Belgradas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Po dvejų žudynių, kurios praėjusią gegužę pareikalavo 18 žmonių gyvybių, žmonės Serbijoje atidavė iš viso 108 833 neteisėtai laikytus ginklus. Tai Belgrade pareiškė policijos atstovė, kurią cituoja serbų naujienų agentūra „Tanjug“. Atiduoti ginklus žmones ragino vyriausybė.
Terminas nebaudžiamiems atiduoti ginklus, kuris kartą jau buvo pratęstas, baigėsi penktadienio vidurnaktį. Policijos duomenimis, atiduota 82 400 rankinių šaunamųjų ginklų, apie 26 500 minų ir kitų sprogmenų, taip pat 4,2 mln. vienetų šaudmenų.
Dvejos žudynės smarkiai sukrėtė Serbijos visuomenę. 13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės tarpusavyje nėra susijusios. Nuo tada kiekvieną savaitę dešimtys tūkstančių serbų protestuoja prieš smurtą. Demonstracijos turėjo vykti ir šeštadienio vakarą.
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus buvo viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.
Belgradas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Serbijos sostinėje Belgrade į demonstraciją prieš smurtą po dviejų gegužės mėnesį įvykusių masinių žudynių per kurias žuvo 18 žmonių, informuoja AFP.
Tai buvo trečiasis „Serbija prieš smurtą“ protestas pastarosiomis savaitėmis, kuris į gatves pritraukė tūkstančius serbų, siekiančių aukštas pareigas užimančių valdžios pareigūnų atsistatydinimo.
„Mes šokiruoti, mes negalime patikėti tuo, kas vyksta ir mes esame pikti. Visiems mums kyla klausimas, kokią valstybę paliksime savo vaikams?“, – protestuotoja Jelena Mihailovič penktadienį sakė miniai žmonių prie parlamento.
Tai vieni didžiausių mitingų nuo tada, kai po masinių demonstracijų daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nuverstas tuometis šalies vadovas Slobodanas Miloševičius.
Keli opozicijos politikai vėlų penktadienį surengė dviejų svarbių Belgrado tiltų blokadą ir ragino savo rėmėjus nesitraukti nuo kelio tol, kol bus priimti visi jų reikalavimai, o kai kurie protestuotojai įsirengė palapines.
Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atšauktų smurtinį turinį rodančių TV kanalų retransliacijos licencijas. Jie taip pat siekia uždrausti provyriausybinius laikraščius kurstančius įtampą ir nukreiptus prieš politinius disidentus, ir reikalauja vidaus reikalų ministro bei žvalgybos tarnybos vadovo atsistatydinimo.
Penktadienį proeuropietiška opozicija išėjo iš specialios parlamento sesijos kaltindama valdančiąją partiją ir jos sąjungininkes siekiu nutildyti demonstracijas užuot sprendus žmonių iškeltas problemas. Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotrauka
Demokratų partijos pirmininkas Zoranas Lutovacas sakė, kad jo partija nenori būti tokių įvykių parlamente dalimi ir vietoj to prisidėsianti prie protestuotojų.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sumenkino demonstracijas pareikšdamas, kad jos tėra „politinis triukas“. Kitą savaitę jis žada surengti savo rėmėjų mitingą, kuris, anot jo, „bus didžiausias Serbijos istorijoje“.
Tuo metu artima A. Vučičiaus sąjungininkė premjerė Ana Brnabič pareiškė, kad po masinių šaudynių „užsienio saugumo tarnybos“ neva siekia sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį Serbijoje.
Po mirtinų išpuolių A. Vučičius pažadėjo imtis ambicingo plano ir nuginkluoti serbus, kurie laiko ginklus tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
Serbija yra daugiausiai ginklų savininkų turinti Europos valstybė. Remiantis šaunamųjų ginklų tyrimų organizacija „Small Arms Survey“, maždaug 39 iš 100 serbų laiko šaunamuosius ginklus.
