Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Susitikusi su ES teisingumo komisaru Didier Reynders, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pabrėžė, jog negalima toleruoti neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, atžvilgiu prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams.
 
E. Dobrovolska skubų susitikimą su D. Reynders inicijavo viešoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams, paskelbusiems pirmos instancijos teismo sprendimą Sausio 13-osios byloje.
 
Ministrė pakvietė šiuo metu pirmininkaujančios Vokietijos teisingumo ministrę Christine Lambrecht bei nuo sausio ES pirmininkausiančios Portugalijos teisingumo ministrę Francisca Van Dunem šiam klausimui skirti deramą dėmesį ES darbotvarkėje.
 
Susitikimo metu E. Dobrovolska prašė teisingumo komisaro dar kartą atkreipti dėmesį į šią Lietuvai itin opią problemą ir kartu ieškoti sprendimų apsaugant ES piliečius.
 
„Turime sukurti efektyvų tarptautinį mechanizmą, leidžiantį apsaugoti visus ES piliečius, tame tarpe ir Lietuvos, nuo nepagristų trečiųjų šalių sprendimų, – susitikimo metu akcentavo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. – Toks Rusijos tyrimo komiteto sprendimas – iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir pradėti jų tarptautinę paiešką, tyrusiems Sausio 13-osios bylą, yra politiškai motyvuotas spaudimas mūsų šaliai. Tai dar vienas akibrokštas ir mūsų teisinei sistemai. Saugosime savo pareigūnus ir toliau nuosekliai ES Taryboje sieksime, kad būtų ieškoma bendrų būdų ir pastangų kovai su tokiomis neteisėtomis ir politiškai motyvuotomis situacijomis.”
 
Dar vienas svarbus aspektas, kurį ministrė aptarė su eurokomisaru – visos bendrijos teisinės sistemos skaitmeninimo politikos svarba. Pandemijos akivaizdoje Europos Komisija siūlo paketą, skatinantį keltis į virtualią erdvę ir nuotolinius įrankius naudoti tiek teismų, tiek įkalinimo įstaigų darbe, tiek visame viešajame sektoriuje.
 
Teisingumo ministerija jau ir anksčiau inicijavo šios problemos sprendimą. Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas su naujai išrinkto Europos Parlamento atstovais, nuoseklus darbas su ES valstybėmis narėmis ir kitomis europinėmis institucijomis prisidėjo prie to, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamente buvo priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija, kuria Rusija buvo raginama nutraukti pradėtą Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimą.
 
2020 m. gruodžio 1 d. patvirtintos tarybos išvados dėl dabartinių iššūkių ir tolesnių žingsnių Europos arešto orderio taikymo srityje. Šiose išvadose Lietuvos iniciatyva įtrauktos nuostatos dėl ES piliečių apsaugos nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo ekstradicijos prašymais.
1991 m. Sausio 13-ąją žuvo 14 taikių Lietuvos piliečių, daugiau nei 800 žmonių buvo sužeista. Po ilgus metus trukusio tyrimo Lietuvos teismas pripažino 67 Sovietų valdžios pareigūnus kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.19; 02:00

Raičichinsko miestas

Antanas Rašimas

Ši kriminalinė istorija – beveik dešimties metų senumo. Bet dabar vėl iškilo į paviršių – audrina tiek Azerbaidžano, tiek Armėnijos visuomenes.

Incidentas, apie kurį papasakosime, užfiksuotas 2011 metų gruodžio mėnesį, kai Rusijos Federacijos Amūro srityje (miestas – Raičichinskas) buvo nušautas azerbaidžaniečių tautybės vyras. Žmogžudyste įtariamas asmuo – tūlas Misakas Lazarianas, restorano, kuriame kilo muštynės, savininkas.

Po to, kai užeigoje nuaidėjo šūvis, nusinešęs vieną gyvybę, verslininkas M. Lazarianas pasislėpė nuo Rusijos teisėsaugos bėgdamas … į Armėniją. Ankstesnioji Armėnijos valdžia M. Lazarianui buvo atlaidi – nedraudė visus tuos metus laisvai gyventi šalyje (jis tik privalėjo raštiškai pažadėti, kad be teisėsaugos leidimo nepaliks Armėnijos). Seržo Sargsiano valdžia beveik dešimtmetį demonstravo, kad M. Lazarianas nieko blogo nepadarė. Tik pamanyk – nušovė azerbaidžanietį!

