime.
 
Pasak prokuratūros, „nuo 2017 metų iki šiol Rusijos Federacijos pilietis vykdė žvalgybinę veiklą ir rinko karinę informaciją, taip pat ir apie tai, kiek JAV kariškių dislokuojama Bulgarijos teritorijoje per pratybas“. Kaip praneša pareigūnai, rusas palaikė kontaktus su Bulgarijos piliečiu, turėjusiu prieigą prie slaptos informacijos, ir mokėjo jam už gautus duomenis.
 
Dėl šnipinėjimu įtariamo Rusijos piliečio diplomatinio statuso baudžiamoji byla buvo nutraukta, o vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas oficialiai informavo apie incidentą Bulgarijos užsienio reikalų ministrę ir vicepremjerę Ekateriną Zacharijevą.
 
„Nepagrįstas Rusijos gynybos ministerijos atstovybės vadovo išsiuntimas neprisideda prie mūsų šalių dialogo karinėje sferoje, taip pat prie stabilumo Juodosios jūros regione stiprinimo“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.
 
Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių, pridūrė Maskvos diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.19; 06:19
Žvalgyba

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55
Atsargiai

Šių metų birželį Čekijos policija sulaikė Rusijos diplomatą už neteisėtą šaudmenų pirkimo sandėrį. Tai penktadienį pranešė Čekijos radijas.
 
Diplomatas buvo sulaikytas Ržičanų mieste netoli Prahos. Pasak policininkų, jis neteisėtai pirko šovinių snaiperio šautuvui ir kitų šaudmenų. Kadangi Rusijos ambasados darbuotojas turėjo diplomatinį imunitetą, jis netrukus buvo paleistas.
 
Radijo žiniomis, buvo sulaikytas vienas iš Rusijos ambasados karo atašė skyriaus darbuotojų. Diplomatas po incidento išvyko iš Čekijos.
Rusijos ambasada Prahoje šio pranešimo kol kas nekomentuoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 10:00
Žvalgyba

Ukranos slaptoji tarnyba SBU
Ukraina Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato Lvove diplomatą paskelbė nepageidaujamu šalyje, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
 
„Už veiklą, nesuderinamą su konsulato pareigūno statusu, Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė diplomatą-šnipą persona non grata. Jis jau paliko Ukrainos teritoriją“, – sakoma SBU pranešime.
 
Pasak SBU, Rusijos diplomatas užverbavo ukrainietį, kuris rinkos informaciją apie politikus, visuomenininkus, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, specialiąsias ir teisėsaugos tarnybas bei užsienio kariuomenių instruktorius Ukrainos vakaruose.
 
Rusijos ambasada Ukrainoje nekomentavo situacijos, tačiau pareiškė, neva diplomatas išsiųstas jau seniai.
 
„Tai jau sena istorija, nekomentuosime jos“, – teigė RF ambasados atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 07:39
Žvalgyba

Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.

Slovakijos užsienio reikalų ministerija nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš šalies. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė žinybos spaudos sekretorius Borisas Handelis.

„URM nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš Slovakijos fakto, – pabrėžė jis. – Nebus komentarų ir dėl (šio incidento) detalių“.

Apie Rusijos diplomato išsiuntimą trečiadienį žurnalistams pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis. Anot jo, Rusijos diplomatas buvo išsiųstas lapkričio 22 d. „remiantis informacija, gauta iš karinės žvalgybos“, jis „buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kadangi vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO“.

„Slovakija atliko (išsiuntimo) procedūrą jos neviešindama. Žinoma, apie tai informuotos visos NATO valstybės. Buvo tikimybė, kad visuomenė vis tiek sužinos šią informaciją. Todėl aš nusprendžiau, kad reikia oficialiai informuoti jus (žurnalistus) apie tai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Rusijos ambasada Bratislavoje atsisakė komentuoti Slovakijos premjero pareiškimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:30

Žvalgyba

Ženeva. Youtube.com nuotr.

Boris Busslinger / Le Temps

Štai jau keletą savaičių daugėja incidentų tarp Šveicarijos ir Rusijos. Interviu Šveicarijos laikraščiui Le Temps Ženevos universiteto Globalinių tyrimų instituto gynybos ir saugumo srities ekspertas Aleksandras Votraveris iššifravo šią situaciją.

„Niekas neginčija fakto, kad Šveicarijoje daug šnipų. Tarptautinė Ženeva, jos MGB (mokslinė-gamybinė bendrovė) ir JTO – tai magnetas agentams, ir tai nieko nestebina. Tarp diplomatijos ir žvalgybos nėra pertvarų, ir vaizduoti, kad Šveicarijoje ar tarptautinėje Ženevoje nėra šnipų, – tai iliuzija. Ir vis dėlto yra esminis skirtumas: problema – ne priklausymas žvalgybos tarnybai, o nelegali šnipinėjimo veikla“, – sakė A. Votraveris.

