„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Kopenhaga, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Rusijos karinio jūrų laivyno laivas, besispecializuojantis povandeninėse operacijose, buvo nufotografuotas netoli sabotuotų „Nord Stream“ dujotiekių prieš pat mįslingus sprogimus rugsėjį, penktadienį pranešė Danijos dienraštis „Information“.
 
Laikraštis nurodė, kad povandeninis gelbėjimo laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje prieš keturias dienas iki vis dar nepaaiškintų sprogimų Rusiją ir Vokietiją jungiančiuose dujotiekiuose.
 
Šis laivas aprūpintas mažu povandeniniu laivu.
 
„Danijos kariuomenė patvirtino, kad 26 Rusijos laivo nuotraukos buvo padarytos iš Danijos patrulinio katerio 2022 m. rugsėjo 22 d. zonoje į rytus nuo Bornholmo“, – rašo „Information“. Danijos kariuomenė neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti.
 
Praėjus septyniems mėnesiams po įspūdingų sprogimų dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dar nenustatyta, kas už tai atsakingas, nors su pažeistomis dujotiekių dalimis besiribojančios šalys – Vokietija, Švedija ir Danija – vykdo baudžiamuosius tyrimus.
 
Kovo mėnesį „The New York Times“ pranešė, kad JAV pareigūnai matė naujus žvalgybos duomenis, rodančius, kad už tai atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nesusijęs.
 
Vėliau Vokietijos prokurorai pranešė, kad sausį tyrėjai atliko kratą laive, įtariama, vežusiame per sprogimus panaudotus sprogmenis.
Švedijos tyrimui vadovaujantis prokuroras kovą sakė, kad „vis dar neaišku“, kas suorganizavo sabotažą, jo teigimu, byla „sudėtinga“. „Mūsų pagrindinė prielaida, jog tai surengė valstybė“, – sakė Matsas Ljungqvistas.
 
Buvęs Danijos žvalgybos pareigūnas Jacobas Kaarsbo „Information“ sakė, kad laivo SS-750 buvimas zonoje „atskleidžia, kas vyko regione ankstesnėmis dienomis“. Jo žodžiais, patvirtinimas ypač svarbus, „nes žinome, jog šis laivas pajėgus atlikti tokią operaciją“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.28; 14:13

Frédéric Fau / Le Figaro

Švedijos karalystė tris savaites plačiais mastais imituoja tikrus mūšius, kartu norėdama patraukti ir civilių švedų dėmesį, rašo Le Figaro žurnalistas Frederikas Fo.

Mūšiai, įsisiautėję Stokholmo centre Herdet parke, apstulbino daug žiūrovų. Švedijos armija parodė publikai tikras kautynes, sakoma straipsnyje. „Pas jus, Prancūzijoje, rengia karinius paradus, kareiviai patruliuoja gatvėse, pas mus to nėra, – primena majoras Andersonas. – Mūsų piliečiai nepratę gyventi šalia kariškių, tuo labiau, kai jie kaunasi. Tai didelė premjera. Manau, kad svarbu pademonstruoti jiems mūsų meistriškumą“.

Oficialiai pratybos „Aurora–17“ turi imituoti, kaip „fiktyvi, iš Rytų atėjusi šalis užpuola Švediją“. Tačiau, Švedijos Gynybinių tyrimo instituto eksperto Nikloso Granholmo nuomone, toks kariuomenės išdėstymas faktiškai reiškia, kad Rusijos grėsmių akivaizdoje karinė strategija visiškai keičiasi. Kas toji „fiktyvi šalis“, kurią diplomatija draudžia įvardyti, niekam nėra paslaptis. „Optimizmas, lydėjęs šaltojo karo pabaigą dešimtajame dešimtmetyje, jau nedera, – aiškina jis. – Atmosfera pradėjo keistis 2008-aisiais, po Rusijos karo su Gruzija, bet mazgą suraizgė Krymo aneksija 2014-aisias ir Maskvos įsikišimas į Ukrainos konfliktą“.

Švedija įtikinėja, kad jau pajuto Rusijos ekspansinės politikos padarinius. Rusijos karinis suaktyvėjimas Baltijos jūroje ir Švedijos teritoriniuose vandenyse, kaip tai atsitiko 2014 metų rudenį, kai povandeninis laivas, kurio kilmė taip ir nebuvo nustatyta, įplaukė į Stokholmo archipelagą. Vietinė spauda reguliariai spausdina nerimą keliančius straipsnius apie Rusijos branduolinių ginklų arsenalų kaupimą, o tuo tarpu Vladimiras Putinas grasina, kad nepaliks be atsako galimą Švedijos stojimą į NATO, rašo Fo.

Dar vienas tų pratybų tikslas – įtikinti švedus, kad atėjo metas vėl investuoti į savo armiją ir kad šalies gynyba yra visos visuomenės prioritetas.

„Pasibaigus šaltajam karui, Švedijos karalystė visiškai sumenkino bet kokias karines pastangas, – nurodo straipsnio autorius. – 2015 metais buvo priimtas sprendimas padidinti gynybos biudžetą – pirmą kartą per 20 metų, pasibaigus anai epochai. Karinė prievolė, atšaukta 2010 metais, neseniai vėl įvesta. Rugpjūčio 16-ąją ministras pirmininkas Stefanas Liovenas net paskelbė apie papildomus biudžetinius – 8 mlrd. kronų (840 mln. eurų) – asignavimus 2018 – 2020 metais, sakydamas, kad tai „reikšmingas signalas mus supančiam pasauliui“.

Informacijos šaltinis: „Le Figaro“ leidinys

2017.10.08; 03:30

Užsienio povandeninis aparatas šių metų birželio 29-ąją pažeidė Švedijos jūrinę sieną ir pasirodė Jevlės uoste šalies rytinėje pakrantėje. Tai šiandien skelbia laikraštis „Dagens Nyheter“, remdamasis dviejų ekspertų pranešimu, nusiųstu Gynybos ministerijai ir uosto administracijai.

Pasak žiniasklaidos, incidentas įvyko šių metų birželio 29 dieną. Remdamiesi echoloto duomenimis, ekspertai nustatė, kad aparato ilgis sudarė 12 metrų, aukštis – 3 metrus, o jis pats buvo panašus į itin mažą povandeninį laivą. Dugne palikti jo atspaudai anksčiau ekspertams nebuvo žinomi, todėl jie mano, kad aparatas priklauso užsienio valstybei. „Šis įvykis turi būti traktuojamas kaip šiurkštus sąmoningas įsiveržimas“, – sakoma pranešime.

Dokumente nenurodoma, kuriai šaliai priklauso aparatas. Bet jame užsimenama apie povandeninį laivą „Triton NN“, kurį „anksčiau naudojo Rusija kariškiams gabenti“.

Didžiausia per pastaruosius 30 metų užsienio povandeninio laivo paieškų Stokholmo salyno akvatorijoje operacija vyko 2014 metais. Joje dalyvavo karinės jūrų ir karinės oro pajėgos, sausumos kariuomenės daliniai – daugiau kaip 200 žmonių. Bet ši operacija nedavė rezultatų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.26; 02:30