Į valdžią atėjus Nikolui Pašinianui situacija kiek pasikeitė. Dabar M. Lazarianas uždarytas viename iš Armėnijos laikinojo sulaikymo izoliatorių. Areštuotas jis 60-čiai parų. Kol paaiškės, ar oficialusis Jerevanas sutiks patenkinti Rusijos ekstradicijos prašymą – išduoti įtariamąjį. Pats M. Lazarianas labai bijo, kad bus išduotas Rusijos teisėsaugai (turi Rusijos pilietybę). Būtent dėl šios priežasties jis paprašė politinio prieglobsčio Armėnijoje. O kad atrodytų įtikinamiau – paskelbė bado akciją. Suprask, kitaip bus pažeistos jo žmogaus teisės, jei vis tik teks atsakyti už savo poelgį 2011 metų gruodžio mėnesį.

Šiandien dar keblu nuspėti, koks bus paskutinysis Armėnijos žodis. Premjeras N. Pašinianas pakliuvęs keblion padėtin. Teisė ir teisingumas reikalauja išduoti įtariamąjį, politinė konjunktūra ragina pasielgti priešingai.

Armėnijos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose jau gausu M. Lazariano gynėjų – jie labai garsiai šaukia, esą jų tautietis nepadarė nieko blogo, juk nušovė azerbaidžanietį. Jie bando suformuoti nuomonę: jei Armėnijos teisėsauga išduos armėną Rusijos teisėsaugai dėl nušauto azerbaidžaniečio, – išduos Armėnijos interesus.

Armėnijos politlogas Gagikas Ambarianas savo socialinėje paskyroje Facebooke net pareiškė, viską apversdamas aukštyn kojomis: dėl šio incidento kaltas Baku, kadangi užsienyje gyvenančius azerbaidžaniečius neva skatina agresyviai persekioti po visą pasaulį išsibarsčiusius armėnus.

2020.04.06; 15:00

Opozicionierius Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Prieš dieną iš kalėjimo paleisto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, pasak jo paties, laukia naujas tyrimas dėl šmeižto. Rusijos vidaus reikalų ministerija per advokatą nurodė jam pirmadienį duoti parodymus vykstančiame tyrime dėl šmeižto, pranešė A. Navalnas savo portale. Šaukimas susijęs su buvusio Vidaus reikalų ministerijos tyrėjo Pavelo Karpovo 2016 metų ieškiniu.

A. Navalnas tada prikaišiojo P. Karpovui dėl brangaus būsto ir kelių prabangių automobilių. Tyrėjas visa tai gavo kaip „dovanas“, tikino opozicionierius. Be to, jis siejo P. Karpovą su advokato Sergejaus Magnickio mirtimi – šis atskleidė valstybinių institucijų korupcijos skandalą ir 2009-aisiais mirė viename Rusijos kalėjimų.

2016 metais teisėsauga pradėjo tyrimą prieš A. Navalną dėl šmeižto ir nurodė atlikti kratą jo bute. Tačiau nuo tada jis nieko apie šią bylą negirdėjo, pareiškė Kremliaus kritikas. Jis teigė manąs, kad naujame procese jam daugiausiai gali būti skirta piniginė bauda. „Bet tik Dievas žino, kaip funkcionuoja sudėtinga ir rafinuota V. Putino išgalvota teisėsaugos mašina“, – teigė A. Navalnas.

A. Navalnas sekmadienį po 50 kalėjime praleistų dienų išėjo į laisvę. 42-ejų Kremliaus kritikas atliko dvi vieną po kitos skirtas laisvės atėmimo bausmes dėl raginimo dalyvauti protestuose. A. Navalnas dėl savo politinės veiklos jau ne kartą sėdėjo kalėjime. Savo areštus ir bausmes jis vertina kaip politiškai motyvuotus mėginimus jį įbauginti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 08:44

Lietuvos generalinė prokuratūra

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė R. Tunkevičienė priėmė nutarimą skirti švelnesnes kardomąsias priemones Gruzijos piliečiui Z. M., kurios užtikrins šio asmens buvimą Lietuvoje tol, kol bus išsiaiškintos visos su paskelbta paieška susijusios aplinkybės bei gauta papildoma medžiaga iš paiešką paskelbusios valstybės.

Gruzijos pilietis Z. M buvo sulaikytas kaip tarptautinėje paieškoje esantis asmuo.