„Visos vyriausybės nori kontaktų su užsienio žvalgybos tarnybomis. Jeigu Rusijos žvalgyba tiria Šveicarijoje kokį nors kriminalinį tinklą, kurį sudaro, pavyzdžiui, iš Rytų Europos šalių kilę piliečiai, tai nėra jokios problemos. Reguliariai ir intensyviai bendradarbiaujama kovojant prieš terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ar radikalizaciją, bet kokią neteisėtą prekybą, pinigų plovimą ir net piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis. Tačiau kai Rusijos žvalgyba šnipinėja Špico laboratorijoje (kuri dalyvavo tiriant Skripalių bylą), tai čia jau kyla problemų“, – aiškina ekspertas.

„Anot konfidencialaus pranešimo Šveicarijos Federacinei tarybai, vos ne kas ketvirtas Rusijos diplomatas iš tikrųjų yra šnipas. Tai tiesa?“ – paklausė žurnalistas.

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

„Gal net daugiau, nei kas ketvirtas. Bet esmė ne čia, – atsakė leidinio pašnekovas. – Žvalgyboje yra trys sferos, kurios smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Informacijos įgijimas, analizė ir sklaida. Pirmoji sfera – tai susiformavęs žvalgybos agentų įvaizdis – tų „džeimsų bondų“, kurie gauna informaciją, naudodamiesi techninėmis priemonėmis arba įsilaužimais. Tačiau šitą veiklą nuo kitų žvalgybos specialybių skiria neperžengiama siena, ji labiau sąlyginė nei informacijos analizė, kur meistriškumo paslaptys ir metodai pasireiškia įvairiose mokslinėse-gamybinėse bendrovėse, kompanijose ir bankuose. Gana skylėta siena skiria diplomatines ir tarptautines organizacijas – tie patys žaidėjai reguliariai pereina iš vienos pusės į kitą“, – komentuoja Votraveris.

„Šveicarijos ambasadoriaus Rusijoje pono Rosje iškvietimas – tai Kremliaus atsakas po Užsienio reikalų departamento vadovo Ignacijaus Kasiso (Ignazio Cassis) pasisakymo, kad situacija „neleistina“. Rusija turi teisę reikalauti kokių nors paaiškinimų. Nors santykiai tarp mūsų šalių ne visada buvo geriausi. Rusija suinteresuota išsaugoti Šveicariją savo pusėje. Mūsų šalis išties vaidina svarbų vaidmenį daugelyje dosjė, tiesiogiai susijusiuose su Maskva, tokiuose kaip Irano branduolinis sandėris, Ukrainos krizė ar cheminiai ginklai Sirijoje“, – pažymi ekspertas.

„Vienas iš Vladimiro Putino tikslų – bipoliarinės arba multipoliarinės sistemos atkūrimas – numato suteikti neutraliai ir neprisijungusiai Šveicarijai svarbų tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Be to, du taikos procesai Sirijoje, Ženevos ir kitas, vykdomi lyderiaujant Rusijai, šiuo momentu konkuruoja tarpusavyje. Tokiu būdu abi šalys turi pakankamai pagrindo dialogui viena su kita“, – taip mano Votraveris.

Informacijos šaltinis: Le Temps

2018.09.24; 06:38

Žvalgyba

Rusijos ambasada Estijoje ir jos generalinis konsulatas Narvoje kol kas negavo Estijos atstovų pranešimo apie RF piliečio, įtariamo bendradarbiavimu su Federaline saugumo tarnyba (FST), sulaikymą. Tai antradienį žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojas.

„Ambasada ar generalinis konsulatas Narvoje Estijos atstovų pranešimo (šiuo klausimu) negavo“, – sakė Rusijos diplomatas.

Anot jo, „paprastai“ Rusijos ambasada Estijoje gauna šios šalies valdžios informaciją apie Rusijos piliečių sulaikymą per tris dienas.

Anksčiau antradienį Estijos Valstybinės prokuratūros ir Saugumo policijos (KaPo) atstovai pranešė, kad šalies pareigūnai Narvos pasienio poste sulaikė Rusijos pilietį, mėginusį palikti šalį.

Prokuratūros duomenimis, jis yra Rusijos FST agentas ir galėjo rengti kibernetinius nusikaltimus prieš Estijos valstybines įstaigas.

Rusijos pilietis buvo sulaikytas praėjusį savaitgalį. Pirmadienį Harju apskrities teismas leido jį suimti.

Rusas įtariamas nesmurtiniais veiksmais prieš Estijos Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Jam taip pat pateikti įtarimai rengus kibernetinius nusikaltimus. Pasak Valstybinės prokuratūros atstovų, Rusijos piliečio veiksmų taikinys buvo Estijos valstybinės įstaigos.

