JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad amerikiečių teisėsauga turi teisę susipažinti su prezidento Donaldo Trumpo finansiniais dokumentais. Prezidentas esą neturi absoliutaus imuniteto.
Dabar priimtas Aukščiausiojo teismo sprendimas susijęs su keliais procesais. Niujorko prokuroras Cyrusas Vance‘as, be kita ko, reikalauja D. Trumpo mokesčių deklaracijų nuo 2011 metų. To priežastis – tyrimas dėl tariamų „pinigų už tylą“ pornografijos žvaigždei Stormy Daniels, kuri tikina prieš daug metų turėjusi artimus santykius su prezidentu. Teismo sprendimu, prokuratūra dabar turės galimybę susipažinti su dokumentais.
Be to, keli Kongreso komitetai reikalauja D. Trumpo finansinių dokumentų iš bankų „Deutschen Bank“, „Bank Capital One“ ir buhalterinės įmonės „Mazars“. Komitetai, be kita ko, tiria buvusius D. Trumpo verslo ryšius su Rusija ir nori ieškoti galimo interesų konflikto. Tačiau Kongresas, teismo sprendimu, kol kas prieigos prie dokumentų neturės.
Aukščiausiojo teismo sprendimai likus keturiems mėnesiams iki prezidento rinkimų turi potencialiai didelę politinę sprogstamąją galią.
D. Trumpas jau seniai mėgina užkirsti kelią savo finansinių ir mokestinių dokumentų paviešinimui. Dėl to kritikai spėja, kad buvęs verslininkas turi ką slėpti.
JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas gali būti atleistas arba atsistatydinti savo noru, praneša JAV žiniasklaida, kuria remiasi BBC.
Kalbos apie galimą antrojo pagal rangą JAV Teisingumo departamento pareigūno pasitraukimą iš pareigų pasklido pasirodžius pranešimui, kad pernai jis yra kalbėjęs apie D. Trumpo pašalinimą iš posto bei siūlęs slapta įrašinėti prezidento pokalbius.
Interviu vienam iš šalies radijų D. Trumpas pirmadienį teigė dar nenusprendęs, ar atleis R. Rosensteiną.
R. Rosensteinas prižiūri specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimą dėl galimų D. Trumpo rinkimų komandos ir Rusijos ryšių prieš 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Generalinio prokuroro pavaduotojui artimas šaltinis informavo, kad pats R. Rosensteinas „mano, jog bus atleistas“, pranešė naujienų portalas „Axios“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino aukščiausio rango Federalinio tyrimo biuro (FTB) ir Teisingumo departamento pareigūnus politizuojant savo vykdomus tyrimus, siekiant pakenkti jo Respublikonų partijai, informuoja BBC.
„FTB ir Teisingumo departamento vadovai ir tyrėjai politizuoja šventą tiriamąjį procesą demokratų naudai ir respublikonų nenaudai“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
JAV prezidentas penktadienį užsipuolė Teisingumo departamento ir FTB vadovus, neva jie yra politiškai šališki.
Be kita ko, tikimasi, kad JAV prezidentas pritars, jog būtų paviešinta prieštaringai vertinama atmintinė, kurioje tvirtinama apie piktnaudžiavimą įgaliojimais FTB tyrime dėl D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija.
Slaptą atmintinę parašė respublikonas Devinas Nunesas, kuris vadovauja JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetui. Nors komitetas balsavo, kad dokumentas būtų paviešintas pirmadienį, galutinį sprendimą iki pirmadienio turi priimti D. Trumpas.
Kilus abejonių dėl ankstesnių JAV generalinio prokuroro Džefo Sešnso (Jeff Sessions) pareiškimų apie JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos ryšius su Rusija, antradienį prokuroras atkakliai tvirtino visada sakęs tiesą.