Prokurorės teigimu, toks sprendimas priimtas po to, kai per keletą pastarųjų dienų buvo gauta nemažai reikšmingų duomenų bei pasikeitus paties įtariamojo situacijai – šiuo metu jis jau turi kur gyventi Vilniuje, jo buvimas Lietuvoje taip pat užtikrintas įmokėtu piniginiu užstatu, asmens dokumentų paėmimu bei įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos prokuratūra, kai tik buvo informuota apie sulaikytą užsienio valstybės pilietį, iš karto kreipėsi į kompetentingas institucijas siekiant kuo greičiau surinkti detalesnę informaciją ir duomenis, kurie leistų išsamiai bei objektyviai įvertinti situaciją. Šiuo metu dalis tokių duomenų jau pateikti prokuratūrai.

Oficialus prašymas perduoti sulaikytą asmenį Rusijos Federacijai iš šios valstybės dar nėra gautas – vadovaujantis tarptautine konvencija, tokį prašymą pateikti privaloma per 40 dienų nuo asmens sulaikymo.

Lėktuvu iš Kijevo į Vilnių atvykęs Gruzijos pilietis Z. M. Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas naktį iš penktadienio į šeštadienį. Atliekant įprastą į mūsų valstybę atvykstančių ne Europos Sąjungos piliečių dokumentų patikrą, buvo nustatyta, kad šis asmuo yra ieškomas tarptautiniu mastu dėl terorizmo, todėl Valstybės sienos apsaugos pareigūnai jį sulaikė.

Gruodžio 4 d. Vilniaus apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą leisti suimti šį asmenį dešimčiai dienų. Priimdamas sprendimą teismas pripažino, kad užsienio piliečiui, kuris įtariamas itin sunkiu nusikaltimu, neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos, šeimos narių ar kitų su Lietuva jį siejančių ryšių, švelnesnė kardomoji priemonė gali būti nepakankama, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą tolesniame jo ekstradicijos klausimo nagrinėjime.

Atsižvelgdama į rezonansinį šio asmens sulaikymo bei suėmimo vertinimą viešojoje erdvėje, Lietuvos prokuratūra pabrėžia suprantanti, kad mūsų valstybės institucijų reakcija į tarptautinėje paieškoje esančio asmens, įtariamo terorizmu, atvykimą bei po jo sulaikymo priimami sprendimai yra atidžiai stebimi bei vertinami ne tik Lietuvoje ir tas vertinimas yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Todėl visos atsakingos institucijos privalo veikti tik taip, kad visais priimtais sprendimais ir veiksmais užtikrintų žmogaus teises ir aukščiausių teisinės valstybės standartų laikymąsi.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

XXX

Saulius Kizelavičius

Leiskite paklausti: ar teisinga ir moralu rūpintis užgaidomis šalies, kuri ignoravo ir tebeignoruoja visus mūsų oficialius teisinius prašymus, pavyzdžiui, dėl Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių bylų tyrimo? Ar tomis akimirkomis, kai lietuviškoji Temidė klusniai šoka pagal Rusijos dūdelę, nesijaučiame pažeminti?

Omenyje turiu ne tik Zurabo Maisuradzės atvejį. Pirmiausia atmintyje iškyla Eglės Kusaitės, kurią Rusija kaltino terorizmu, bei čečėnų Gatajevų, kuriuos Rusija persekiojo dėl žymiai painesnių nei terorizmas reikalų, bylas? Juk abi bylos subliuško.

Kada gi lietuviškoji Temidė pradės vadovautis ne tik sausa įstatymo raide, bet ir gyvenimiška patirtimi: jei Rusija kaltina žmogų, vadinasi, kaltinamasis tikriausiai – padorus ir sąžiningas, neturintis jokių sąsajų su terorizmu.

Beje, dėl Zurabo Maisuradzės sulaikymo aplinkybių puikų straipsnį („Neįtikėtina: Vilniuje Rusijos prašymu suimtas buvęs aukštas Gruzijos pareigūnas vyko į policijos šventę“) portale delfi.lt paskelbė žurnalistas Dainius Sinkevičius.

Pasirodo, praėjusį savaitgalį į Vilnių atvykęs, bet oro uosto pasienio poste sulaikytas, o po to teismo sprendimu suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinio centro vadovas Zurabas Maisuradzė į Lietuvą vyko ne asmeniniais tikslais, o Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus kvietimu. Paaiškėjo ir tai, kad buvęs aukštas Gruzijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Z. Maisuradzė ne kartą lankėsi Lietuvoje. Anksčiau nebuvo kilę jokių nesusipratimų.

