Eurai ir centai. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Seimą kuo greičiau imtis savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo mechanizmo keitimo.
Šalies vadovas LRT televizijai teigė, kad, jei prezidentūra būtų žinojusi, jog šiuo metu egzistuoja tvarka, kad savivaldybių tarybų nariai neprivalo pagrįsti savo veikloje patirtų išlaidų, būtų pati inicijavusi šios sistemos pokyčius.
„Jeigu aš būčiau žinojęs šitą situaciją, be jokios abejonės, mes būtume galėję gerokai anksčiau imtis veiksmų, kurių dabar jau mėginama imtis. Ir aš manau, kad vienintelis kelias iš šios tokios padėties yra pirmiausia labai greitai, neatidėliojant jokioms ten rudens sesijoms ir panašiai, imtis veiksmų ir kelti klausimą, kaip turi būti kompensuojama savivaldybių tarybų nariams už darbą. Tai yra darbas, tai nėra hobis, tai nėra kažkoks papildomų lėšų prisidūrimas, tai yra rimtas darbas. Jeigu mes traktuojame jį kaip tokį, o jis toks ir yra, nes savivaldybių lygiu sprendžiasi labai daug žmonėms svarbių klausimų, vadinasi, turi būti atitinkamas atlyginimas, bet ne taip, kaip yra dabar, kai per neskaidrumą valstybėje yra suardomi pasitikėjimo pamatai“, – LRT televizijai kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovo manymu, savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo, patirtų veiklos išlaidų kompensavimo sistema galėtų būti įvairi, pavyzdžiui, taikant fiksuotą sumą, diferencijuojant ją, atsižvelgus į savivaldybės dydį.
„Tai gali būti įvairūs pasiūlymai: tai gali būti fiksuota suma, galbūt diferencijuota pagal savivaldybių dydį, kaip kad šiandien yra merų atlyginimai diferencijuoti, nes klausimų mastas ir gylis yra skirtingas. Ir kad nebekiltų daugiau jokių klausimų, nebereikėtų ten jokių čekių tvarkytis ir taip toliau“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Jūs puikiai suprantate, turbūt vaikštote į parduotuves ir žinote, kaip čekis atrodo, jeigu tu jį saugai, po pusės metų ar po metų – net jeigu tu jį išsaugosi, jis yra tuščias popieriaus lapas, nes viskas ten išblunka. Tai kuo paprastesnė, kuo aiškesnė sistema, tuo mažiau problemų turėsime ateityje ir būtinai tą reikia daryti kaip galima greičiau. Ir manau, kad ir Savivaldybių asociacijos pasiūlymų yra, ir mes pateiksime, dalyvausime šitame procese, bet labai svarbu, kad būtų politinė valia priimti sprendimus kaip galima anksčiau“, – tęsė šalies vadovas.
ELTA primena, kad prieš savaitę visuomenininko Andriaus Tapino atliekamame tyrime įtarimų dėl galimai neskaidriai įsisavinamų lėšų kilo ir dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės. Prieš pradėdama darbą ministerijoje, ji buvo Kauno miesto tarybos narė. A. Tapinas paskelbė, kad politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Centai. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Galiausiai, nors premjerė Ingrida Šimonytė teigė pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį paskelbė pateikusi Vyriausybės vadovei atsistatydinimo pareiškimą.
Naujienų portalas lrt.lt pranešė apie dar du ministrus, dirbusius laikinosios sostinės savivaldoje – Gintarę Skaistę bei Simoną Kairį. Jie, taip pat kaip ir J. Šiugždinienė, negali dokumentais ir išlaidų čekiais pagrįsti visų deklaruotų išlaidų.
Įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui, apie pasitraukimą iš pareigų pranešė prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Anksčiau Kauno vicemeru dirbęs P. Mačiulis teigė negalinti naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi.
Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad ministrai, dėl kurių veiksmų skaidrumo kilo abejonių, turėtų pasekti jo patarėjo P. Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
