Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį paminėta Baltų vienybės diena. Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos grupės nariai dalyvavo jubiliejinio – dešimtojo – Baltų vienybės dienos minėjimo renginiuose Joniškyje. Ten – susitikimas su Latvijos Saeimos Pirmininko pavaduotoja, Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės nare Dagmara Betnere-Le Gala (Dagmāra Beitnere-Le Galla) ir kitais grupės nariais.
 
„Šiemet Baltų vienybės dieną pasitinkame ypatingomis aplinkybėmis, kai Vakarų pasaulio vienybę išbando Rusijos agresija Ukrainoje. Rusijos energetinis ir branduolinis šantažas, taip pat Baltarusijos hibridinė ataka prieš mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą – tai grėsmės, kurias įveikti galime tik kartu. Todėl šiandien solidarumas ir bendras veikimas mums būtinas kaip oras. Norisi atkreipti dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) žodžius, kad visai Europai vertėjo įsiklausyti į Baltijos valstybių, Vidurio ir Rytų Europos šalių perspėjimus. Buvome teisūs, todėl ir toliau išlikime aktyvūs ir ryžtingi, o mūsų istorinės pergalės – mūsų tautų brolystės simbolis – tegu bus mums įkvėpimu bendriems darbams ateityje“, – sako P. Saudargas.
 
Joniškyje vyko dvišalis Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės narių ir Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės narių susitikimas. Pasak Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, šių tradicinių susitikimų metu aptariamos aktualijos. „Akivaizdu, kad abejose valstybėse jos šiuo metu yra vienodos: mes būsime pradėję neįleisti per sieną Rusijos piliečių; turime bendras problemas dėl migrantų; mes – abi valstybės – stipriai remiame Ukrainą jos kare prieš agresorių”, – sako K. Masiulis.
 
Vienas iš klausimų, kuris galėtų kilti susitikimo metu, K. Masiulio pastebėjimu, Latvijos sprendimas atimti šalies pilietybę iš valstybei nelojalių asmenų: „Tokių idėjų kyla ir kai kurių mūsų kolegų galvose. Jos sulaukia daug kritikos, o latviai tai jau yra įteisinę. Man būtų įdomu pasiteirauti, kaip jie įteisino, kaip su Konstitucija, konstitucingumu, ar buvo apie tai diskutuojama?“
 
Latvijos Saeima šių metų balandį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokios kitos pilietybės, t. y. tik iš turinčių dvigubą pilietybę.
 
2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
 
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tradicija tapęs Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariami aktualūs parlamentinio bendradarbiavimo klausimai.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.09.18; 07:36

Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį Lietuvos ir Latvijos parlamentarai kartu minės Baltų vienybės dieną. Šios dienos minėjimo renginiuose Kuldygoje (Latvijos Respublika) dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Algimantas Dumbrava ir tarpparlamentinių ryšių grupės nariai Andrius Bagdonas, Liudas Jonaitis, Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.
 
„Jau devintą kartą Lietuvos ir Latvijos parlamentarai minės Baltų vienybės dieną, kuri liudija, kad galime ir bendromis jėgomis imtis darbų, ir giminiškai švęsti. Šįkart Kuldygoje prisiminsime Saulės mūšį, kai prieš 785 metus susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė Kalavijuočių ordiną. Labai simboliška, nes ypač dabar svarbi mūsų vienybė, kad kartu įveiktume šiandienos grėsmes ir iššūkius. Kartu esame stipresni! Kartu mes – baltų tautos!“ – sako Lietuvos parlamento vadovė.
 
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tai jau tradicija tapęs Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariamas tolesnis parlamentinis bendradarbiavimas.
 
Seimo valdyba jau patvirtino, kad 2022 m. Baltų vienybės diena bus minima Joniškyje.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.09.25; 04:00

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, šeštadienį Biržuose dalyvaudamas Baltų vienybės dienos minėjime, pasveikino šventės dalyvius ir pasidžiaugė, kad ši diena suartina lietuvių ir latvių tautas, stiprina solidarumą, skatina bendradarbiavimą.
 