Vašingtonas, vasario 18 d. (AFP-ELTA). JAV penktadienį pranešta apie dar vienas kruvinas šaudynes. Turimomis žiniomis, ginkluotas užpuolikas ugnį paleido Misisipės valstijoje, pražudydamas šešis žmones.
Anot vietos policijos, mirtinas incidentas įvyko nedideliame Arkabutlos miestelyje. Įtariamasis 52-ejų Richardas Dale’as Crumas siautėjo keliose skirtingose miestelio vietose. Iš pradžių jis nušovė žmogų parduotuvėje, o tuomet nuvyko į netoliese esantį gyvenamąjį namą ir nušovė, kaip paaiškėjo vėliau, savo buvusią žmoną. Po to užpuolikas automobiliu nuvažiavo į savo paties namus – šalia jų taip pat buvo rasti dviejų žmonių kūnai. Negana to, kaimyniniame name vėliau buvo aptikti dar du lavonai su šautinėmis žaizdomis.
Misisipės gubernatorius Tate’as Reevesas tviteryje parašė, kad buvo informuotas apie naujausią šaudynių seriją. „Šiuo metu manome, kad jis veikė vienas. Jo motyvai neaiškūs, – tikino T. Reevesas. – Prašau jūsų melstis už šio tragiško smurto aukas ir jų artimuosius.“
Po šio incidento JAV prezidentas Joe Bidenas pakartojo savo raginimą šalyje imtis ginklų įstatymo reformos. „Gana“, – pranešime sakė J. Bidenas. Valstybės vadovas pažymėjo, kad nuo šių metų pradžios praėjo tik 48 dienos, o JAV jau būta mažiausiai 73 masinių šaudynių.
„Minčių ir maldų nepakanka. Smurtas panaudojant šaunamuosius ginklus yra epidemija. Kongresas turi veikti dabar pat“, – pabrėžė prezidentas.
Apie naujausias šaudynes pranešta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai šiaurinėje Mičigano valstijoje šaulys, taip pat be aiškaus motyvo, paleido ugnį universiteto teritorijoje ir pražudė tris žmones.
Praėjusiais metais JAV suskaičiuota apie 44 tūkst. su šaunamaisiais ginklais susijusių mirčių. Maždaug pusė jų figūruoja nužudymo bylose.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) oficialūs duomenys rodo, kad 2020 metais nuo šaunamųjų ginklų žuvo 4 368 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus. Beveik du trečdaliai šių mirčių buvo nužudymai. Autoavarijose tais metais žuvo 4 036 vaikai. Žūtys keliuose iki tol buvo dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.
Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.
Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai.
Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.
Rusiškas automatas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Kultūros ministerijos iniciatyva surengtame susitikime šalies muziejininkai, Kultūros ministerijos ir policijos atstovai aptarė svarbiausius klausimus, susijusius su ginklų laikymu muziejuose, sakoma pranešime.
2019 m. Lietuvoje buvo priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net ir netinkamais šaudyti pripažinti ginklai privalo būti įregistruoti iki šių metų rugsėjo 14 d. Didelė dalis muziejų visus turimus ginklus ir šaudmenis yra tinkamai įregistravę, tačiau kai kurie to padaryti iki šiol nebuvo spėję. Be to, dalis muziejų nėra tinkamai įregistravę ir nedeaktyvuotų ginklų, nors prievolė tai padaryti įsigaliojo dar 1998 m.
Todėl ministerijos iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas, kurio metu Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala išsamiai išaiškino įstatymo nuostatas bei atsakė į visus muziejų atstovams kilusius klausimus dėl tolesnio ginklų registravimo.
