Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Ketvirtadienį Seimas galutinai apsisprendė ir pratęsė draudimą transliuoti bei platinti Rusijos bei Baltarusijos televizijos kanalus. Toks reguliavimas nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis. Jas palaikė 113 Seimo nariai, 4 susilaikė, balsuojančių prieš nebuvo.
Draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijoje ar Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programas galios iki 2024 m. spalio 1 d. Išimtis paliekama tik Europos Sąjungos valstybių platinamiems kanalams.
Kultūros komiteto pirmininko ir įstatymo pataisų iniciatoriaus Vytauto Juozapaičio teigimu, siekiant apsaugoti Lietuvos visuomenę nuo dezinformacijos ir informacinių manipuliacijų, Rusijos ir Baltarusijos kanalų blokavimą pratęsti yra būtina.
Plenarinių posėdžių salėje diskutuojant dėl įstatymo pataisų, valstiečių frakcijos narys Stasys Tumėnas ragino parlamentarus palaikyti draudimą. Jis pabrėžė, kad dezinformaciją skleidžiančių kanalų blokavimas tapo dar aktualesnis nei anksčiau.
„Geopolitinė situacija verčia tai daryti. Kai vakar išgirdom, ką Kremliaus šeimininkas pasakė, suprantam, kad ta propaganda yra šimtu procentų atvirkštinė, kurią bandoma įpiršti mūsų valstybei“, – tvirtino valstiečių atstovas.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis kėlė klausimą dėl tokio draudimo būtinybės. Pasak jo, propaganda nebūtinai yra paveiki, o žmonės ras būdų, kaip surasti draudžiamą turinį. Tačiau tokie P. Gražulio teiginiai sulaukė valdančiųjų kritikos.
„Tai yra vienas iš tokių propagandinių triukų, kuomet mūsų puoselėjamos vertybės yra apverčiamos atvirkščiai. Čia yra kažkas panašaus į „savi šaudė į savus“ naratyvą“, – kalbėjo įstatymo pataisų iniciatorius V. Juozapaitis.
ELTA primena, kad anksčiau draudimą platinti Rusijos ir Baltarusijos kanalus numatė šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, tačiau parlamentui pratęsus šį teisinį režimą nuo rugsėjo 16-osios, nuostatos, ribojančios rusiškų ir baltarusiškų kanalų platinimą, nutarime nebeliko.
Kaip apsisaugoti nuo Kremliaus propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Rugsėjo 16-ąją baigiant galioti birželio mėnesį įvestam nepaprastosios padėties režimui ir draudimui retransliuoti rusiškas ir baltarusiškas radijo bei televizijos programas, Lietuvos televizijos ir radijo komisija (LTRK) primygtinai ragins Lietuvos transliuotojus ir toliau riboti propagandinių Rusijos kanalų sklaidą.
Antradienį Seimui nutarus pratęsti nepaprastąją padėtį, nutarime nebeliko nuostatos, draudžiančios šalyje retransliuoti ar platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo bei televizijos kanalus. Komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, oficialus kreipimasis dėl susiklosčiusios situacijos transliuotojus turėtų pasiekti trečiadienį.
Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
„Galima būtų atnaujinti (kanalų – ELTA) transliacijas, nes jie neskleidžia propagandinės informacijos. Bet mes rekomenduosime visiems transliuotojams palaukti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų. Ir tai tik laiko klausimas, kada bus atnaujintas visas tas draudimas“, – Eltai sakė LRTK pirmininkas R. Bagdzevičius.
Parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis jau įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – Seimui pritarus, reikalavimas blokuoti propagandinius kanalus galiotų iki 2024-ųjų spalio 16 d. Visgi, iki sprendimų įsigaliojimo, veiklą teoriškai galėtų atnaujinti maždaug pusšimtis kanalų.
Televizija – vis dar įtakingiausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
„Šituos 50 (kanalų – ELTA) mes primygtinai prašysime nemaitinti. Galų gale, čia yra ir pilietinė, ir visuomeninė pozicija. Galbūt nereikia maitinti Rusijos kanalų pinigais, kurie yra valstybiniai, ar remiami valstybės, didžiųjų oligarchų“, – teigė komisijos pirmininkas.
Iki Rusijos karo Ukrainoje Lietuvoje buvo transliuojami 98 Rusijos ir Baltarusijos kanalai, kurių 6 buvo uždrausti dar antrąją Rusijos karo Ukrainoje dieną.
„Jie uždaryti ilgiems metams ir jie Lietuvoje turbūt nebepasirodys. Niekas čia jų neleis“, – tikino R. Bagdzevičius.
Jo manymu, net ir dezinformacijos ar propagandos neskleidžiančių kanalų transliacijų atnaujinimas yra rizikingas.
„Tai minkštoji galia – tokie švelnūs įėjimai į mūsų sąmonę“, – kalbėjo LRTK pirmininkas.
Dalies kanalų rusų kalba transliacijos tęsiasi
LRTK duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra leidžiama tik Europos Sąjungoje registruotų kanalų rusų kalba sklaida.
„Jų yra apie 17, bet Lietuvoje mes galime matyti tik mažiau nei pusę, nes dalis nėra retransliuojami. <…> Tai yra, jeigu galima taip pasakyti, gerieji rusų kalba transliuojami nepropagandiniai kanalai“, – kalbėjo R. Bagdzevičius. Aktorius Rimantas Bagdzevičius vadovauja Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pora kanalų dabar yra registruoti Didžiojoje Britanijoje, kuri jau nėra Europos Sąjungos narė, bet jie irgi nėra propagandiniai ir yra normalūs“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad LRTK sprendimu „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ retransliacija buvo sustabdyta 5 metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ – 3 metams.
Balandžio mėnesį Komisija priėmė sprendimą stabdyti ir rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje.
Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, platforma „Telegram“ ir toliau išlieka vienu iš pagrindinių dezinformacijos sklaidos šaltinių, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Jis pažymi, kad fiksuojamas ir kitų propagandinių informacinių portalų atsigavimas bei suagresyvėjusi atvirai skelbiamos melagingos informacijos retorika.