Paaiškėjus, kad buvęs patarėjas užsienio politikos klausimais Džordžas Papadopulas (George Papadopoulos) melavo apie savo ryšius su Rusija, nuspręsta apklausti Dž. Sešnsą dėl ankstesnių jo pareiškimų. Dž. Sešnsas anksčiau neigė ką nors žinojęs apie tai, kad kas nors iš kampanijos galėjo turėti ryšių su rusais.
„Aš nepriimsiu kaltinimų ir atmetu tvirtinimus, kad kada nors melavau. Tai netiesa“, – JAV Atstovų rūmų Teismų komitete sakė generalinis prokuroras.
Jis teigė, kad visada į įstatymų leidėjų klausimus atsakydavo taip, kaip juos suprasdavo, ir pabrėžė, kad sunku prisiminti tikslias nedidelių pasikalbėjimų, įvykusių daugiau kaip prieš metus vykusios chaotiškos D. Trampo rinkimų kampanijos metu, smulkmenas.
Generalinis prokuroras taip pat tikino ne iš karto prisiminęs apie susitikimą, kuriame buvęs patarėjas užsienio politikos klausimais Dž. Papadopulas siūlė suorganizuoti D. Trampo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Dž. Sešnsas apie šį incidentą prisiminė tik žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams ir tvirtino atmetęs šį pasiūlymą kaip netinkamą.
Buvęs Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos patarėjas užsienio politikos klausimais prisipažino pateikęs klaidingą informaciją FTB – jis atskleidė melavęs apie savo ryšius su Rusijos valdžiai artimais užsienio pareigūnais. Tai – kol kas aiškiausia D. Trampo rinkimų komandos sąsaja su Rusijos bandymais kištis į 2016 metų prezidento rinkimus, praneša CNN.
Pirmadienį paviešintuose teismo įrašuose FTB teigia, kad Džordžas Papadopulas (George Papadopoulos) „klaidingai apibūdino savo bendravimą su tam tikru kontaktu iš užsienio, kuris norėjo aptarti „šį tą nešvaraus“ apie elektroninius laiškus“, susijusius su demokratų kandidate į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton). Įrašuose taip pat užsimenama apie elektroninį D. Trampo rinkimų komandos pareigūnų susirašinėjimą, kuriame, atrodo, jie svarsto galimybę priimti Rusijos kvietimus vykti į šią šalį.
Be to, buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) ir buvęs šios kampanijos pareigūnas Rikas Geitsas (Rick Gates) pirmadienį pasidavė Teisingumo departamento specialiajam prokurorui Robertui Miuleriui (Robert Mueller).
Tai, kad aukščiausio rango D. Trampo rinkimų kampanijos pareigūnams pareikšti kaltinimai, rodo, jog R. Miulerio plataus masto tyrimas dėl galimo Rusijos valdžios ir D. Trampo komandos narių suokalbio bei įtariamo trukdymo vykdyti teisingumą ir finansinių nusikaltimų perėjo į kitą, dramatiškesnę, fazę.
Dž. Papadopulo prisipažinimas R. Miulerio tyrimui leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą, kas vyko 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos metu. Tuo tarpu P. Manafortui ir R. Geitsui pareikšti kaltinimai su rinkimų kampanija nesusiję. Tačiau tikėtina, kad specialusis prokuroras jiems gali pateikti papildomų kaltinimų.
Kodėl JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) pasisamdė teisininką? Viceprezidentas nori turėti profesionalų teisininką, kuris jam profesionaliai patars, kaip atsakyti į konkrečius klausimus apie galimus prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų komandos ryšius su Rusija, praneša BBC.
Karikatūra: vis dar nežinome, kokie santykiai susiklostys tarp Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino (kuris kurį neša).
Viceprezidento pasirinktas teisininkas Ričardas Kalenas (Richard Cullen) yra gynęs ne vieną aukšto rango klientą.
