Naujosios Zelandijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Oklandas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki 2023 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atidarymo didžiausiame Naujosios Zelandijos Oklando mieste, jo centre esančioje statybvietėje užpuolikas nužudė du žmones ir sužeidė dar šešis.
 
Ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas sakė, kad užpuolikas žuvo įvykio vietoje, jokios grėsmės nacionaliniam saugumui nėra, todėl čempionatas vyks kaip suplanuota.
 
Vis dar neįvardijamas šautuvu ginkluotas 24 metų užpuolikas ankstų rytą įsiveržė į krantinėje esančią nuosavybę, judraus didžiausio Naujosios Zelandijos miesto centras buvo užblokuotas.
 
Teigiama, kad tarp sunkiai sužeistųjų yra policijos pareigūnas, jis nuvežtas į ligoninę, jo būklė stabili.
 
Apie išpuolio motyvus mažai žinoma, tačiau manoma, kad jis nėra tiesiogiai susijęs su pasaulio futbolo čempionatu ar yra politiškai ar ideologiškai motyvuotas. Tačiau užpuolikas buvo žinomas policijai dėl smurto šeimoje ir turėjo psichikos sveikatos problemų. Policija pranešė, kad jam buvo taikomas sulaikymas namuose, bet leista dirbti toje vietoje. Jis neturėjo leidimo šaunamajam ginklui. Policijos komisaras Andrew Costeris sakė, kad „nėra nieko, kas leistų manyti, jog jis kėlė didesnį pavojų“.
 
Ministras pirmininkas Ch. Hipkinsas pareiškė esąs šokiruotas ir labai nuliūdęs dėl masinių šaudynių, retai pasitaikančių Naujojoje Zelandijoje, bet tvirtino, kad pasaulio čempionatas, kurį kartu rengia Naujoji Zelandija ir Australija, vyks. Premjeras patikino, kad Oklando gyventojai ir žiūrovai iš viso pasaulio gali būti tikri, jog „policija neutralizavo grėsmę ir dėl incidento nieko kito neieško“, pareigūnų vertinimu, nacionaliniam saugumui pavojaus nėra. Ch. Hipkinsas pridūrė, kad „Naujosios Zelandijos gyventojų ir mūsų lankytojų saugumas yra mūsų prioritetas“.
 
Netoli susišaudymo vietos apsistojusios mažiausiai trys nacionalinės futbolo komandos, įskaitant JAV. Viešbutis, kuriame apsistojo Norvegijos komanda, yra už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur įvyko susišaudymas.
 
Oklandas buvo pasirengęs mėnesį truksiančiai futbolo šventei ir per ją tikėjosi pristatyti miestą bei šalį. Vietoj to gyventojai ir svečiai buvo pažadinti policijos sirenų ir sraigtasparnių ūžesio.  
 
Policijos komisaras A. Costeris sakė, kad ginkluota policija greitai susekė užpuoliką prie lifto šachtos, kur jis buvo užsibarikadavęs. Jo teigimu, užpuolikas šaudė į policiją, sužeidė pareigūną, vyko susišaudymas ir vėliau nusikaltėlis buvo aptiktas negyvas. Policija taip pat surado du negyvus žmones žemesniuose statybvietės lygiuose. Pasak A. Costerio, be sužeisto policijos pareigūno, per incidentą buvo sužeisti penki visuomenės nariai. Jis patikino rungtynių dalyvius ir plačiąją visuomenę, kad jie gali saugiai keliauti į miesto centrą ir „Eden Park“ stadioną pasaulio čempionato pradžios rungtynėms.
 
Po 2019 m. žudynių Kraistčerčo mečetėje, kai žuvo 51 musulmonų maldininkas, dar 40 buvo sužeisti, Naujoji Zelandija priėmė griežtus ginklų laikymo įstatymus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.20; 00:30

JAV aktorius Alecas Baldwinas. EPA – ELTA nuotr.

Santa Fė, Naujoji Meksika, spalio 22 d. (AFP-ELTA). JAV aktorius Alecas Baldwinas iš rekvizitinio pistoleto kino filmavimo aikštelėje Naujojoje Meksikoje nušovė operatorę ir sužeidė režisierių, ketvirtadienį pranešė JAV teisėsaugos pareigūnai.
 
Incidentas įvyko JAV pietvakarių valstijoje, kur A. Baldvinas atlieka pagrindinį vaidmenį vesterne „Rust“.
 
Halyna Hutchins ir Joelis Souza „buvo kliudyti kulkų, kai Alecas Baldwinas iššovė iš rekvizitinio šaunamojo ginklo“, – sakoma Santa Fė šerifo pareiškime.
 