„Kovo viduryje pradėjo ryškėti tam tikros tendencijos. „Telegram“ ir toliau išliko vienu pagrindiniu dezinformacijos sklaidos šaltiniu, tačiau nedraugiški informaciniai portalai taip pat ėmė atsigauti – žmonės rado būdų pasiekti kanalus, kuriems buvo įvesti apribojimai“, – Eltai nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Nors, departamento teigimu, melagingos informacijos sklaidos lygis šiuo metu fiksuojamas maždaug toks, koks buvo iki karo, vis dėlto pastebima kitų reikšmingų pokyčių.
„Šiuo metu matome, kad priešiškos informacinės veiklos aktyvumas grįžo į panašų lygį, kurį matėme prieš karą, tačiau pastebimi esminiai pokyčiai: gerokai agresyvesnė retorika bei itin drąsios ir atviros melagienos“, – teigė analitikai.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo sustabdžius rusiškų ir baltarusiškų kanalų transliavimą, atitinkamai propagandinės informacijos kiekis laikinai sumažėjo. Tačiau taip pat pažymima, kad propagandinę informaciją skleidžiantys kanalai mėgino prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
„Uždraudus rusiškus ir baltarusiškus kanalus, kuriam laikui nedraugiškos informacijos kiekis sumažėjo, tačiau šią informaciją skleidžiantys kanalai bandė prisitaikyti, pavyzdžiui, keisdami domenų pavadinimus, skleisdami informaciją savo socialinių tinklų paskyrose“, – nurodė departamentas.
Kita vertus, uždraudus Lietuvos auditorijai skirtus propagandinius kanalus, vis dar išlieka didelis dezinformacijos srautas Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių sklaidos Lietuvoje paveikti neįmanoma.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad mūsų auditorijai skirti propagandiniai kanalai buvo uždrausti Lietuvoje, bet ne Rusijos ar Baltarusijos informacinėse erdvėse, todėl žmonės šiose valstybėse galėjo prieiti prie informacijos lygiai taip pat, kaip ir prieš karą. Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis dezinformacijos srauto apie Baltijos šalis keliauja būtent Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių paveikti Lietuva negali“, – akcentavo analitikai.
Departamentas pažymi, kad propagandinė informacija iki šiol pasižymi ne savo intensyvumu, tačiau savo itin agresyvia retorika, kurią ankstesniais mėnesiais, anot jų, fiksuota tik epizodiškai. Taip pat išryškėjo ir teminės tendencijos, susijusios su dezinformacija apie Kaliningrado sritį bei NATO.
„Pastebėjome tam tikras temines tendencijas, pavyzdžiui, kad vienu metu informaciniai pajėgumai sutelkiami skleisti tikslingą dezinformaciją apie Kaliningrado sritį: gausu gąsdinimų Lietuvai, destrukcija, agresija, aršiai komentuojami Lietuvos valstybės pareigūnų pasisakymai nacionaliniu ar tarptautiniu formatu, Pietų Lietuvoje vykstančioms NATO pratyboms klijuojama pasiruošimo Kaliningrado blokadai etiketė ir panašiai“, – nurodė departamentas bei pažymėjo, kad dezinformacijos apie Kaliningradą sklaida ilgai nesitęsė.
„Toks tikslinis informacinis spaudimas viena tema ilgai netruko, greitai buvo persiorientuojama ir pasirenkamos kitos temos, siekiant atakuoti Lietuvą informacinėje erdvėje, pvz., daugiau spekuliuojama apie tariamą NATO įsikišimą į karą bei kokios pasekmės grės Aljansui, koncentruojamasi į tautines bendruomenes Lietuvoje, tariamai jų patiriamą diskriminaciją ir panašiai“, – pridūrė jie.
ELTA primena, kad, Rusijai vasario 24-osios rytą įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo imta blokuoti rusiškų ir baltarusiškų kanalų sklaidą.
Televizorius – vis dar populiariausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nusprendė sustabdyti rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vasario 24 d. JAV Užsienio turto kontrolės biuras (Office of Foreign Assets Control, OFAC) priėmė direktyvą, pagal kurią numatytos ribojančios finansinės priemonės Rusijos Federacijos akcinei bendrovei „Gazprombank“. Šiai bendrovei priklauso Rusijos Federacijoje esanti kontroliuojančioji bendrovė „Gazprom-Media“, kurios kontroliuojamos 32 televizijos programos šiuo metu yra retransliuojamos ar platinamos internete Lietuvos teritorijoje.
Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai ar netiesiogiai retransliuojamų ar platinamų televizijos programų savininkė yra akcinė bendrovė „Gazprombank“. Ji yra įtraukta į organizacijų, kurioms taikomos OFAC sankcijos, sąrašą. Todėl, kaip teigiama LRTK pranešime, sudarant sutartis dėl programų platinimo ir vykdant mokėjimus bei kitus sandorius, susijusius su televizijos programų platinimu, Lietuvoje veikiantys televizijos programų retransliuotojai ar platintojai internete tiesiogiai ar netiesiogiai rizikuoja pažeisti OFAC sankcijas. Be to, LRTK mano, kad tokių televizijos programų, kurių savininkams taikomos OFAC sankcijos, retransliavimas ar platinimas internete neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant apsaugoti televizijos programų retransliuotojus ir platintojus internete nuo galimo OFAC sankcijų pažeidimo ir su tuo susijusios finansinės rizikos, LRTK nusprendė sustabdyti televizijos programų „Avto Plius“, „Boks TV“, „HDL“, „Indiyskoye kino“, „Kinokomediya“, „Kinomiks“ „Kinoseriya“, „Kukhnya TV“, „KVN TV“, „Kto yest kto“, „La Minor TV“, „KHL TV channel“, „M-1 Global“, „Muzhskoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Nostalgiya“, „NTV Mir“, „NTV Pravo“, „NTV Serial“, „NTV Stilj“, „Piatnica“, „Piatnica InternationaL“, „Rodnoye kino“, „Russkaya Noch“, „TB-3“, „THT“, „THT Comedy“, „THT International“, „THT Music“, „ZEE TV“, „Zhivi!“, „Malysh-TV“ retransliavimą ar platinimą internete Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kremlius ketvirtadienį pažėrė kritikos Vokietijos reguliuotojams dėl šių priimto sprendimo uždrausti rusiško kanalo RT transliacijas vokiečių kalba.
