Francois Fillonas. AFP/Scanpix foto

Maskva, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas tapo Rusijos naftos chemijos milžinės „Sibur“ direktorių valdybos nariu, ketvirtadienį pranešė bendrovė.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
 
„Sibur“ paskelbė atnaujintą savo direktorių valdybos sąrašą, kuriame nurodyta, kad F. Fillonas paskirtas į valdybą kaip nepriklausomas direktorius.
 
Bendrovę, be kitų akcininkų, kontroliuoja vienas turtingiausių Rusijos žmonių Leonidas Michelsonas ir artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis Genadijus Timčenka.
 
Be to, anksčiau šiais metais buvęs Prancūzijos premjeras buvo paskirtas į Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Zarubežneft“ valdybą.
 
F. Fillonas, kuris 2007–2012 metais vadovavo Prancūzijos vyriausybei, kai  prezidentu buvo Nicolas Sarkozy, vadovauja konsultacinei įmonei „Apteras“, kurią jis įkūrė po gėdingo bandymo kandidatuoti į prezidentus 2017 metais.
 
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Jo kampaniją sužlugdė netikrų darbo vietų skandalas, už kurį teismas 2020 metų birželį jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
 
Tai jau ne pirmas buvęs aukšto rango Europos politikas, susiradęs darbo vietą Rusijos energetikos įmonėse.
 
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri 2018-aisiais liūdnai pagarsėjo, kai savo vestuvėse šoko su V. Putinu, birželį buvo paskirta į didžiausios Rusijos naftos gavybos bendrovės „Rosneft“ valdybą.
 
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis nuo 2017 metų yra „Rosneft“ valdybos pirmininkas ir per metus uždirba 600 tūkst. dolerių.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.12.24; 06:18

Taip jau atsitiko, kad 2014 metų birželio 27 d. trys postsovietinės valstybės Gruzija, Ukraina ir Moldova Briuselyje pasirašė asocijuotos su Europos Sąjunga narystės sutartį. Jei tokią sutartį būtų pasirašęs ir Azerbaidžanas, simboliškai pagal pirmasias valstybių pavadinimų raides tai būtų galima pavadinti GUAM‘o sutartimi su ES.

Galima manyti, kad turtingas naftos Azerbaidžanas, matyt, kaip ir Norvegija, neskuba ekonominėmis sutartimis susisieti su ES, kurios, beje pareikalautų ir tam tikrų valdymo tradicijų atsisakymo. Pažymėtina, kad organizacija GUAM‘as, kaip bandymas atsverti Rusijos dominavimą postsovietinėje erdvėje per Nepriklausomų valstybių sandraugą ir panašias Rusijos vadovaujamas organizacijas, iki Rusijos agresijos prieš Gruziją iš tiesų egzistavo ir formaliai net nėra panaikinta.  

Continue reading „Ar atgims GUAM‘as ir naftotiekio „Odesa-Gdanskas“ idėja”