42 metų H. Hutchins sraigtasparniu buvo nugabenta į ligoninę, bet nuo žaizdų mirė, o 48 metų J. Souza buvo nuvežtas greitosios pagalbos automobiliu ir yra gydomas.
 
„Ponas Baldwinas buvo apklaustas detektyvų“, – agentūrai AFP sakė Santa Fė šerifo atstovas spaudai Juanas Riosas. – Jis pateikė paaiškinimus ir atsakė į jų klausimus. Jis atėjo savanoriškai ir po apklausos išėjo iš pastato. Jokių kaltinimų nepateikta ir niekas neareštuotas“.
 
Incidentas įvyko netoli Santa Fė esančioje Bonanza Creek rančoje, kuri yra populiari tarp Holivudo filmų kūrėjų.
 
Filmavimo aikštelėse paprastai taikomos griežtos taisyklės dėl rekvizitinių ginklų naudojimo, tačiau nelaimingų atsitikimų vis tiek pasitaiko.
Labiausiai žinomas atvejis – kai Brandonas Lee, kovos menų legendos Bruce‘o Lee sūnus, mirė filmuodamasis filme „The Crow“. Jis buvo nušautas iš pistoleto, kuris turėjo šaudyti tuščiais šoviniais.
 
Kaip pranešė BBC, remdamasis asmeninės H. Hutchins svetainės duomenimis, ji buvo kilusi iš Ukrainos ir užaugo sovietų karinėje bazėje už poliarinio rato. Kijeve ji studijavo žurnalistiką, o Los Andžele – kiną. 2019 metais žurnalas „American Cinematographer“ ją pavadino „kylančia žvaigžde“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.23; 00:30

Automatai. Slaptai.lt nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia nematąs nieko keisto, kad premjeras Saulius Skvernelis sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą padovanojo šaunamąjį ginklą. Politiko teigimu, kadangi už nuopelnus šaliai medalius ir ordinus dalina prezidentas, Vyriausybės vadovas koronaviruso krizės problemas sprendžiančiam ministrui pasirinko įteikti ginklą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Galime dovanoti ordinus, medalius, galime dovanoti vardinius ginklus: tai yra viena iš formų, kaip padėkojama žmogui už tarnystę visuomenei. Šiuo atveju premjeras pasirinko tokį sprendimą.
 
Ordinus ir medalius savo sprendimais dalina prezidentas, premjeras šiuo atveju padarė tai, ką jis galėjo padaryti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
 
Komentuodamas viešo dėmesio susilaukusią dovaną, R. Karbauskis, viena vertus, pabrėžė, kad tokio pobūdžio dovanas teikti leidžiantis įstatymas yra priimtas seniai.
 
„Įstatymas, kuris leidžia dovanoti vardinį ginklą – šaltąjį arba, šiuo atveju, pistoletą – yra seniai priimtas ir jis buvo taikomas daug kartų ir įvairių premjerų, ir prezidentų“, – akcentavo politikas.
 
 Kita vertus, sakė „valstietis“, šiek tiek neįprasta, kad ir anksčiau vyravusi praktika viešo dėmesio susilaukė būtent dabar. Anot R. Karbauskio, tai gali būti susiję su tuo, kad yra siekiama pakenkti tiek vieno, tiek kito politiko populiarumui.
 
„Šiuo atveju šnekama apie du politikus ir apie labai ryškius politikus – o jiems reikia kažkaip reitingus sumažinti – tai tokiu atveju šnekama, kad padovanojo“, – samprotavo R. Karbauskis ir dar kartą pridūrė, kad premjeras, dovanodamas A. Verygai ginklą, tiesiog laikėsi įstatymo.
„Įstatymas tai leidžia padaryti, premjeras naudojasi įstatymu ir padėkojo ministrui už darbą, kuris buvo padarytas. Aš manau, kad tai padaryta įvertinant ir tai, kad ministras yra šaulys, ir šis ginklas, kurį jis gavo dovanų pagal įstatymą, bus naudojamas šaulio tarnyboje.
 
Nemanau, kad tai yra atvejis, apie kurį reikėtų labai daug šnekėti“, – apibendrino R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:47

Vieno iš JAV Merilando valstijos laikraščių būstinėje aidėjo šūviai. Redakcijoje pradėjęs šaudyti užpuolikas pražudė penkis žmones, o dar du nesunkiai sužeidė. Policijos teigimu, tai buvusi „tikslinga ataka“, praneša naujienų agentūra AFP ir BBC naujienų tarnyba.

Anapolio mieste įsikūrusio laikraščio „Capital Gazette“ biuro darbuotojai pasakojo, kad šaunamuoju ginklu ir dūminėmis granatomis ginkluotas vyriškis į redakciją šaudė pro stiklines duris.