„Ši situacija visiškai akivaizdi. Vokietijoje uždraustos vienos Rusijos žiniasklaidos priemonės, ar veikiau tarptautinės žiniasklaidos priemonės transliacijos, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Tai ne kas kita, kaip žodžio laisvės pažeidimas.“
Jis tokius komentarus išsakė po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad ketvirtadienį imsis atsakomųjų priemonių prieš Rusijoje veikiančias Vokietijos žiniasklaidos priemones ir kanalą ištrynusias interneto platformas.
Vokietijos reguliuotojai trečiadienį paskelbė uždraudę RT DE transliacijas, nes šis kanalas esą neturi tam reikalingo leidimo. Vokietijos pareigūnų prašymu šio kanalo transliacijas gruodžio 22 dieną taip pat uždraudė Europos palydovų operatoriai, tačiau kanalas toliau buvo prieinamas internete ir mobiliojoje programėlėje. Vaizdo įrašų dalijimosi platforma „YouTube“ gruodį taip pat užblokavo naują RT kanalą, kai kiek anksčiau jau buvo ištrynusi vokišką šio kanalo versiją.
Rusijos valstybinis kanalas RT Vakaruose kaltinamas prokremliškos propagandos sklaida. Jo transliacijos jau draudžiamos kai kuriose šalyse, įskaitant Latviją ir Lietuvą.
Rusijos propagandistai. Montažas
Berlynas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pažadėjo, kad Maskva duos atsaką į paskelbtus apribojimus valstybiniam transliuotojui RT.
„Tikrai bus reakcija iš Rusijos pusės. Nesu koks nors Delfų orakulas, bet čia galima rasti įvairių galimybių. Rusijoje dirba labai daug vokiečių žurnalistų, kurie puikiai jaučiasi Rusijos žiniasklaidos erdvėje. Mes tikrai nenorime jokio konflikto. Tiesiog norime, kad mūsų stotis Vokietijoje turėtų tokias pačias teises ir galimybes ir galėtų ramiai dirbti“, – interviu naujienų agentūrai dpa sakė S. Nečajevas.
Praėjusių metų gruodžio viduryje RT vokiečių kalba pradėjo tiesiogiai transliuoti savo kanalą RT DE, tačiau jau po kelių valandų „YouTube“ užblokavo šį kanalą. Kitą dieną Berlyno žiniasklaidos reguliavimo institucijos ėmėsi veiksmų prieš RT. Prieš pat Kalėdas Europos palydovų operatorius „Eutelsat“ nutraukė RT DE transliaciją.
Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Vokietijos reguliavimo institucijos RT nesuteikė transliavimo licencijos. Tačiau RT savo ruožtu teigia, kad iš Serbijos gavo galiojančią transliavimo licenciją. Prieš tai RT nesėkmingai bandė tokį leidimą gauti Liuksemburge.
Vakarų šalys RT kanalą laiko Kremliaus propagandos įrankiu.
Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ketvirtadienį Seime parlamentarai svarstys draudimo propaguoti komunizmą ir kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projektą.
Siūlomu projektu ketinama nustatyti tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikoje būtų pakeisti arba pašalinti viešieji objektai, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą arba kitą totalitarinę ideologiją ar santvarką.
Siūlomu įstatymu apibrėžiama tai, kas yra komunizmo ar kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimas. Teikiamame projekte pabrėžiama, kad tai yra asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, susijusių su 1940-1941 ir 1944-1990 metų sovietine bei 1941-1944 metų nacistine okupacijomis, įamžinimas bet kokia forma.
Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo rengimą paskatino siekis užkirsti kelią komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenis, organizacijas, datas ar įvykius, kurie būtų sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka.
Pasak įstatymo autorių, Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis. Tokie su ideologiniu pėdsaku objektai primena apie sovietinės okupacijos laikotarpį, neretai skatina sovietinę nostalgiją.
Vienas iš Grūto parko eksponatų. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tačiau 50 metų trukusi Sovietų Sąjungos okupacija Lietuvai padarė didžiulę žalą – beveik 300 tūkst. žmonių buvo išvežti į Sibirą. Partizaniniame pasipriešinime okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau nei pusė. Komunistinė santvarka naikino per šimtmečius susiformavusią Lietuvos valstybingumo tradiciją.
Įstatymo aiškinamajame dokumente pabrėžiama, kad sociologiniai tyrimai rodo, jog sovietinė nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinės orientacijos palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje. Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai. Todėl, turint omeny pasikeitusią geopolitinę situaciją, tikslinga įtvirtinti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis.
Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Ofcom“ pranešė pradėjusi septynis tyrimus dėl Rusijos televizijos kanalo RT pranešimų apie buvusio dvigubo Rusijos agento apnuodijimą Anglijoje ir įvykius Sirijoje objektyvumo, informuoja „Reuters“.
„Ofcom“ teigia atliekanti tyrimą dėl septynių RT laidų, susijusių su nešališkumo principo pažeidimu, skelbiant pranešimus apie agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą bei įvykius Sirijoje.
Skripaliai be sąmonės Anglijos Solsberio mieste rasti kovo 4-ąją. Teigiama, kad prieš juos buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga. Didžioji Britanija dėl išpuolio prieš Skripalius apkaltino Rusiją, tačiau ji tvirtai neigia sąsajas su incidentu, lėmusiu masinį diplomatų išsiuntimą.
Tyrimas koncentruojasi į laidas, transliuotas laikotarpiu tarp kovo 17 ir balandžio 16 dienos.
„Ofcom“ turi įgaliojimus skirti finansines nuobaudas arba net atšaukti transliavimo licencijas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.
V. Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos produkcijos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau integruoti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę.
Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, o ne oficialia Europos Sąjungos kalba – tik verčiamos, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms.
Parlamentarų teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 m. per vieną sausio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 m. – 151 valandą, 2017 m. – 198 valandas. Daugiausia tai – Rusijoje sukurti serialai.
„Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Atrodytų nieko nuostabaus, tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, jaučiantys sovietinę nostalgiją, yra linkę atmesti Lietuvos demokratinę santvarką ir pasižymi prokremliška geopolitine orientacija“, – teigia L. Kasčiūnas.
Jis pastebi, kad 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalį (35,5-38 proc.) bendro televizijos programos laiko per savaitę ir maždaug pusę (44-49 proc.) per dieną rusiškai produkcijai skiria du šalies televizijos kanalai.
Tuo tarpu Europos kūriniams (išskyrus lietuviškus) tie patys du televizijos kanalai skiria 15-22 proc. eterio laiko per savaitę ir 10-14 proc. per dieną.
Rusija propagandai šalies viduje ir užsienyje išleidžia kasmet 1,4 mlrd. dolerių. Kremliaus propagandos tinklas aprėpia 600 milijonų žmonių 130 valstybių, kalbančių 30 kalbų.
Tačiau, pasirodo, vis daugiau pačių Rusijos gyventojų ją laiko nė kapeikos verta.
Juoda-balta visiems įgriso
2016-ųjų lapkritį Rusijos žiniasklaida pranešė, jog Rusijos gyventojai ėmė mažiau pasitikėti televizija ir tradicine žiniasklaida (rbc.ru). „Levados centro“ (Левада-центр) atlikta sociologinė apklausa parodė: televizija kaip informacijos šaltiniu tiki 56% apklaustųjų, kai tuo tarpu dar neseniai, liepos mėnesį, TV pasitikėjo 61%. Nepasitiki 41% apklaustųjų (vasarą buvo 35%). Apskritai, sumažėjo pasitikėjimas visa tradicine žiniasklaida: 47% apklaustųjų kyla įtarimų, jog televizija, radijas ir spauda kažin ko iki galo nepasako, o 35% respondentų mano, jog žiniasklaida dažnai pateikia melagingą informaciją apie įvykius (prieš metus taip manančių buvo mažiau – atitinkamai 42% ir 31%).
Šių metų vasario mėnesį interfax.ru parašė, jog Rusijos gyventojai ėmė mažiau pasitikėti televizijos naujienomis. Fondo „Visuomeninė nuomonė“ (Общественное мнение) atlikta sociologinė apklausa nustatė, jog Rusijos gyventojų pagrindinis informacijos šaltinis tebėra televizija (78%). Pusė šalies piliečių vis dar tiki TV teikiant teisingą informaciją, tačiau 2015-aisiais tokių žmonių buvo 63%. Interneto naujienų svetainėse lankosi 39% apklaustųjų ir ši auditorija nuo 2010 metų padidėjo tris kartus.
Ne per seniausiai iš to paties internetinio leidinio rbc.ru sužinojome Kremliaus sienose svarstant reikalą pakoreguoti Rusijos federalinių kanalų transliuojamą tematiką (повестку). Apie tai leidiniui pranešė skaitytojams nepristatyti Prezidento administracijai artimi žmonės. Pasak jų, TV laidose liūto dalį užima užsienio politika, o apie šalies vidaus gyvenimą kalbama mažai ir neįtaigiai. Girdi, žiūrovams peršama viena: Mes čia geri, o jie ten (užsienyje) blogi. Aplinkui vien priešai. Per pastaruosius metus žmonės pavargo leisti laiką kariniame informaciniame fronte. Daugelis piliečiams rūpimų dalykų aptarinėjami ne televizijoje, o Internete, socialiniuose tinkluose, ir Kremlius norėtų suartinti šiuos du dabar skirtingomis temomis kalbančius pasaulius.
Ar įmanoma apsiginti nuo klaidingų žinių? Slaptai.lt nuotr.
Tokios kalbos Kremliuje prasidėjo po to, kai jo gyventojai sužinojo naujojo Prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos užsakymu atliktų federalinių TV kanalų transliuoto turinio tyrimo išvadas.
Tyrėjų nuomone, vaizduodama visuomeninę-politinę realybę federalinė televizija svarbiausiu dalyku rodo reikalą ginti Rusijos nacionalinį suverenitetą nuo užsienio priešiškumo ir šia išorine grėsme teisina šalį slegiančius ekonominius ir socialinius sunkumus. Reikia būti patriotais ir pasitikėti valstybe, kurią įkūnija šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo tarpu šalies vidaus gyvenimas (внутриполитическая повестка), visuomeninių organizacijų ir paskirų žmonių interesai ignoruojami. Tyrėjai perspėja, jog pasaulio supriešinimas, jo vaizdavimas vien juoda ir balta spalvomis ir emocinės įtampos kaitinimas prie gero neveda.
Televizija turi tapti veiksmingu komunikacijos instrumentu svarstant šalies vidaus gyvenimo problemas, – tuo rbc.ru šaltinis leido suprasti, jog Kremlius sunerimo dėl 2018-ųjų pavasarį įvyksiančių prezidento rinkimų. Į prezidento administracijos vadovus paskirtas Kirijenka, kiek žinoma, turi garantuoti, kad rinkimų nugalėtojas gautų ne mažiau kaip 70% rinkėjų balsų ir tuo pačiu metu išliktų politinės konkurencijos regimybė. Kirijenkai su ekspertais ir vadinamaisiais politiniais technologais reikia suburti naują daugumą, palaikančią Putiną vien iš pasitikėjimo, nes po Krymo prijungimo susiklostęs konsensusas negalėjo ilgai tverti ir ėmė eižėti. Reikia žmonėms pažadėti kažin ką šviesaus ateityje: šalies modernizavimą, nacionalinę sėkmę, asmeninę gėrovę, socialinę apsaugą ar dar ką. Rasti naujus žodžius ir toną, kurie įtikintų Putiną esant kažin kuo ypatingą ir nusipelniusį vadovauti valstybei ištisus 25 metus.
Fakenews. Slaptai.lt nuotr.