JAV žiniasklaida jau yra pranešusi, kad specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) atlieka tyrimą D. Trampo atžvilgiu – esama rimtų įtarimų, kad šis galėjo trukdyti teisingumui. R. Miuleris vadovauja Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
JAV žiniasklaida informavo, kad šio tyrimo metu aukšto rango šalies žvalgybos pareigūnų bus klausiama, ar D. Trampas tikrai troško nutraukti tyrimą dėl atleistojo savo patarėjo nacionaliniam saugumui Maiklo Flino (Michael Flynn), bei tikslinama informacija apie FTB vadovo Džeimso Komio (James Comey) atleidimą.
Visus savo ar savo komandos suokalbius su Rusija neigiantis D. Trampas pareiškė, kad šis tyrimas – naujausias žingsnis „išgalvotoje istorijoje“.
„Jūs esate liudininkai didžiausios raganų medžioklės per visą JAV politinę istoriją – jai vadovauja blogi ir sutrikę žmonės!“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė JAV prezidentas. Dž. Penso biuras apie šio politiko sprendimą pasisamdyti R. Kaleną informavo ketvirtadienį.
„Viceprezidentas yra susitelkęs į savo pareigas ir į prezidento darbotvarkės pristatymą, ir tikisi, kad šis klausimas netrukus bus išspręstas“, – sakė M. Penso atstovas Džerodas Eigenas (Jarrod Agen).
Buvęs FTB direktorius Džeimsas Komis (James Comey) įsitikinęs, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Jis tai pareiškė ketvirtadienį per posėdį JAV Senato Žvalgybos komitete, praneša „Interfax“.
Buvęs FTB vadovas Džeimsas Komis. EPA – ELTA nuotr.
„Nėra jokių abejonių, Rusija kišosi į mūsų rinkimus 2016 metais. Jie kišosi konkrečiu tikslu, jie kišosi rafinuotai. Jie naudojo specialią įrangą. Kampanijai dirigavo aukščiausia Rusijos vadovybė. Šiai nuomonei pritaria visos žvalgybos tarnybos“, – sakė Dž. Komis, pabrėždamas, jog tai tikrai „nemelaginga naujiena“.
Paklaustas, ar jis nemano, jog buvo atleistas todėl, kad FTB tyrė spėjamą Rusijos įtaką, Dž. Komis atsakė, kad kaip tik už tai jis ir buvo atleistas.
Pasak buvusio FTB vadovo, Rusija ketina ir ateityje kištis į Jungtinių Valstijų vidaus gyvenimą, ir jos programišiai dar pasireikš.
„Jie mėgino nustatyti, kaip mes turime galvoti, balsuoti, veikti. Jiems reikalinga Amerika“, – pareiškė Dž. Komis.
Jis prisipažino pats nutekinęs duomenų apie savo pokalbį su Donaldu Trampu (Donald Trump), tikėdamasis, jog tai paskatins Amerikos valdžią paskirti specialųjį prokurorą Rusijos kišimosi byloje. Pasak Dž. Komio, jis perdavė pokalbio su JAV prezidentu įrašo kopiją savo draugui, kuris ją perdavė žiniasklaidai.
Buvęs Federalinio tyrimų biuro vadovas Džeimsas Komis (James Comey) ketvirtadienį per posėdį JAV Senato Žvalgybos komitete taip pat apkaltino šalies prezidentą Donaldą Trampą melu apie jį ir žinybą, kuriai jis vadovavo.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV supurtęs Votergeito skandalas nublanksta prieš tyrimą dėl Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos ryšių su Rusija, sako buvęs JAV nacionalinės žvalgybos vadovas, praneša BBC.
Amerikos žvalgyba
Džeimso Kleperio (James Clapper) teigimu, Votergeitas gerokai nublanksta prieš tai, kas šiuo metu vyksta JAV.
JAV žvalgybos agentūros mano, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, ir tiria galimus D. Trampo komandos ryšius su Maskva.
Tačiau kol kas nėra viešai žinomų įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokie ryšiai egzistavo. Pats D. Trampas šią istoriją atmeta kaip „melagingas naujienas“.
JAV žvalgybų vadovai į su šiuo tyrimus susijusius klausimus atsakinėjo trečiadienį, Senato žvalgybos komiteto posėdžio metu.
