Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą“. „Šis karas yra Putino karas“, – ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.
Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė jis.
M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kyjivo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno“, – ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.
O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.
Vis mažiau Rusijos gyventojų pasitiki prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujausia nuomonės tyrimų instituto WZIOM apklausa rodo, kad šis rodiklis tesiekia 32 proc. Tai yra mažiausias pasitikėjimas V. Putinu nuo 2006-ųjų. Prieš metus prezidentu dar pasitikėjo 47 proc. piliečių.
Kad V. Putino populiarumas mažėja, lemia tai, jog žmonės nemato pažangos, Kremliui kritiškai TV stočiai „Dožd“ sakė WZIOM vadovas Valerijus Fiodorovas. Kaip pavyzdį jis paminėjo tai, kad jau penkerius metus nedidėjo gyventojų pajamos.
„Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės netiki, jog rytoj gyvens geriau nei šiandien“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
Nuomonės tyrimo institutas FOM savo ruožtu žmonių klausė, už ką jie balsuotų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį. 48 proc. respondentų įvardijo V. Putiną. Jis per rinkimus 2018-aisiais gavo 76,69 proc. balsų.
WZIOM teiravosi respondentų ir apie pasitikėjimą opozicijos politiku ir kovotoju su korupcija Aleksejumi Navalnu. Pasitikėjimas juo siekė tik 1,5 proc. Tiesa, priešingai nei V. Putinas, A. Navalnas negali remtis galinga valstybine televizija.
Pasitikėjimas Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu smuko į ilgą laiką nematytas žemumas. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Rusijos lyderiu pasitiki 32 proc. šalies gyventojų, praneša Laisvosios Europos radijas.
Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) duomenimis, rusų pasitikėjimas V. Putinu yra žemiausias nuo 2006 m.
Ankstesnėje, sausio mėnesio apklausoje, gyventojų pasitikėjimas V. Putinu buvo šiek tiek aukštesnis – 33,4 proc.
VTsIOM apklausa atlikta vasario 25-kovo 5 dienomis, po V. Putino metinės kalbos vasario 20-ąją, kurioje jis bandė atgauti piliečių palankumą po pernai priimto didelį nepasitenkinimą sukėlusio sprendimo vėlinti pensinį amžių.
Pasak Rusijos žiniasklaidos šių metų V. Putino metinę kalbą Maskvoje žiūrėjo mažiausiai žmonių nuo 2014 m.
28 proc. Rusijos gyventojų mano, kad opozicijos protesto akcijos davė teigiamų rezultatų ir pakeitė į gerąją pusę padėtį šalyje, bet dauguma (59 proc.) laikosi kardinaliai priešingos nuomonės.
Tokius duomenis pranešė Jurijaus Levados centras, pasibaigus visoje šalyje birželį surengtai apklausai.
64 proc. respondentų nuomone, tokie protesto renginiai beveik neturi reikšmės Rusijos ateičiai.
Tai, kad protesto akcijos svarbios šaliai, kalba 27 proc. apklaustųjų. Į vykusias pastaruoju metu Maskvoje protesto akcijas Rusijos gyventojai apskritai žiūri abejingai (20 proc.). 28 proc. rusų nuomone, akcijų dalyviai nepatenkinti „tuo, kad valdžia nepaiso tokių žmonių, kaip jie“. 23 proc. mano, kad tuo „siekiama pareikšti savo pasipiktinimą rinkimų klastojimu“.