Maskvos valstybinio tarptautinių santykių universiteto (МГИМО) profesoriaus Valerijaus Solovėjaus nuomone, 2014-2015 metais, kai propagandos strategija buvo grindžiama konfrontacija, priešo įvaizdžio kūrimas ir įtampos palaikymas mobilizavo visuomenę. Tačiau nelikus aiškiai suvokiamo priešo tokia būsena negali ilgai trukti. Tuo tarpu Ukrainos tema išblėso, Sirija pernelyg toli, JAV nustojo buvusi didžiausiu priešu. Žmonės ėmė pavargti nuo televizijos kanalų agresyvios retorikos, – teigia profesorius. – Dabar, artėjant rinkimams, žmones reikia įtikinėti, jog prezidento pastangomis problemos išspręstos, mes įveikėme rifus ir išplaukėme į plačius, ramius vandenis. Žodžiu, iškilo būtinybė nukreipti šalį naujos ideologijos bėgiais.
Pilietinio karo nuojauta
Toli gražu ne visi sutinka, kad Rusija įveikė rifus, netgi priešingai – tvirtina didžiausius pavojus dar tykant. 2014 metais po Krymo konsensuso susiklostęs pasaulio paveikslas tebėra tvarus, tačiau jo pakraščius po truputį ardo ekonominė krizė, į aklavietę užėjusi užsienio politika, – teigia Rusijos politinių technologijų centro prezidentas Igoris Buninas. – Ši erozija vyksta lėtai, ir reikia daug laiko, kad ji pasiektų šerdį – Vladimiro Putino reitingus. Pasak šio istoriko, politologo ir politinio technologo, plika akimi dar nematyti, kad Rusijos visuomenė smarkiai susiskaldžiusi, tačiau anksčiau ar vėliau už valdžią balsuojanti tylinčioji dauguma pradės irti ir tada bet koks kraštutinumas atneš milžinišką žalą. Kai kas šiuose žodžiuose įžvelgia pilietinio karo pranašystę.
Dar viena organizacija – socialinio projektavimo centras “Platforma“ atliko tyrimą „Rusijos televizijos sociologija“. Apie 2016 metų Rusijos televizijos laidas kalbėta su daugiau kaip 50 ekspertų, žurnalistų – Kremliaus politikos šalininkų ir priešininkų, apklausta 1600 žmonių. Pranešimas apie šį tyrimą sukėlė didelį susidomėjimą, socialiniuose tinkluose sumirgėjo nuorodos į šį dokumentą. Tyrimo metų apklaustų žurnalistų vieninga nuomone, dabartinė televizija kompromituoja valdžią. Į klausimą, kokius jausmus dažniausiai patiria žiūrėdami įvairių televizijos kanalų naujienų laidas, žmonės atsakė: baimės, nerimo – 37%, susierzinimo – 24%, pasitikėjimo – 12%, optimizmo, stabilumo, tikrumo – 11%, abejingumo – 7%, nė kokių – 18%.
Tyrėjų nuomone, žmones nuo televizijos atgraso jau vien TV laidose vyraujanti bendravimo maniera, kalbos tonas, ypač politinių diskusijų (политических ток-шоу) – tokio chamiškumo žmonių tarpusavio bendravime nebūna. Argumentai, jeigu jie pateikiami, būna primityvūs (tarytum kitokių žiūrovai nebūtų verti), rėksmingai ir kategoriškai (kaip laužtuvu) brukama viena nuomonė – klišė (valdžios požiūris). Kalbama tas pats per tą patį, pokalbių temos keliauja iš vienos laidos į kitą – kaip ir jų dalyviai, kurie regisi ir nakvoja TV studijose. Žodžiu, nieko dora nepasakoma (žmonės negirdi bent jau tokio lygio diskusijų, kokias jie patys užveda buityje ar darbe), tačiau žiūrovai emociškai įaudrinami ir negali atsiplėšti nuo ekrano (kaip žiūrint pornografiją).
Valstybinė televizijos, kaip politinės informacijos transliuotojo, užduotis yra įtraukti žmones į valstybės reikalus, tačiau po tokių laidų žiūrovai, kaip sakoma „Platformos“ pranešime, dar labiau nuo jų nutolsta. Jie ką tik dalyvavo action, lėmė pasaulio likimą, o čia krizė, kyla kainos, prastėja švietimas ir sveikatos apsauga. Emociškai įkaitinti žmonės tiesiog perkelia savo susierzinimą ant namiškių ir visa to, kas dedasi už lango.
„Platformos“ pranešime nurodoma ir dėl viso šito ateityje galinti kilti didžiausia grėsmė: sistemos, tai yra valdžios konstrukcijos, savaiminė griūtis. Vienus televizija, kaip sakyta, audrina ir traukia, o kitus – atstumia. Nuo TV pasaulio tolsta visuomenės klasė, kuri plačiąja žodžio vadintina valdymo specialistais. Tai – išsilavinę žmonės, sugebantys racionaliais argumentais atskirti teisingą požiūrį arba veiksmą nuo klaidingų. Tuo tarpu sistema, pati to nepastebėdama, praranda ryšį su šiais žmonėmis. Ne visi jie išvažiuoja į kitas šalis ir išsiveža savo patentus, pinigus, technologijas ir sugebėjimus. Tačiau tarp jų daugėja linkusių (arba linkstančių) neturėti reikalų su tuo, ką įkūnija televizija.
Jau 2014-aisiais, praėjus keliems mėnesiams po Krymo aneksijos, politikos technologas Glebas Pavlovskis abejojo, kas ką valdo įsismarkavus visuotinei isterijai: ar Putinas televiziją, ar atvirkščiai. Jo žodžiais, Ukrainos revoliucija buvo tam tikra dovana, leidusi isterijas paversti tikru mobilizuojančiu, ilgai trunkančiu serialu. Tačiau radosi nauja vyriausybė – „Ostankino“ (Rusijos federalines TV programas transliuojančio techninio centro pavadinimas, ten įsikūręs ir įtakingiausiu Rusijoje laikomas „Pirmasis kanalas“), kurios įtaka valstybėje daug didesnė nei tikrosios vyriausybės. Ir subjektas Putinas tapo jos įkaitu, tuo, į kurį galima kėsintis, – personažu.
Rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis prieš kelis mėnesius „Laisvės radijui“ tiesiai pareiškė: Ne Kremlius nustato televizijai temas, o televizija – Kremliui (Не Кремль определяет повестку дня телевидения, а телевидение – повестку дня Кремля). Anot jo, Rusijos prezidento aplinkoje varžosi dvi jėgos, vieną jis pavadino hibridinės kapituliacijos partija (reikėtų kiek nors nusileisti norint sankcijų sušvelninimo), kitą – trečiojo karo partija (reikalingas išorės priešas, su kuriuo kariaujant paprasta paaiškinti ekonomikos griūtį ir kitaip manančių persekiojimą). Karingasis sparnas įgyja vis daugiau įtakos ir gauna vis daugiau laiko Rusijos televizijoje (kas vakarą tvinksta beprotybė visuose federaliniuose kanaluose).
Istorikas Andrejus Piontkovskis
Tiesiog žiūrovų akyse bręsta fenomenas – pirmas autoritarinių režimų istorijoje ne karinis, o televizinis valstybės perversmas. Jau ne Kremlius nurodinėja televizijai, ką reikia daryti, o televizija – Kremliui. Piontkovskio manymu, Putinui liko vienintelė galimybė dar kiek išlaikyti valdžią – pačiam imtis vadovauti šiam perversmui (самому возглавить этот медийный переворот).
Televizija mirė, tegyvuoja internetas!
Rusijos vyriausybei priklausančio Finansų universiteto politinių tyrimų centro direktorius Pavelas Salinas mano, jog pastaruoju metu televizija, o kartu su ja ir valdžia, atsidūrė pavojingoje padėtyje: kaip SSRS gyvavimo pabaigoje, kai laidų tematika neatitiko gyventojų lūkesčių. Šis žinybinis mokslininkas neslepia, kad Rusijoje televizija gerokai griežčiau kontroliuojama negu kitos žiniasklaidos rūšys, todėl kai ateis įsakymas iš viršaus, tematika pasikeis. Tuo tarpu leidinio „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina prieš kelias savaites paskelbė: Televizoriui galas (Конец телевизора). Jos įsitikinimu, prasidėjo negrįžtamas procesas, prilygstantis Reformacijai.
Latynina rašo, jog daugelį metų Rusijoje gyvavo zombia dėžės mitas: buvo tikinama labai didelę Rusijos gyventojų dalį, gal 85%, o gal ir visus 90%, gyvenant ir kvėpuojant tuo, ką rodo televizorius, tiksliau – federaliniai TV kanalai. Reformacijos skelbėja su tuo nesutinka ir siūlo spręsti patiems: Rusijoje gyvena daugiau kaip 140 milijonų žmonių, o „Pirmojo kanalo“ naujienų laidą „Vremia“ žiūri tik 6 milijonai Rusijos gyventojų, tai yra mažiau kaip 5%. Tai, tvirtina Latynina, – oficiali statistika, ją lengva patikrinti (gaila, nenurodo šaltinio).
Žurnalistė Julija Latynina
Kitas klausimas: koks laidos „Vremia“ auditorijos vidutinis amžius? Atsakymas: 63 metai. Tai – irgi oficiali statistika. Kitais žodžiais, 5% žmonių, žiūrinčių „Vremia“, – tai anaiptol ne pati aktyviausia gyventojų dalis. Dabar, klausia Latynina, kiek žmonių pažiūrėjo kovo pradžioje Internete pasirodžiusį dokumentinį filmą „Jis jums ne Dimonas“ (Он вам не Димон)? Tik per YouTube – apie 20 milijonų žmonių, o iš viso – bent du kartus daugiau. Kitaip sakant, kas antras Rusijos pilietis, jaunesnis nei 50 metų, matė Kovos su korupcija fondo pristatytą filmą-tyrimą apie valstybės vyriausybės pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą korupcijos tinklą.
Prieš penkerius metus įkurto Kovos su korupcija fondo steigėjas ir labiausiai Kremliaus nekenčiamas opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas šį filmą baigia labai liūdna išvada. Buvęs prezidentas, dabartinis premjeras ministras ir valdančiosios partijos „Jedinaja Rosija“ lyderis beveik atvirai surezgė korupcijos tinklą iš organizacijų ir labdaros fondų, per kuriuos ima oligarchų pakišas ir maniakiškai stato sau rūmus bei rezidencijas visoje šalyje. Perka jachtas ir viduramžių pilis užsienyje. Į Medvedevo sumanytąsias schemas įtraukta tūkstančiai žmonių. Slaptus rūmus saugo valstybės specialiosios tarnybos.
Iš tikrųjų šios paslaptys, kalba Navalnas, slepiamos tik nuo Rusijos liaudies, kurios sąskaita viskas ir statoma, o valdžioje apie tai visi ir viską žino. Medvedevas gali sau leisti vogti tiek daug ir labai nesislapstydamas todėl, kad ir Putinas daro tą patį, tik dar didesniu mastu. Visi vyriausybėje šitai daro. Ir teismų, ir prokuratūros, ir specialiųjų tarnybų vadovai daro tą patį – tampa milijonieriais ir milijardieriais pasitelkę korupciją. Sistema supuvo tiek, kad joje visiškai neliko sveikų vietų. Per 17 metų buvimą valdžioje šie žmonės sukūrė sklandžiai veikiantį mechanizmą, kaip Rusijos nacionalinį turtą paversti rūmais ir bankų sąskaitomis sau ir savo vaikams. Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek turtų turinčioje Rusijoje dauguma žmonių gyvena taip vargingai.
Visi Rusijoje žinojo valdžią vagiant, tačiau šis filmas, rašo Latynina, tarytum iš naujo atvėrė akis žmonėms, kurie anksčiau žinojo tik Krymas mūsų (Крым наш). Pasitikėjimas Medvedevu per mėnesį sumažėjo nuo 52% iki 42%. Kovo 26 d. Rusijos miestuose įvyko korupciją smerkiančios protesto akcijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai žmonių (Maskvos policijos duomenimis, sostinėje protestavo 7-8 tūkstančiai žmonių, opozicijos atstovai nurodo 25-30 tūkstančių). Aleksejų Navalną policija sulaikė praėjus 15 minučių nuo jo pasirodymo protestuotojų gretose, suėmė 15 parų ir skyrė baudą – esą nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams. Internete jį palygino su Hitleriu – neabejojama, jog tai – Kremliaus užsakyto politinio perėjūno diskreditavimo vajaus pradžia.