Nacionalinės žvalgybos vadovo Deno Koutso (Dan Coats), Nacionalinio saugumo agentūros direktoriaus admirolo Maiko Rodžerso (Mike Rogers), laikinai Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovo pareigas einančio Endriu Makeibo (Andrew McCabe) ir generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rozenšteino (Rod Rosenstein) senatoriai planuoja paklausti, ar iš pareigų atleisdamas buvusį FTB vadovą Džeimsą Komį (James Comey) D. Trampas mėgino sužlugdyti tyrimą dėl Rusijos įtakos šalies prezidento rinkimams.
Apklausos vyksta praėjus dienai po to, kai dienraštyje „The Washington Post“ pasirodė pranešimas, kad D. Koutsas savo kolegoms atskleidė, jog D. Trampas bandė įkalbėti FTB nutraukti tyrimą dėl buvusio jo patarėjo Maiklo Flino (Michael Flynn) ryšių su Kremliumi.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nepasinaudos savo įgaliojimais, kad užkirstų kelią buvusio Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus Džeimso Komio (James Comey) liudijimui Kongrese ketvirtadienį, pranešė Baltieji rūmai, informuoja AFP.
Atleistas Dž. Komis ketvirtadienį stos prieš Senato žvalgybos komitetą ir bus apklausiamas. Didžioji dalis stambiausių JAV televizijos tinklų planuoja tiesiogiai transliuoti buvusio FTB direktoriaus apklausą. Dž. Komio liudijimai bus pirmosios viešos pastabos šiuo klausimu nuo gegužės pradžios, kai jis buvo atleistas iš FTB direktoriaus pareigų.
Buvęs FTB direktorius Džeimsas Komis
Dž. Komis atleistas FTB vykdant tyrimą dėl galimų slaptų kontaktų tarp JAV prezidento rinkimų kampanijos komandos ir Rusijos. JAV žvalgyba įsitikinusi, kad Rusija kišosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir bandė juos paveikti respublikono D. Trampo naudai.
Respublikonai ir demokratai ketvirtadienį turės galimybę Dž. Komiui užduoti klausimus apie jo atleidimo aplinkybes ir kaltinimus, neva D. Trampas jį ragino nutraukti tyrimą buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn), kaltinamo ryšiais su Rusija, atžvilgiu. Be to, teigiama, kad Dž. Komis išsamiai aprašė tris pokalbius su D. Trampu, kol dar ėjo FTB direktoriaus pareigas.
Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusi Seimo komisija mano, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą šiam parlamentarui.
„Mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą yra pagrįstas, ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui“, – žurnalistams trečiadienį pranešė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.
Neoficialiais duomenimis, komisija konstatavo, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Trečiadienį už tokias išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė.
Pasak apkaltos komisijos pirmininkės A. Širinskienės, komisijos sprendimą lėmė keli parlamentaro M. Basčio veiklos epizodai.
Seimo narys Mindaugas Bastys
„Vienas iš epizodų yra tas epizodas, kada Seimo narys M. Bastys, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nesąžiningai, mūsų nuomone, atsakė į 55 punktą, kuriame yra klausimas: ar pažįstate, pažinojote asmenų, dirbančių kitų valstybių žvalgybos tarnybose. Kaip žinoma, Seimo narys M. Bastys nenurodė P. Vojeikos. Vėliau komisija įžvelgė tam tikrų nesąžiningo liudijimo atvejų NSGK, kada bandant pridengti susitikimus, buvo tiesiog kuriamos įvairios versijos. Įžvelgiame problemų apkaltos požiūriu ir tame epizode, kada buvo vykdomas ir organizuojamas susitikimas su Seimo nariu Vydu Gedvilu. Po to susitikimo, ką mes nustatėme, buvo Seimo nario M. Basčio susitikimai su kai kuriais „Rosatom“ asmenimis, kuriuose buvo kuriamos susipažinimo legendos, kad būtų paaiškinama visuomenei, jei tas klausimas išeitų į viešumą, ir taip toliau. Tai matėme tikrai tam tikrą nesąžiningą Seimo nario veiklą, kuri sunkiai suderinama su Seimo nario statusu“, – aiškino A. Širinskienė.