Pasak ministro, Lietuva ir Latvija turi vis daugiau bendrų tarptautinių kultūrinių pergalių.
 
„Mūsų bendras filmas „Laiko tiltai“, sukurtas lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristinės Briedės, gauna pačius aukščiausius tarptautinius apdovanojimus. Taigi, kultūrinis audinys, jungiantis Lietuvą ir Latviją, yra be galo stiprus. Kurkime ir stiprinkime jo gijas“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.
 
Su į šventę atvykusiu Latvijos kultūros ministru Nauriu Puntuliu, kaip praneša Kultūros ministerija, ministras M. Kvietkauskas trumpai aptarė kultūros politikos prioritetus Latvijoje ir Lietuvoje, kalbėjosi apie Baltijos kultūros fondo veiklą, kultūros paveldo puoselėjimą, Baltijos Asamblėjos literatūros premijų laureatų vertimus.
 
Kultūros ministrai taip pat dalyvavo Baltų vienybės dienai skirtos tapytojo Gederto Eliaso darbų parodos iš Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejaus fondų atidaryme Biržų krašto muziejuje.
 
Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, skirta populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, pristatyti ir puoselėti Baltijos valstybių kultūrą ir papročius. Baltų vienybės diena švenčiama kasmet, pažymint 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, per kurį sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 17:58

Šeštadienį Biržuose bus paminėta Baltų vienybės diena. Per iškilmingą šventės atidarymą dalyvius sveikins Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė, abiejų šalių kultūros ministrai, vyks Lietuvos ir Latvijos diplomatų chorų ir Palangos pučiamųjų orkestro bendras pasirodymas.
 
Šventės metu taip pat vyks amatininkų ir tautodailininkų mugė, tarptautinė latvių tapytojo Gederto Eliaso darbų paroda, baltų kulinarinio paveldo, abiejų šalių kino filmų pristatymo renginiai, įvairūs koncertai ir parodos.
 
Šventę vainikuos Balduonės ir Vecumniekų jaunimo simfoninio orkestro „Draugi“ ir Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncertas.
 
Bendras Baltų vienybės dienos minėjimas vyks jau aštuntą kartą. Vienais metais toks minėjimas rengiamas Lietuvoje, kitais – Latvijoje. Praėjusiais metais Baltų vienybės dienos šventė vyko Jelgavoje, ankstesniais metais – Palangoje, Liepojoje, Rokiškyje, Rucavoje, Šiauliuose ir Bauskėje.
 
Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, kurios tikslas yra populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, pristatyti ir puoselėti Baltijos valstybių kultūrą ir papročius.
 
Baltų vienybės diena švenčiama kasmet, pažymint 1236 metais įvykusį Saulės mūšį, per kurį sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.18; 17:21

Baltų vienybės diena. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė. Palangos savivaldybės nuotr.

Šeštadienį Palanga tarpvalstybiniu lygiu minėdama Baltų vienybės dieną, tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės – Lietuvą ir Latviją.

Baltų vienybės diena šiemet Palangoje švęsta tarpvalstybiniu lygiu, tad šventėje, kurioje visą dieną įvairūs renginiai keitė vienas kitą, sulaukta ir itin garbių svečių – Baltų vienybės dienos iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Latvijos parlamentų vadovai Viktoras Pranckietis ir Inara Mūrniecė, abiejų šalių kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos Seimo nariai.

Žinią apie baltus, baltų vienybę, kultūrą bei istoriją plačiau po Europą paskleis ir į šventinius renginius atvykę Palangos miestų-partnerių iš Latvijos, Rusijos ir Vokietijos atstovai.