O Julija Latynina kalba apie Reformacijos pradžią. Roma sukriošo! Tačiau ne visiautoriai skuba laidoti televiziją, nors ir įspėja, jog eksperimentai gali visaip baigtis. Pasak politologo Nikolajaus Mironovo, Rusijos televiziją mėginta pertvarkyti ano amžiaus 9 dešimtmetyje. Baigėsi tuo, kad ji tapo nekontroliuojama (вышло из-под контроля). Bet kuri ideologizuota, propaganda pagrįsta sistema, samprotauja šis autorius, iškreipia tikrovę, ir praraja tarp propagandos ir realybės būna tuo didesnė, kuo sistema labiau atitrūkusi nuo žmonių. Dabar atotrūkis tarp sistemos ir žmonių yra labai didelis. Jeigu valdžia nuspręs lygiuotis į internetinę tematiką, jai teks atsakinėti į klausimus, kurie iš tikrųjų jaudina žmones. Lygiuojantis į Internetą, reikės duoti žodį ir opozicijai. O tada…
O tada iškils klausimas, kas dėl visko kaltas. Pasaulinio banko duomenimis, Rusijoje daugiau kaip 21 milijonas žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Gimstamumas nedidelis, žmonės sensta, vyrų gyvenimo trukmė ne per ilgiausia. Iki 2050 metų gyventojų skaičius šalyje, prognozuojama, gali sumažėti 16%, dirbančiųjų – 25%. „The Washington Post“ parašė, jog Rusija tik dedasi įtakinga ir grėsminga valstybe ir kišimusi į kitų valstybių reikalus slepia savo silpnumą. Putino režimas laikosi ant netvirtų pamatų, kuriuos ardo didelės vidinės problemos.
Jie nori, kad bijotume
Kremliui artimi internetiniai leidiniai neišleidžia iš akių vienos temos. Antai RT rusiškoje svetainėje rašoma apie tai, kaip Vokietija mėgina užslopinti Rusijos žiniasklaidą Baltijos šalyse (как Германия пытается заглушить российские СМИ в Прибалтике). Esą Vokietijos užsienio reikalų ministerija nusprendė padėti Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje sukurti alternatyvią rusišką žiniasklaidą – radiją ir televiziją (Estijoje nuo 2015-ųjų veikia rusiškas kanalas ETV+). Rusijos informacijos agentūra EA Daily praneša: Lietuvos valdžia pasibaisėjusi: 25% gyventojų gerbia Putiną (Власти Литвы в ужасе: 25% населения уважают Путина). Šio pranešimo autorius kartoja, ką parašė mūsiškis Lrytas: apie 73 proc. Lietuvos rusų myli Rusijos prezidentą ir 64% Lietuvos lenkų patinka Vladimiras Putinas. Be to, Lietuvos provincijoje iki 20% etninių lietuvių palaiko Rusijos prezidentą, jo užsienio ir vidaus politiką.
Skaitome toliau: Baltijos šalyse toliau vykdoma Rusijos žiniasklaidos diskriminacija (rubaltic.ru). Kovojant su ja nužygiuota net iki Europos parlamento, kur priėmė rezoliuciją prieš trečiųjų šalių propagandą, tiesiai sakant – prieš Kremliaus. Tačiau Baltijos šalyse susidomėjimas Rusijos žiniasklaida neišblėso: skirtingai nuo politikų, paprasti žmonės suinteresuoti išsaugoti žodžio laisvę. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik: Baltijos šalys pastoviai stato kliūtis Rusijos žiniasklaidai. Antai Lietuva pristabdė Rusijos kanalo „RTR Planeta“ retransliavimą, ankstesniais metais išsiuntė iš šalies Rusijos federalinio kanalo filmavimo grupę, atsisakė akredituoti naujienų agentūros „Novosti“ korespondentą, o „Komsomolskaja pravda“ žurnalistą paskelbė persona, keliančia grėsmę valstybės saugumui.
Rusija, anot „Sputniko“, su tuo nesitaiksto. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė: žiniasklaidos persekiojimo Baltijos šalyse atvejai akivaizdžiai rodo, ko iš tikrųjų verti demagoginiai Vilniaus, Rygos ir Talino tikinimai sekant demokratijos ir žodžio laisvės principais. Estijoje įtraukus „Pervyj Baltijskij kanal“ į priešiškos žiniasklaidos sąrašą, Pilietinių teisių plėtojimo ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento narys Aleksandras Brodas parašė Europos Tarybos ir OSCE atstovams: Kova su Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse vykdoma dėl to, kad ji pateikia kritinę informaciją dėl krizinių reiškinių regione ir visoje Europoje. Šis puolimas, pasak nario, yra žodžio laisvės principo pamynimas.
Viename iš čia paminėtų tekstų randame tai, kas jų autoriams labiausiai magėjo parašyti, gal todėl ir parašyta riebiomis raidėmis: Bijo – vadinasi, gerbia. Šių metų pradžioje minėto fondo „Visuomeninė nuomonė“ atliktos apklauso duomenimis, 86% respondentų mano, jog Rusijos pasaulyje bijo ir dauguma (75%) tuo patenkinti.
Publicistas Leonas Jurša. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos žurnalistas Aleksejus Kovaliovas, prieš kelerius metus dirbęs valstybinėje naujienų tarnyboje, dabar vadinamas vienišu kovotoju su Kremliaus propagandos imperija (žr. https://noodleremover.news/). Jis atkreipė dėmesį, kas atsitiko, kai Latvijoje praėjusių metų pavasarį uždraudė „Sputnik“ svetainę “, tačiau ji toliau veikė persivardijusi: apsilankymų padaugėjo 2,5 karto. „Sputnik“ priklauso liūdnai pagarsėjusiai propagandos Kremliaus grupei „Rosija segodnia“ (Russia Today), turi svetaines užsienio šalyse 30 kalbų.