Tvirtinant išvadas Seimo apkaltos komisijos posėdyje M. Bastys nedalyvavo. Politikas apgailestavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šitame baigiamajame posėdyje.
„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. (…) Man paklausus, ar reikia suprasti, kad jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Galutinis svarstymas man labai svarbus kaip asmeniui, bet man pasakyta, kad jūs esate nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M. Bastys.
Paprašytas įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusį išvadų projektą, M. Bastys dar kartą sakė, kad tai yra politinis susidorojimas. „Tai yra politinis susidorojimas, ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas yra surašyta šitos komisijos išvadose“, – tvirtino M. Bastys.
Paklaustas, kas, jo nuomone, nori su juo susidoroti, M. Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė labai sėkmingai „valstiečiai – žalieji“ ir toliau tai vyksta sėkmingai“.
Neoficialiais žiniasklaidos duomenimis, tyrimą atlikusi komisija mano, kad M. Bastys savo veiksmais diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.
Seimo komisija nustatė, kad M. Bastys, pretendavęs gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.
Išvadų projekte sakoma, kad jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.
Komisija mano, kad VSD apklausų metu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu M. Bastys nesąžiningai teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
Anot komisijos išvadų projekto, M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti Rusijos valstybės ir „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesą stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Komisijos nuomone, M. Bastys tokiais savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
M. Basčiui priekaištaujama ir dėl to, kad jis, būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus.
Pasak komisijos išvadų projekto, elgdamasis nesąžiningai M. Bastys siekė paneigti ir sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir ekspremjeru Algirdu Butkevičiumi, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais.
Komisijos vertinimu, M. Bastys elgėsi nesąžiningai, kai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.
Artimiausiu metu Seimo apkaltos komisija ketina įregistruoti oficialų išvadų projekto tekstą, kuriame bus nuasmeninti kai kurie neskelbtini duomenys. Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.
Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
M. Basčio veiklą tyrė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas pritarė jo išvadoms, kuriose sakoma, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė visiškai pasitikįs savo žentu ir patarėju Džaredu Kušneriu (Jared Kushner), kurį žiniasklaida įtaria mėginus sukurti slaptą ryšio kanalą tarp dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko pereinamosios komandos ir Rusijos.
„Džaredas dirba didelį darbą šaliai. Aš juo visiškai pasitikiu. Jis yra visų gerbiamas ir rengia programas, kurios šaliai sutaupys milijonus dolerių. Be to, ir tai galbūt yra svarbiau, jis – labai geras žmogus“, – cituoja D. Trampo žodžius laikraštis „The New York Times“.
Praėjusią savaitę laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Dž. Kušneris su Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Sergejumi Kisliaku svarstė galimybę sukurti slaptą ir saugų ryšio kanalą tarp D. Trampo pereinamosios komandos ir Kremliaus. Pasak leidinio, „S. Kisliakas savo vadovybei pranešė, kad Dž. Kušneris pateikė šį pasiūlymą gruodžio 1-ąją ar 2-ąją per susitikimą Niujorke“.
Dž. Kušnerio advokatas jau pareiškė, kad jo klientas yra pasirengęs atsakyti į visus FTB ir Kongreso klausimus, jei to reikės.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) tyrime dėl tariamo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus ir bet kokius Rusijos ryšius su D. Trampo kampanija sau atstovauti paskyrė advokatą Marką Kasovicą (Marc Kasowitz), informuoja BBC.
JAV lyderis atkaklaus Niujorko advokato paslaugomis naudojasi jau daugiau kaip dešimtmetį. Baltieji rūmai ir advokatas M. Kasovicas kol kas viešai nekomentavo paskyrimo atstovauti D. Trampui.