Dar vienas itin garbingas svečias – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos garbės narys Žozė Mendesas Bota (Jose Mendes Bota). Jis į Palangą atvyko su ypatinga misija – įteikti Palangai skirtą Europos prizo apdovanojimą – Garbės ženklą.

Kurortas savo svečius pasitiko specialiai Baltų vienybei skirtais miesto papuošimais. Svarbiausi jų akcentai, kaip ir galima tikėtis, yra susiję su baltų – lietuvių bei latvių – kultūra, kalbomis bei tradicijomis, kadangi rengiantis šventei siekta, kad kiekvienas, šią dieną apsilankęs Palangoje, širdyje pajustų ne tik šventę, bet ir pasididžiavimą savo baltiškąja kilme.

Baltų vienybės dienos pradžią paskelbė šventiška dalyvių eisena – joje, lydimi Palangos orkestro muzikantų bei šokėjų, dalyvavo Palangos miesto vadovai, oficialūs miesto svečiai, meno kolektyvai bei visi norintieji. Nuotaikinga eisena pajudėjo nuo Palangos miesto simbolio Kurhauzo, pasuko Grafų Tiškevičių alėja bei šventinę nuotaiką praeiviams dovanojo eidami Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėmis iki Jūratės ir Kastyčio skvero.

Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas prof. Alvydas Butkus. Slaptai.lt nuotr.

Čia vykusio šventės atidarymo metu miesto meras Šarūnas Vaitkus, kreipdamasis į susirinkusiuosius, linkėjo, kad kiekvienas Baltų vienybės dienos dalyvis šiandien širdyje pajustų ne tik šventę, bet ir pasididžiavimą savo baltiška kilme. „Kartu su mūsų broliais latviais, taip pat – ir Palangos miestų-partnerių iš įvairių užsienio valstybių atstovais bei visais palangiškiais ir šiandieniniais Palangos svečiais švęsdami Baltų vienybės dieną mes ne tik sau, bet ir kitoms valstybėms skelbiame žinią, kad mes, baltai, esame, ir esame vieningi, taip pat – kad puoselėjame savo tradicijas ir kultūrą“, – sakė Palangos meras.

Baltų vienybės dienos atidarymo metu Palangos ir palangiškių laukė ypatinga dovana – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos garbės narys Ž. M. Bota miesto merui Š. Vaitkui įteikė didžiausiam Lietuvos kurortui skirtą Europos prizo apdovanojimą – Garbės ženklą. Europos prizo apdovanojimai vietos bendruomenei skiriami už nuveiktus darbus skleidžiant Europos vienybės idėjas, už aktyvų bendradarbiavimą su užsienio partneriais.

Pasak Palangos savivaldybės pranešimo, šis apdovanojimas Palangai yra jau trečiasis garbingas apdovanojimas Europos mastu – prieš trejus metus pirmą kartą įvertinta Palanga gavo Europos diplomą, 2015 m. – vėliavą, o šiemet Lietuvos kurortas pasiekė priešpaskutinę pakopą – Garbės ženklą. Iki paties Europos prizo liko tik vienas žingsnis.

Baltų vienybės dienos Šventės atidarymo renginį praturtino ir pirmą kartą Palangoje koncertavusio jungtinio Lietuvos ir Latvijos diplomatinių chorų bei Palangos orkestro pasirodymas. Choristai – Lietuvos bei Latvijos diplomatai, ambasadų darbuotojai – kartu su Palangos orkestru publiką pradžiugino keletu kūrinių: sugiedojo „Tautišką giesmę“, Latvijos himną, Europos Sąjungos himną „Odė džiaugsmui“, taip pat – populiarią latvišką dainą „Lec, saulite“ bei lietuviškąją „Mūsų dienos – kaip šventė“.

Sulig šia daina šventė Palangoje įsibėgėjo – po visą kurortą pasklido lietuvių ir latvių liaudies melodijos – Palangoje vyko tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, subūręs apie 400 dalyvių iš Lietuvos bei Latvijos, o vienas lietuvių kolektyvas atvyko net iš Vokietijos.