Kaip pažymėjo tyrimui vadovaujanti prokurorė Ina Ombler (Inna Ombler), didesnės žalos dėl jo veiksmų pavyko išvengti.

Kitų detalių Estijos pareigūnai kol kas neatskleidžia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.08; 00:01

Atsargiai

Šarlota Ingland / Independent

Staigios šešių rusų diplomatų netektys per pastaruosius kelerius mėnesius leidžia įtarti, kad tai – neatsitiktinės mirtys.

Žvalgybų istorijomis besidomintys žurnalistai jau narplioja konspirologines teorijas, esą diplomatai galėjo būti nunuodyti. Nunuodyti dėl to, kad per daug žinojo apie Kremliaus valdovo Vladimiro Putino „darbelius“. Sakykim, dėl civilių lėktuvo numušimo virš Ukrainos ar dėl Krymo okupacijos.

Viena iš žurnalisčių, kuri ėmėsi šios sudėtingos temos, – Didžiosios Britanijos ledinio „The Independent“ žurnalistė Šarlota Ingland. Ji rašo, kad tiek žurnalistai, tiek konspirologai ieško detalių, kurios patvirtintų arba paneigtų nunuodijimo galimybę.

Beje, Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas praėjusią savaitę tapo šeštuoju Rusijos diplomatu, mirusiu per keletą paskutiniųjų mėnesių – nuo 2016-ųjų lapkričio mėnesio.

Būtų naivu manyti, kad tokia mirčių gausa nesukels įvairiiausių įtarimų. Taip ir atsitiko.

Vitalijui Čiurkinui tebuvo 64 metai. Jį skubiai išvežė į ligoninę iš darbo kabineto prie Jungtinių Tautų atstovybės 2017-ųjų vasario 20-ąją. Žinoma tik tiek, kad V.Čiurkinas pajuto negalavimus važiuodamas į darbą. Pirmiausia viešumoje pasirodė pranešimų, kad diplomatą ištiko širdies smūgis. Bet po skrodimo medicinos ekspertai pareiškė, kad reikalingi papildomi tyrimai, jei norima žinoti tikslią mirties priežastį. Vienas iš medicinos specialistų, pasak The Independent, leido suprasti, jog būtini toksikologiniai tyrimai.

Amerikos medicininio projekto AXIOS specialistai pabrėžia, kad tikroji V.Čiurkino mirties priežastis nenustatyta, bet ji labai panaši į tas mirtis, kurios neseniai ištiko kitus Rusijos diplomatus. Pavyzdžiui, Rusijos ambasadorių Indijoje 67-erių metų amžiaus Aleksandrą Kadakiną, kuris mirė šių metų sausio 27-ąją.

Panašūs simptomai lydėjo ir Rusijos konsulo Graikijoje Andrėjaus Malanino (55-erių metų amžiaus) mirtį. Šis diplomatas mirė 2017-ųjų sausio 9-ąją.

Panašiai mirė ir Rusijos diplomatas Niujorke Sergejus Krivovas (63 metų amžiaus). Mirtis ištiko 2016-ųjų lapkričio 8-ąją – JAV prezidento rinkimų dieną. Be kita ko, S.Krivovo tikslios pareigos nėra žinomos. Tikriausiai pagrindinė jo užduotis buvo rūpintis, kaip apsaugoti Rusijos konsulatą nuo Amerikos žvalgybų pasiklausymų. Šios trys mirtys kol kas oficialiai vertintos tik kaip „širdies negalavimai“ arba „įsisenėjusi liga“.

Dar du Rusijos diplomatai, primena Š.Ingland, mirė dėl kur kas akivaizdesnių priežasčių. Rusijos diplomatas Andrėjus Karlovas buvo nušautas Turkijoje atidarant fotografijų parodą 2016-ųjų gruodžio 19-ąją. Tą pačią dieną Rusijos diplomatas Piotras Polščikovas buvo nušautas savo namuose Maskvoje.

O kad kiltų dar daugiau įtarimų, tenka priminti, kad buvęs aukšto rango KGB karininkas Olegas Jerovinkinas buvo rastas nušautas ant užpakalinės savo automobilio sėdynės. O.Jerovinkinas – įdomi asmenybė. Jį įtarė padėjus britų žvalgui sudaryti išsamų dosje apie Donaldą Trampą kaip prorusišką Amerikos prezidentą. O.Jerovinkinas kadaise ėjo ir „Rosneft“ kompanijos vadovo Igorio Sečino padėjėjo pareigas, kai turėjo vicepremjero pareigas.

Informacijos šaltinis – „The Independet“.

2017.03.01; 12:56