Praėjusią savaitę galimam Rusijos kišimuisi į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją tirti JAV teisingumo departamentas paskyrė specialųjį prokurorą, buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą Robertą Miulerį (Robert Mueller).
Pats D. Trampas neigia bet kokius slaptus ryšius tarp Rusijos ir jo kampanijos. Tačiau JAV žvalgybos institucijos yra įsitikinusios, kad Maskva 2016 metais vykusiuose JAV prezidento rinkimuose bandė paveikti juos D. Trampo naudai.
Buvęs CŽV direktorius Džonas Brenanas (John Brennan) teigia įspėjęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovą Aleksandrą Bortnikovą, jog bet koks Kremliaus kišimasis į JAV prezidento rinkimus gali smarkiai pakenkti dvišaliams santykiams, praneša BBC.
„Visiems turi būti visiškai aišku, jog Rusija įžūliai kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Jie ėmėsi šių veiksmų, nors mes griežtai protestavome ir aiškiai įspėjome, kad jie to nedarytų“, – pareiškė Dž. Brenanas antradienį per posėdžius JAV Atstovų Rūmuose.
Pasak buvusio CŽV vadovo, A. Bortnikovas neigė bet kokį Rusijos kišimąsi į rinkimus, bet žadėjo perduoti Dž. Brenano žinią prezidentui Vladimirui Putinui.
„Manau, kad buvau pirmas Jungtinių Valstijų pareigūnas, įspėjęs Rusiją dėl šios problemos“, – sakė jis.
Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas tiria galimą Rusijos poveikį JAV prezidento rinkimų kampanijai, taip pat galimus Maskvos ryšius su Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabu.
Gegužės 17 d. JAV teisingumo departamentas paskyrė specialųjį prokurorą galimam Rusijos kišimuisi į Amerikos prezidento rinkimus tirti. Juo tapo Robertas Miuleris (Robert Mueller), vadovavęs Federaliniam tyrimų biurui nuo 2001 iki 2013 metų.
Pasak JAV generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rozensteino (Rod Rosenstein), tyrimui prižiūrėti buvo reikalingas nepriklausomas ekspertas.
Reikalavimai paskirti specialųjį prokurorą galimiems D. Trampo ryšiams su Rusija tirti nuskambėjo po to, kai gegužės 10 d. JAV prezidentas atleido iš pareigų FTB vadovą Džeimsą Komį (James Comey). Savo sprendimą D. Trampas motyvavo tuo, kad esą jis nesugeba efektyviai vadovauti žinybai.
Dž. Komis tyrė buvusio D. Trampo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn) ryšius su Rusija.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) „raganų medžiokle“ pavadino tyrimą dėl galimų ryšių tarp jo rinkimų komandos ir Rusijos.
„Tai yra didžiausia raganų medžioklė prieš kokį nors politiką JAV istorijoje“, – rašė jis ketvirtadienį „Twitter“ tinkle. Dieną prieš tai JAV teisingumo departamentas specialiuoju tyrėju aiškinantis skandalą paskyrė buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą Robertą Miulerį (Robert Mueller), praneša agentūra AFP.
D. Trampas taip pat apkaltino savo konkurentę rinkimų kovoje demokratę Hilari Klinton (Hillary Clinton) bei savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) veikus nelegaliai. Tačiau savo kaltinimų prezidentas nepatikslino. Jis tik pabrėžė, kad šiais atvejais specialieji tyrėjai nebuvo skiriami. „Visais šiais H. Klinton rinkimų komandos ir B. Obamos vyriausybės neteisėtų veiksmų atvejais specialusis tyrėjas nebuvo paskirtas“, – tviteryje teigė D. Trampas.
Buvęs FTB vadovas R. Miuleris kaip specialusis tyrėjas aiškinsis Rusijos vaidmenį JAV prezidento rinkimuose. Jis tam turės plačius įgaliojimus ir bus apsaugotas nuo politinės įtakos.
Jau trečiadienį D. Trampas vaizdavo save kaip žiniasklaidos kampanijos auką. „Su jokiu politiku istorijoje nebuvo elgiamasi blogiau ar nesąžiningiau“, – sakė jis.