Lietuvos – Latvijos bičiulystės ženklas

Renginių šią dieną mieste buvo gausu – šurmuliavo kermošius, kurio dalyviai taip pat pasistengė kurti išskirtinę nuotaiką – palapinės padabintos latviška ir lietuviška simbolika. Palangos centre, Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėse, išsirikiavo arti pusantro šimto kermošiaus dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų, Latvijos, Ukrainos bei Rusijos, Kaliningrado srities. Čia buvo galima ne tik įsigyti originalių tautodailininkų dirbinių, bet ir pasmaguriauti – Vytauto gatvėje išsirikiavo kulinarinio paveldo meistrai.

Jūratės ir Kastyčio skvere įsikūrę grilio meistrai – čia vyko Baltų patiekalų barbekiu turnyras Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų taurėms laimėti. Gardūs kvapai sklido ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – čia vyko maisto vagonėlių festivalis „Food Park Palanga“. Toks renginys Palangoje surengtas pirmą kartą.

J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje bei Jūratės ir Kastyčio skvero pradžioje smalsuolių laukė senųjų baltų amatų demonstruotojai – čia galima pamatyti, kaip patyrusių meistrų rankose „gimsta“ kalvystės gaminiai, karpiniai, rištinės bei vytinės juostos, nėriniai, odos dirbiniai, kaip drožiami mediniai šaukštai, apdirbamas gintaras ar vilna ir kita. 

Atrask Latviją. Slaptai.lt nuotr.

Šventinę programą praturtino ir nekasdienis įvykis – visai šalia jūros, Meilės alėjoje, Palangos miesto vadovai kartu su miestų-partnerių atstovais pasodino Draugystės medį – tulpmedį. Šis simbolinis veiksmas tapo Palangos miestų-partnerių Skulptūrų parko įkūrimo pradžia.

Pasak Palangos miesto savivaldybės pranešimo, Baltų vienybės dieną renginių Palangoje vyko ir daugiau. Vakare į įspūdingą koncertą pakvietė Koncertų salė – čia žiūrovai scenoje išvydo klasikinės muzikos grupę „Dagamba“ (Latvija) ir naujųjų idėjų kamerinį orkestrą „NIKO“ (Lietuva). Alternatyvios muzikos gerbėjai laukti kultūros bare „Kablys: Jūra. Kultūra“, kur vakare vyko maisto vagonėlių šventės „Food Park Palanga“ uždarymo koncertas. Jo metu pasirodys grupės „Flash Voyage“ ir „Baltasis Kiras“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24; 05:55

Šeštadienį Palangoje Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkai minėjo Baltų vienybės dieną.

Ta proga Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Latvijos Saeimos Pirmininke Inara Mūrniece.

Parlamentų pirmininkai kartu su Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Latvija ir Saeimos Tarpparlamentinių ryšių grupės su Lietuva nariais taip pat dalyvavo Baltų vienybės dienos dalyvių eisenoje, Baltų vienybės dienos atidaryme Jūratės ir Kastyčio skvere.

Baltų vienybės dienos atidarymo metu buvo iškilmingai pakeltos Lietuvos ir Latvijos vėliavos, parlamentų pirmininkai tarė sveikinimo žodžius.

Pasibaigus oficialiajai šventės daliai, Saeimos ir Seimo pirmininkai lankėsi kermošiuje „Baltų vienybė“, tarptautinėje parodoje „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkai apdovanojo Lietuvos ir Latvijos moksleivių žaidimo „Protų mūšis“ nugalėtojus.

Baltų vienybės diena minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24; 05:45

2013 m. rugsėjo 22 d. (sekmadienį) 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną kviečiame visus baltų genčių palikuonis Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.

Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Continue reading „Nepamirškime: rugsėjo 22-ąją – BALTŲ VIENYBĖS UGNIES SĄŠAUKA”