Britų žvalgyba

Londonas, rugsėjo 17 d. (dpa-ELTA). Rusijos kariai stiprina savo pozicijas rytų Ukrainoje, kad galėtų atremti ukrainiečių išpuolius, teigia Jungtinės Karalystės žvalgyba.
 
Rusai suformavo gynybinę liniją tarp Oskilo upės ir nedidelio Svatovės miestelio Luhansko regione, šeštadienį paskelbė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybos pranešimais.
 
Ukrainiečiai tęsia puolimą regione. Tačiau Rusija yra pasiryžusi išlaikyti kontrolę, nes per šią teritoriją eina vienas iš nedaugelio Rusijos dalinių vis dar kontroliuojamų tiekimo kelių, sakoma pranešime.
 
Be to, gynybinė linija eina palei Luhansko regiono, kurio „išlaisvinimas“ yra vienas svarbiausių Rusijos paskelbtų karo tikslų, sieną.
 
„Bet koks didelės teritorijos Luhanske praradimas vienareikšmiškai pakenks Rusijos strategijai, – pažymėjo ministerija. – Tikėtina, kad Rusija bandys atkakliai ginti šį regioną, tačiau neaišku, ar Rusijos pajėgos šalia fronto linijos turi pakankamai rezervų ir atitinkamą moralę, kad atlaikytų dar vieną koordinuotą Ukrainos puolimą“.
 
JK gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, kasdien skelbia naujausią informaciją apie karo prieš Ukrainą eigą nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje.
 
Taip JK vyriausybė stengiasi ir pasipriešinti Rusijos pateikiamoms versijoms, ir informuoti savo sąjungininkus. Maskva kaltina Londoną kryptinga dezinformacijos kampanija.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.18; 08:03

Vladimiro Putino fizionomija

Maskva, kovo 25 d. (AFP-ELTA). Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė, kad pirmasis jos karinės kampanijos Ukrainoje etapas baigėsi ir dabar kariuomenė sutelks dėmesį į visišką šalies rytinio Donbaso regiono „išvadavimą“.
 
„Pagrindinės pirmojo operacijos etapo užduotys įvykdytos“, – sakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas Sergejus Ruckojus. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis potencialas gerokai sumažintas, o tai leidžia (mums) – dar kartą pabrėžiu – sutelkti mūsų didžiausias pastangas į pagrindinį tikslą – Donbaso išlaisvinimą“.
 
Jis sakė, kad Rusijos pajėgos „praktiškai“ sunaikino Ukrainos oro pajėgas ir priešlėktuvinę gynybą bei karinį jūrų laivyną.
 
S. Ruckojus taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė neatmeta miestų puolimo, tvirtindamas, kad iš pradžių tokie puolimai nebuvo planuoti. „Iš pradžių neplanavome jų šturmuoti, kad išvengtume sugriovimų ir sumažintume personalo bei civilių nuostolius“, – sakė jis žurnalistams.
„Nors neatmetame tokios galimybės, tačiau atskiroms grupuotėms įvykdžius jiems pavestas užduotis (…) mūsų pajėgos ir priemonės bus sutelktos į pagrindinį dalyką – visišką Donbaso išvadavimą“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rytų Ukrainą.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
 
Aukšto rango kariuomenės pareigūnai susitiko su žurnalistais Maskvoje 30-ąją Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje dieną. Rusijos gynybos ministerija atnaujino duomenis apie savo nuostolius Ukrainoje – ji paskelbė, kad žuvo 1 351 kareivis, ir pridūrė, kad sužeisti 3 825 kareiviai.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.03.26; 08:00

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Kijevas, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos armija ir pridūrė, kad tuoj prasidėjo susirėmimai.
 
„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive (…) ir užpuolė vietos ligoninę“, – sakoma kariuomenės pranešime per susirašinėjimo programėlę „Telegram“. „Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių“.
 
Charkivas, daugiausia rusakalbis miestas netoli Rusijos sienos, turi apie 1,4 mln. gyventojų. Miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo ketvirtadienio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
 
Chersone prie Juodosios jūros, kur pareigūnai antradienį pranešė apie miestą juosiančius Rusijos kontrolės punktus, Rusijos pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida citavo miesto merą Igorį Kolychajevą.
 
Mariupolyje, Azovo jūros uoste, per Rusijos atakos antradienį sukeltą gaisrą sužeista daugiau nei šimtas žmonių, Ukrainos žiniasklaida citavo miesto merą Vadymą Boičenką.
 
Borodjankoje, esančioje už 50 kilometrų nuo Kijevo, Rusijos oro antskrydžiai antradienį sugriovė du gyvenamuosius namus, pranešė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džaparova, pasidalijusi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti iš dalies griuvėsiais virtę pilki pastatai ir juose liepsnojantys butai.
 
Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad gali prasidėti puolimas iš Baltarusijos. „Baltarusijos kariuomenėje paskelbtas aukštas parengties režimas ir ji telkiama arčiausiai Ukrainos sienos esančiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime feisbuke.
 
Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo „didelį orlaivių aktyvumą“ pasienio zonoje, ten buvo stebimos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime. Atsižvelgiant į šį judėjimą, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare“, perspėjo ministerija.
 
„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius“ Ukrainoje „sistemingai“ rengiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., pridūrė ministerija.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.02; 07:00

Gruzijoje viešinti A. Merkel kritikuoja rusų dalinių buvimą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. EPA-ELTA nuotr.

Į Gruziją atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukritikavo rusų pajėgų buvimą separatistinėse Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijose. Savo susitikime su ES stebėtojų misijos vadovu ji aiškiai pareikš, „kad mes šios neteisybės nepamiršime“, – sakė A. Merkel ketvirtadienį Tbilisyje po pokalbio su Gruzijos ministru pirmininku Mamuka Bachtadze.

A. Merkel teigė siekianti, kad ši tema „vis būtų įtraukiama į darbotvarkę“. Deja, „nepaisant didelių pastangų“, kol kas pastebimos pažangos nėra.

A. Merkel priminė, kad pastarąjį kartą per savo viešnagę Gruzijoje prieš beveik dešimtmetį po paliaubų tarp Gruzijos ir Rusijos įsigaliojimo reikalavo rusų dalinių pasitraukimo. Žinoma, ji ir šiandien remia Gruzijos teritorinį integralumą, kalbėjo kanclerė.

Rusija 2008 metų rugpjūčio 8-ąją separatistinės Pietų Osetijos pusėje įsikišo į Gruzijos konfliktą ir per penkias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tarpininkaujant ES pirmininkavusiai Prancūzijai, buvo susitarta dėl paliaubų. Po to Maskva Pietų Osetiją bei taip pat separatistinę Gruzijos Abchazijos provinciją pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija ir toliau yra dislokavusi Pietų Osetijoje ir Abchazijoje savo dalinius.

Penktadienį A. Merkel iš Gruzijos vyks toliau į Armėniją, o šeštadienį į Azerbaidžaną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.24; 08:08