„Noriu padėkoti A. Čiupalai už ypač aiškius, išsamius ir konkrečius atsakymus į visus muziejininkams kilusius klausimus, taip pat už sklandų bendradarbiavimą. Šis susitikimas patvirtino, jog geranoriškai kalbantis ir diskutuojant galima nesunkiai rasti konstruktyvius sprendimus“, – sakė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Policijos atstovas muziejininkams dar kartą priminė, kad iki rugsėjo 14 d. jie turi pateikti prašymus dėl ginklų registravimo Policijos departamentui, o prašymo nagrinėjimo ir ginklų registravimo procedūros bus užbaigtos po rugsėjo 14 d. pagal muziejų pateiktus prašymus.
Policija: rastas galimai šaunamųjų ginklų arsenalas, įtariamasis sulaikytas, atliktos kratos. Vilniaus AVPK nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus informaciją, kad Vilniaus miesto gyventojas domisi įvairiais šaunamaisiais ginklais ir galbūt neteisėtai jais disponuoja. Tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad sostinėje jis prekiauja sendaikčiais, dėvėtais daiktais ir galimai superka ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Surinkus papildomus duomenis buvo nuspręsta sulaikyti asmenį, kad jo turimi ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos nepatektų tretiesiems asmenims.
Asmuo buvo sulaikytas ir atliktos kratos. Iškart po sulaikymo jis nurodė, kad jokių uždraustų daiktų neturi ir niekada neturėjo. Pareigūnams atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje, automobiliuose, vyras elgėsi užtikrintai ir netgi rodė savo nuomojamus sandėliukus, kur laikomi jo pardavinėjami daiktai.
Rasti šaunamieji ginklai. Vilniaus AVPK nuotr.
Tyrimo metu pareigūnai buvo surinkę duomenis apie jo nuomojamas patalpas, tačiau vyras nutylėjo apie dar vieną jo nuomojamą sandėliuką.
Paprašius atrakinti pareigūnams žinomą sandėliuką, įtariamasis pasimetė, neigė, kad jo, tačiau supratęs, kad pareigūnai turi teisę ir pateks į šią patalpą, sutiko atrakinti. Kratos metu buvo rasti 9 įvairaus kalibro ginklai ir 418 įvairaus kalibro šoviniai. Taip pat atliekant kitą kratą asmens sodyboje už Vilniaus buvo rasti 205 įvairaus kalibro šoviniai.
Įtariamajam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jam gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Baltarusijos omono kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos policija pirmadienį pagrasino panaudoti šaunamuosius ginklus prieš protestuotojus, tvirtindama, kad opozicijos demonstracijos prieš šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką tampa vis radikalesnės.
„Dėl šios priežasties teisėsaugos pareigūnai ir vidaus kariuomenės kariai nepasitrauks iš gatvių ir, prireikus, naudos riaušių malšinimo įrangą ir mirtinus ginklus“, – teigiama Vidaus reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.
Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų nerimsta protestai. Rinkimai laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai.
Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitikime aptarė ES atsaką į tebetvyrančią įtampą Baltarusijoje, susidariusią po ginčijamų prezidento rinkimų. Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Bloko užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė esą pasiruošę pritaikyti sankcijas daugiau Baltarusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą A. Lukašenką, susijusių su represijomis prieš protestų dalyvius, jei padėtis nepagerės.
„ES griežtai smerkia Baltarusijos institucijų vykdomą smurtą prieš taikius protestuotojus ir ragina paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant politinius kalinius“, – teigiama bendrame pareiškime, kurį pasirašė ES šalių užsienio reikalų ministrai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą.
Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?
Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.
„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, – sako L. Kasčiūnas.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Vilniaus 3-iojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl rengimosi nužudyti du ar daugiau žmonių, sėkmingai atliko slaptą operaciją.
Kratos metu vilniečio namuose rasta ir paimta mažiausiai šešetas, kaip įtariama, nelegaliai laikytų šaunamųjų ginklų, didelis kiekis šauamųjų ginklų dalių, įranga bei priemonės šaunamųjų ginklų konstrukcijos perdarymui, įvairūs šaudmenys bei jų dalys.
