g.visockas-portretas

Karts nuo karto Vilniaus centre tenka sutikti buvusį Vilniaus universiteto dėstytoją, mums, žurnalistams, dėsčiusį senąją lietuvių literatūrą. Jo paskaitos buvo gilios, įsimintinos, prasmingos. Docento laipsnį turėjęs dėstytojas visomis išgalėmis stengėsi, jog mes, būsimieji korespondentai, publicistai, politikos apžvalgininkai, kaip galima giliau pažintume tokius nūnai primirštus rašytojus kaip Vaižgantas, Biliūnas ar Kudirka.

Jis skiepijo mintį, jog mūsų 18-ojo, 19-ojo ar 20-ojo amžiaus pradžios rašytojai nėra prastesni už ano meto prancūzų, vokiečių ar britų rašytojus. Tiesiog gausesnės, skaitlingesnės pasaulio tautos turėjo palankesnes sąlygas kurti. Joms nereikėjo skirti tiek daug jėgų priešinantis polonizacijai, germanizacijai ar rusifikacijai. Taigi dabar jos, nepatyrusios ilgalaikių kataklizmų, mums primeta savas madas. O tuo pačiu – slapčia skiepija nepilnavertiškumo kompleksą. Esą lietuviškasis literatūrinis aruodas – skylėtas, seklus, mažiau imponuojantis.

Continue reading „Salotų valgymas nėra valstybės interesų gynimas”

salotos_0

Gruzijos ambasadorius JAV pasijuto nuvargęs ir nusivylęs jau po metų, praleistų Vašingtone, rašo “The Washington Times”.

„Temuras Jakobašvilis nesugebėjo pritraukti Amerikos valdininkų dėmesio į savo mažytę, bet strategiškai svarbią respubliką, stojusią į demokratijos kelią“, – pažymi straipsnio autorius James Morrisonas.

„Aš privargau nuo savo misijos ir darbo šioje pozicijoje“, – parašė Facebook‘e 45-erių diplomatas, paskelbęs apie savo atsistatydinimą. Anot jo, jis pranešė apie savo sprendimą Gruzijos užsienio reikalų ministrei Majai Pandžikidzei, prieš paskelbdamas apie tai internete.

Continue reading „Skandalas Gruzijos ambasadoje: salotų “Cezaris” diena”