Tad kodėl dabar atsirado įtarimų? Lietuvos pasieniečiai duomenų bazėse aptiko įrašą, kad šio žmogaus ieško Interpolas? Bet juk paiešką paskelbė būtent Interpolo Rusijos skyrius. Rusai šaukia, kad Z. Maisuradzė įtariamas teroristiniais nusikaltimais. Mūsų pasieniečiai tuo iš karto patikėjo? Didžiausias paradoksas: Rusija pati elgiasi kaip nuožmi teroristė, tačiau terorizmu kaltina visus kitus, o Lietuvos teisėsauga aklai tiki rusiškomis pasakomis. Taip elgtis – nesolidu. Taip elgdamiesi tarsi prisipažįstame, jog nematome tarptautinio politinio konteksto.

Beje, Delfi.lt žurnalistas D.Sinkevičius pateikė dar vieną dėmesio vertą detalę: „Sekmadienį budėjusi ir pirmą kartą gyvenime klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė suėmė Z. Maisuradzę 10 parų, tačiau savo argumentų nepanoro komentuoti“.

Bet juk tai – ne vaikų darželis, kad būtų galima vadovautis principu „noriu – nenoriu“. Reikalas per daug rimtas, todėl, mano supratimu, teisėja privalėjo paaiškinti savo poziciją. Statistiniam skaitytojui dabar gi atrodo, kad, atsisakydama paaiškinti, ji tik išsiduoda, jog nežino, kaip paaiškinti. Grubi klaida – akivaizdi.

Vėliau, kilus skandalui, Lietuvos teismai, pasak žurnalisto D.Sinkevičiaus, nurodė, kad „teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus prokuroro prašymą ir pateiktus duomenis, siekiant užtikrinti asmens buvimą Lietuvoje tol, kol bus išsiaiškintos visos su paskelbta paieška susijusios aplinkybės bei gauta papildoma medžiaga iš paiešką paskelbusios valstybės“.

Akivaizdu, kad aiškinantis visas su paskelbta paieška susijusias aplinkybes kartais būtinas ne tik įstatymų išmanymas, bet ir sveika nuovoka.

XXX

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Andriaus Tučkaus pareiškimas

Visuomenei sužinojus apie Z. Maisuradzės suėmimą, savo poziciją apie šį įvykį išplatino Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus ir jo pavaduotojas Donatas Valančiauskas. „Šis įvykis sukėlė teisėtą pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusios visuomenės dalies pasipiktinimą, – rašoma pranešime spaudai. – Mūsų valstybėje jau susiklostė ydinga tradicija nedelsiant vykdyti bet kokius Rusijos teisinės pagalbos reikalavimus, – prieš kurį laiką buvo besąlygiškai išduotas baltarusių kovotojas už pilietines teises A. Beliackis bei atskleista konfidenciali informacija apie baltarusių opozicijos veikėjų sąskaitas Lietuvos bankuose, šiandien atėjo Z. Maisuradzės eilė. Esame įsitikinę, kad toks Lietuvos pareigūnų elgesys žemina mūsų valstybės tarptautinį prestižą, menkina tą pasitikėjimą, kurį Lietuva užsitarnavo remdama demokratinius pokyčius Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje.

Pataikavimas Rusijos užgaidoms smukdo Lietuvos autoritetą ES ir NATO sąjungininkų akyse, – nesugebėdami išsireikalauti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių kaltininkų, mes vos „paprašyti“ atiduodam į Kremliaus rankas mums draugiškų valstybių piliečius.“

Šį kreipimąsi Lietuvos Sąjūdžio tarybos vadovai išsiuntė prezidentei, Seimui ir Vyriausybei. Šiam laiškui belieka pritarti.

2016.12.08; 06:32

„Rusijos tyrėjai nori apklausti buvusį naftos magnatą Michailą Chodorkovskį dėl 1998 metais Sibire įvykdytos žmogžudystės“,  – rašo The Wall Street Journal.  „Jie tvirtina, kad aptiko naujų įrodymų, keliančių mintį, kad jis davęs nurodymą nužudyti. Tai pareiškė oficialus valdžios atstovas“, – tęsia žurnalistas Alanas Kulisonas.

Pats Chodorkovskis pareiškė, kad tyrimo pobūdis politinis.

Continue reading „Rusijos valdžia siekia apklausti Chodorkovskį dėl 1998 metų žmogžudystės”