Mongolijoje popiežius pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Ulan Batoras, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus gyrė religijos galią išspręsti konfliktus ir skatinti taiką, jis tai sakė Mongolijos sostinėje Ulan Batore sekmadienį, paskutinę savo vizito, per kurį tikisi nutiesti tiltus su kaimynine Kinija, dieną.
Ryto kreipimasis, į kurį susirinko pagrindinių Mongolijos religijų lyderiai, vyko intymiame Hunų teatre, įsikūrusiame neaukštų kalnų supamame mieste ir suprojektuotame apvalios klajoklių būsto „ger“ formos. Pasiklausyti popiežiaus susirinko krikščionių lyderiai, budizmo ir šamanizmo, islamo ir judaizmo, induizmo, Rusijos stačiatikių bažnyčios, mormonizmo, bahajų ir kitų tikėjimų atstovai.
„Religinės tradicijos, nepaisant jų skirtingumo ir įvairovės, turi įspūdingą potencialą būti naudingos visai visuomenei“, – sakė 86 metų pontifikas. „Jei tautų lyderiai pasirinktų dialogo su kitais kelią“, tai galėtų būti „lemiamas indėlis užbaigiant konfliktus, kurie ir toliau kamuoja tiek daug žmonių pasaulyje“, sakė jis.
Per vizitą Mongolijoje, jaunoje demokratinėje valstybėje, kurios Konstitucija gina religijos laisvę, popiežius netiesiogiai pasiuntė žinią šios valstybės kaimynėms, ypač oficialiai ateistinei Kinijai, kad dvasingumas nekelia grėsmės. Vykdamas į izoliuotą Vidurio Azijos šalį, iš Argentinos kilęs jėzuitas tikisi ne tik padrąsinti mažytę katalikų misionierių ir tikinčiųjų bendruomenę, bet ir pagerinti Vatikano santykius su Pekinu. Mongolija. Ulan Batoras. Popiežius Pranciškus pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį miesto Šv. Petro ir Povilo katedroje vykusiame katalikų misionierių susirinkime popiežius pareiškė, kad vyriausybėms nėra „ko bijoti“ Katalikų bažnyčios. „Vyriausybėms ir pasaulietinėms institucijoms nėra ko bijoti dėl Bažnyčios evangelizacijos darbo, nes ji neturi jokios politinės darbotvarkės“, – pabrėžė pontifikas, konkrečiai nepaminėdamas Kinijos.
Pekino komunistų partija, griežtai kontroliuojanti religines institucijas, atsargiai vertina Katalikų bažnyčią savo teritorijoje. Pernai Šventasis Sostas atnaujino susitarimą su Pekinu, leidžiantį abiem šalims pasisakyti skiriant vyskupus Kinijoje. Kritikai šį žingsnį pavadino pavojinga nuolaida. Tačiau Honkongo vyskupas Stephenas Chow, paklaustas apie akivaizdų popiežiaus įsiteikimą Pekinui, naujienų agentūrai AFP Ulan Batore sakė, kad pontifiko žinia skirta „visam pasauliui“. „Dabar Bažnyčia (…) tikrai nesiekia tapti politine, ir mums tai svarbu, – sakė jis. – Kitaip prarasime pasitikėjimą kaip apie meilę ir tiesą kalbanti institucija“.
„Draugystės piligrimas“
„Draugystės piligrimu“ save vadinantis Pranciškus per vizitą aukštino Mongolijos dorybes, įskaitant jos klajoklius, „gerbiančius trapią ekosistemos pusiausvyrą“. Jis sakė, kad Mongolijos šamanistinės ir budistinės tradicijos gyventi harmonijoje su gamta gali padėti „skubioms ir nebeatidėliotinoms pastangoms apginti ir išsaugoti Žemės planetą“.
Pasak jo, religijos, kai jos nėra „sugadintos“ sektantiškų nukrypimų, padeda kurti sveikas visuomenes. Jos „suteikia apsaugą nuo klastingos korupcijos grėsmės, kuri iš tikrųjų kelia rimtą pavojų bet kurios žmonių bendruomenės vystymuisi“.
Pastaraisiais metais Mongoliją temdė korupcija ir aplinkos būklės blogėjimas, jos sostinėje oro kokybė – prasčiausia pasaulyje, o turto grobstymo skandalas pernai sukėlė protestus gatvėse. Didžiuliams šalies plotams gresia dykumėjimas dėl klimato kaitos, perteklinio ganymo ir kasybos. Ulan Batoras. Popiežius Pranciškus pabrėžė tarpreliginio dialogo galią siekiant taikos . EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį popiežius pakartojo raginimą labiau saugoti aplinką. „Žmonija, susirūpinusi tik žemiškais interesais, galiausiai naikina Žemę ir painioja regresiją su pažanga“, – religiniams lyderiams sakė pontifikas.
Iš 3,3 mln. Mongolijos gyventojų tik maždaug 1400 yra katalikai, šalyje vyrauja budizmas ir šamanizmas. Vis dėlto pamatyti 1,3 mlrd. pasaulio katalikų lyderio didžiulėje Suhbaataro aikštėje, pavadintoje mongolų revoliucijos didvyrio vardu, susirinko daug žmonių. Pranciškaus kelionė taip pat pritraukė maldininkus iš platesnio regiono, tarp jų – Kinijos katalikus, kai kurie jų, laukdami popiežiaus, mojo raudonomis savo šalies vėliavomis.
Sekmadienį popiežius vadovaus mišioms naujai pastatytoje ledo ritulio arenoje.
Sprendžiant iš įvairių iškasenų, amuletai /talismanai/ atsirado kartu su žmonėmis, kartu su pirmomis mūsų žiniomis ir tikėjimais.
Amuletai – įvairių formų, dydžių, rūšių „laiminga“ skulptūrėlė, akmenukas ar papuošalas. Juos nešioja pakabintus ant kaklo arba pritvirtintus prie drabužių, norėdami pavergti merginos ar vaikino širdį, išlaikyti egzaminą, pasunkinti piniginę, išvengti ligų ir pavojų.
Vieni iš seniausių talismanų – mazgeliai. Pavyzdžiui, norvegų žvejai, išplaukdami į jūrą, iš senų žiniuonių gaudavo „gerų vėjų mazgų pluoštelius“ – mazgeliais surištas ir užkeiktas virves. Suomijoje tikėta, kad burtininkai vėjo galią gali „uždaryti“ trijuose mazguose. Atrišus pirmąjį mazgelį – papūs lengvas vėjas, atrišus antrąjį – į laisvę ištrūks stipresnis jo brolis, o trečiasis mazgelis laiko štormus ir uraganus.