Pasak Kovaliovo, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian stropiai renka straipsnius apie Rusijos propagandos galią, išverčia ir skelbia su iškilmingais komentarais: Žiūrėkite, kaip jie mūsų bijo! Žurnalisto žodžiais, straipsnius apie Rusijos propagandos grėsmę skaito daugiau žmonių negu pačią propagandą. Jis sakosi atidžiai sekąs Kremliaus propagandą ir galįs tvirtinti, jog nuo 2014-ųjų jos intensyvumas ėmė slūgti, tuo tarpu būtent 2016 metais Rusijos propaganda tapo pasauliniu fenomenu, kurio visi bijo.
Čia minėtas pranešimas „Rusijos televizijos sociologija“ pradedamas anoniminiu epigrafu „Мы, оглядываясь, видим лишь руины” (Atgal pažvelgę, matom tik griuvėsius). Autoriai greičiausiai pamanė Rusijos skaitytojus ir taip žinant, kad tai – eilutė iš Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio „Laiškų bičiuliui į Romą“.
Gal iš tikrųjų vertėtų dažniau į viską pažvelgti „Novaja gazeta“ apžvalgininkės Julijos Latyninos akimis? Stebėkime, kaip žlunga trečioji ar kažin kelinta Roma. Juo labiau kad pati Kremliaus televizija tai rodo…
„Žiniasklaidai, nešokančiai pagal Kremliaus dūdelę, jau seniai sunku įsitvirtinti Rusijos medijų rinkoje. Valstybiniai kanalai, kurie naudojasi prodiuserių bei ekspertų paslaugomis, faktiškai turi monopoliją rusakalbiame pasaulyje. Jie smaugia nepriklausomus balsus ir nustelbia reportažus, kuriuose kritikuojama oficialioji Rusija, – rašo Kavitha Surana ir Reidas Stendišas leidinyje Foreign Policy. – Bet dabar rinkoje pasirodė naujas tinklas rusakalbiams, kuris tikisi prasiveržti pro Kremliaus retorikos šrapnelių papliupas, atkreipdamas dėmesį į vietines problemas ir žmonių kasdienybę“.
„Antradienį žiniasklaidos projektas „Esamasis laikas“, veikiantis palaikomas JAV radijo „Laisvoji Europa/Laisvė“ finansavimo, pradėjo transliacijas rusų kalba televizijos kanalu ištisą parą. Pernai buvo paleistas jo saitynas. Tas tinklas, kuriame dirba apie 100 žmonių (Prahoje), neskaitant visame regione gyvenančių korespondentų, transliuos 11-oje šalių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, įskaitant Rusiją, Ukrainą, Viduriniąją Aziją ir Baltijos šalis“, – sakoma straipsnyje.
„Mūsų specializacija – realūs žmonės, kasdienės problemos, – sakė „Esamasis laikas“ direktorė Deizė Sindlar. – Vaizdo įrašuose aptarinėjami kasdieniai, bet universalūs klausimai, pavyzdžiui, korupcijos, skurdo ir sveikatos apsaugos“.
„Esamajam laikui“ gali būti sunku atitraukti žiūrovų dėmesį nuo valstybinės žiniasklaidos, prikamšytos dramų ir blizgesio, – samprotauja žurnalistai. – Naujajam kanalui teks tenkintis žymiai menkesniu biudžetu, negu turi žinomi Rusijos tinklai. Be to, vietiniai filialai, kuriems „Esamasis laikas“ paveda skleisti savo medžiagą Rusijoje, dažnai nenoriai imasi užsienietiškų programų, nes bijo, kad praras pajamas iš reklamos, jeigu susikirs su oficialia linija“.
„Mes nesitikime, kad mūsų televizijos transliacijos Rusijoje įgys reikšmingus mastus netolimoje perspektyvoje“, – sakė Sindlar.
„Gegužės 3-iosios“ grupė pritarė siūlymui Vilniaus regione retransliuoti Lenkijos televizijų programas.
A.Kubilius taip pat džiaugiasi, kad gruodį suburta „Gegužės 3-iosios“ grupės, kuri siekia analizuoti ir spręsti Lietuvos lenkų bei Lietuvos-Lenkijos problemas, veikla duoda pozityvių rezultatų.
Seimo „Gegužės 3-iosios“ grupė, sausio 18 d. posėdyje, atsižvelgdama į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) generalinio direktoriaus Remigijaus Šerio pateiktus pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti Lenkijos televizijų programų retransliacijos į Vilniaus regioną klausimą, pritarė sprendimui, kad į Vilniaus regioną turi būti transliuojama iki 8 tokių programų. Grupė paprašė LRTC generalinio direktoriaus R. Šerio tęsti visas su retransliacijos įgyvendinimu susijusias procedūras, įskaitant derinimą su Lenkijos ambasada, transliuotojais ir Lietuvos institucijoms, bei reguliariai informuoti grupę apie projekto eigą.
„Gegužės 3-iosios grupė tikisi, kad iki birželio 1 d. tokios Lenkijos televizijų retransliacijos bus pradėtos. Tai yra svarbu, nes kaip rodo daugelio sociologų ir politologų tyrimai, Vilniaus regiono gyventojai daugiausiai žiūri Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, o galimybės stebėti Lenkijos televizijas, nors daugelio gimtoji kalba yra lenkų, neturi. Todėl šio regiono gyventojai yra įsprausti į Rusijos propagandos formuojamą informacinę erdvę. Tai kelia didelį susirūpinimą ir manome, kad šis sprendimas padės regiono žmonėms turėti galimybę stebėti objektyvesnę informaciją gimtąja kalba ir susidaryti objektyvesnį vaizdą apie vykstančius procesus“, – teigė „Gegužės 3-iosios“ grupės iniciatorius Andrius Kubilius.
A.Kubilius taip pat džiaugiasi, kad gruodį suburta „Gegužės 3-iosios“ grupės, kuri siekia analizuoti ir spręsti Lietuvos lenkų bei Lietuvos-Lenkijos problemas, veikla duoda pozityvių rezultatų.