Įtariamas šaulys, JAV žiniasklaidos įvardijamas kaip Jarrodas Ramosas, sulaikytas. Pranešama, kad 2012-aisiais žiniasklaidos grupę, kuriai priklauso ir „Capital Gazette“, jis buvo nesėkmingai padavęs į teismą dėl šmeižto.

Policija užpuoliko motyvo kol kas nepatvirtino. Pranešama tik tiek, kad įvykio vietoje buvo sulaikytas ketvirtąją dešimtį einantis baltaodis vyriškis. Jis šiuo metu apklausiamas.

„Tai – tikslinga ataka prieš „Capital Gazette“, – teigė En Arundel apygardos policijos viršininko pavaduotojas Williamas Krampfas. Jis pridūrė, kad užpuolikas „įėjo į pastatą su šautuvu rankose ir, vaikščiodamas po pirmą aukštą, ieškojo aukų“.

Apygardos vykdomosios valdžios pareigūnas Steve’as Schuh CNN pasakojo, kad „po minutės“ nuo pranešimo apie incidentą gavimo į įvykio vietą atvykę pareigūnai įtariamąjį rado besislepiantį po stalu tame pačiame pastate. Anot pareigūno, jį sulaikant susišaudymo išvengta.

Pranešama, kad per išpuolį žuvo keturi žurnalistai – Geraldas Fischmanas, Robas Hiaasenas, Johnas McNamara ir Wendi Winters – ir pardavimų asistentė Rebecca Smith.

„Capital Gazette“ leidžia kelis laikraščius, tarp jų – nuo 1884-ųjų einantį dienraštį „The Capital“. Laikraštis priklauso žiniasklaidos grupei „Baltimore Sun Media Group“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:40

Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, spręsianti dėl Seimo nario Kęstučio Pūko teisinės neliečiamybės, galės dirbti iki rugsėjo 15-osios dienos.

Atsižvelgdamas į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą Parlamentas Seimo nutarimu pratęsė jos darbą. Už tai balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai. 

Antradienį tyrimo komisija planavo apsispręsti, ar duoti sutikimą Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Tačiau jame dėl pateisinamų priežasčių – ligos – K. Pūkas nedalyvavo, todėl komisija nutarė prašyti Seimo komisijos darbą pratęsti iki rugsėjo 15 d.

Komisijos pirmininko Antano Bauros teigimu, K. Pūko nedalyvavimo posėdyje priežastis yra rimta – medikų pateikti tikrai pateisinantys dokumentai, nedarbingumas. Jeigu K. Pūkas pasveiktų anksčiau, tyrimo komisija, pasak A. Bauros, susirinks bet kuriuo laiku ir priims sprendimą.

Antradienį komisija išklausė Generalinės prokuratūros atstovų paaiškinimus.

Praėjusią savaitę Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri buvo įpareigota sprendimą priimti iki šių metų liepos 4 d. Tyrimo komisijoje dirba 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, jai vadovauja Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Baura, primena ELTA.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu.

Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.09; 01:00

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.

Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų pradžioje Seimo narys K. Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų. Nukentėjusiais dėl seksualinio priekabiavimo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti 4 asmenys.

Taip pat tyrimo metu surinkti duomenys, anot Generalinės prokuratūros pranešimo, leidžia pagrįstai manyti, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario mėnesio pradžios K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis seife, esančiame jo darbo Seime patalpose, neužtikrino šio ginklo ir šaudmenų saugumo. Tuo galimai buvo pažeistos šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, prokuratūra konstatuoja, kad tolesnis ikiteisminis tyrimas Seimo nario K. Pūko atžvilgiu negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Baudžiamajame kodekse už seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais siekimą, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavimą prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Šių metų kovą visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys K. Pūkas, ieškodamas Seimo nario padėjėjos-sekretorės, kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar šio Seimo nario veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.28; 05:30

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą.

Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu sujungtas su anksčiau prokuratūroje pradėtais ir atliekamais keturiais ikiteisminiais tyrimais dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. Toks sprendimas priimtas įvertinus bendras tiriamiems atvejams aplinkybes. Tyrimo metu bus siekiama išsamiai atskleisti, įtariama, padarytas nusikalstamas veikas, bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.03.24; 06:33

Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, aiškiau reglamentuojančioms sąlygas, kada vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir prievartą.

„Siūlomais pakeitimais pirmiausia siekiame nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindus. Taip pat suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas, kad būtų maksimaliai užtikrintas prievartos naudojimo teisėtumas,“ – pažymi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Continue reading „Tikslinamos šaunamojo ginklo ir prievartos naudojimo sąlygos pareigūnams”