Tuo tarpu „Reuters“ praneša, kad D. Trampo komanda per rinkimų kampaniją net keliolika kartų turėjo kontaktų su Rusija.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos ryšiai su Rusija prieš rinkimus buvo daug intensyvesni nei iki šiol manyta. Tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi oficialiais asmenimis, susipažinusiais su pokalbiais ir iki šiol slaptais dokumentais.
Anot „Reuters“ tyrimo, šiuo metu jau atleistas patarėjas saugumo klausimais Maiklas Flinas (Michael Flynn) ir kiti D. Trampo patarėjai mažiausiai 18 kartų turėjo kontaktų su oficialiais Rusijos pareigūnais. Tai buvo telefoniniai pokalbiai ir elektroniniai laiškai septynių mėnesių laikotarpiu prieš rinkimus.
Iki šiol slapti buvę dokumentai, suteikiantys informacijos apie kontaktus, yra dalis medžiagos, kurią šiuo metu tiria Federalinis tyrimų biuras (FTB), rašo „Reuters“.
Dokumentai rodo, kad būta šešių pokalbių telefonu tarp Rusijos ambasadoriaus Vašingtone Sergejaus Kisliako ir M. Flino. Šis vasarį teišdirbęs tik 24 dienas atsistatydino iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų.
Jau iki šiol buvo žinoma, kad M. Flinas prieš pradėdamas eiti pareigas su Rusijos ambasadoriumi aptarė sankcijas Maskvai ir vėliau apie tai pateikė klaidingus duomenis. Dėl to jis buvo priverstas trauktis. Buvo žinoma ir tai, kad kai kurie D. Trampo rinkimų kampanijos patarėjai, tarp jų trys jo patikėtiniai – M. Flinas, Polas Manafortas (Paul Manafort) ir Karteris Peidžas (Carter Page) – turėjo privačių ir profesinių kontaktų su Rusija.
Pokalbiai tarp S. Kisliako ir M. Flino, anot „Reuters“, po lapkričio 8-osios suintensyvėjo. Esą buvo kalbama ir apie „slaptą komunikacijos kanalą“, kad būtų „apeitos“ kitos institucijos.
Baltieji rūmai, M. Flino advokatas ir Rusijos užsienio reikalų ministerija detalių komentuoti nepanoro, rašo „Reuters“.
Be šešių minėtų pokalbių telefonu, anot agentūros, buvo dar 12 kontaktų – telefonu, tekstinėmis žinutėmis ar elektroniniu paštu.
Sausį Baltieji rūmai dar neigė bet kokius ryšius su Rusijos pareigūnais per rinkimų kampaniją, tačiau vėliau, be kita ko, patvirtino tuo metu buvus keturių susitikimų tarp S. Kisliako ir D. Trampo patarėjų. Patvirtintas buvo ir S. Kisliako susitikimas su vėliau generaliniu prokuroru paskirtu Džefu Sešnsu (Jeff Sessions).
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) prašė buvusį FTB direktorių Džeimsą Komį (James Comey) nutraukti tyrimą buvusio patarėjo Maiklo Flino (Michael Flynn), kaltinamo ryšiais su Rusija, atžvilgiu, praneša laikraštis „The New York Times“.
Leidinio žiniomis, tai įvyko vasario mėnesį per D. Trampo ir Dž. Komio susitikimą Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete. Susitikimas aprašytas Dž. Komio rašte, kurį jis parašė iškart po pokalbio. „The New York Times“ remiasi dviem žmonėmis, susipažinusiais su rašto turiniu, bet patys laikraščio žurnalistai jo nėra matę.
JAV prezidento patarėjas M. Flinas buvo atleistas iš pareigų, kadangi jis nuslėpė savo ryšius su Rusija.
D. Trampas atleido Dž. Komį iš FTB direktoriaus pareigų motyvuodamas tuo, kad esą jis nesugeba efektyviai vadovauti žinybai.
