Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso narių susitikime antradienį daug dėmesio skirta Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje galimybėms ir jo naudai visam Baltijos regionui.

Lietuvoje besilankančioje JAV Kongreso delegacijoje – Atstovų rūmų Gamtinių išteklių komiteto nariai ir pirmininkas Robas Bišopas (Rob Bishop), Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Maikas Terneris (Mike Turner). Delegacija atvyko į Lietuvą susipažinti su situacija energetikos rinkoje Baltijos jūros regione ir aptarti regioninio saugumo klausimus.

JAV, kurios artimiausiu metu planuoja žymiai didinti gamtinių dujų gamybos apimtis, atstovai sako suprantantys Lietuvos siekį būti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos ir tai remsiantys.

Lietuvos parlamento vadovo teigimu, naujų tiekėjų iš JAV Europos Sąjungos dujų rinkai atsiradimas rodo didėjančią konkurenciją tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų ir prisideda prie dujų rinkos formavimosi bei energijos šaltinių diversifikacijos Europoje didinimo.

Pasak Seimo Pirmininko, strateginis Lietuvos sprendimas statyti SGD terminalą Klaipėdoje pasiteisino. Klaipėdos SGD terminalas žymiai prisideda prie Baltijos šalių energetinio saugumo ir daro didelę įtaką gamtinių dujų kainai, nes atsiranda galimybė įsigyti pigesnių dujų ne iš vieno šaltinio, tai neša realią naudą Lietuvos žmonėms, pinga šildymas ir mažėja kiti kaštai, susiję su gamtinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.02; 05:00

Seimas, planavęs dirbti iki liepos 13 d., antradienį užbaigė du kartus pratęstą pavasario sesiją.

„Posėdis ir sesija baigti“, – po himno giedojimo pareiškė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo nariai antradienį „įveikė“ urėdijų reformą, priėmė ir kitus planuotus teisės aktus. Politikams nebuvo paslaptis, kad pagrindinis sesijos pratęsimo tikslas buvo urėdijų reforma.

Parlamentas, kovo 10 d pradėjęs pavasario sesiją, surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų.

Tarp itin svarbių sesijos darbų – priimti nuo liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pakeitimai, patvirtintas valstybinių universitetų optimizavimo planas, priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Taip pat priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

Sesijoje buvo išklausytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.

Pasibaigus sesijai parlamentarų darbotvarkėje turėtų atsirasti laiko ir vasaros malonumams.

Kol kas oficialiai parlamentarų atostogos neįteisintos. Seimo narių darbą, poilsį ir socialines garantijas ateityje reglamentuos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas pratęstoje Seimo sesijoje. Jo priėmimas planuojamas rudens sesijoje.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.12; 11:42

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį Buivydžių kaime, Vilniaus rajone susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais užsienio valstybių ambasadoriais sakė, kad Lietuvos pozicija Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu yra principinga ir aiški.

„Astravo AE statybos turi būti sustabdytos dėl projekto neatitikimo tarptautiniams aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartams, dėl daugelio itin rimtų pažeidimų projekto vystymo procese, dėl nuolat vykstančių rimtų incidentų Astravo AE statybos aikštelėje, žemos darbo saugos kultūros, branduolinę saugą prižiūrinčios institucijos ir statybos darbus atliekančių organizacijų kompetencijos ir patirties stokos vystant Astravo AE projektą bei dėl nuolatinių manipuliacijų tarptautiniais instrumentais ir viešąją nuomone Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse“, – sakė parlamento vadovas.

Pasak jo, netinkamai parinkta vieta AE statybai yra viena didžiausių grėsmių ir svarbiausių pažeidimų šiame projekte.

„Aikštelė parinkta politiniu sprendimu, dar prieš tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, o tai sunku būtų įsivaizduoti demokratinėje šalyje. Būtent todėl neatliekami moksliniai tyrimai, vengiama tarptautinių ekspertų aikštelės parinkimui vertinti, manipuliuojama tarptautiniais instrumentais“, – sakė Seimo Pirmininkas.

V.Pranckiečio teigimu, Astravo AE yra geopolitinis projektas, be ekonominio pagrįstumo. „Tai grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, todėl vasario mėnesį Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimais, o balandžio 20 d. Lietuvos Seime vienbalsiai priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“, – teigė V. Pranckietis.

Jo nuomone, selektyvus tarptautinių reikalavimų taikymas, ypač pastangos legitimizuoti projektą atgaline tvarka negali būti toleruojamas. „Tai ne tik grėsmė Europos Sąjungos (ES) aplinkai ir gyventojams, tai ir tarptautinės teisės viršenybės klausimas. ES šalys yra nekart pareiškusios principinę poziciją dėl branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų taikymo kaimynystėje. Šiandien ypač svarbu, kad ES vieningai pasiųstų stiprų signalą, jog kompromisų saugos sąskaita nebus“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Penktadienį susitikimą su ambasadoriais Buivydžių kaime organizavo Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija, siekdama pristatyti Astrave statomos atominės elektrinės grėsmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.27; 03:50

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, trečiadienį susitikęs su Tarptautinio respublikonų instituto (TRI) direktoriumi Eurazijos regionui Stefanu B. Niksu (Stephen B. Nix) aptarė tolesnes Seimo ir instituto bendradarbiavimo galimybes, Lietuvos dalyvavimo tarptautiniuose projektuose, skatinant demokratinius procesus, perspektyvas. 

Pasak Seimo Pirmininko, Lietuva užima lyderės pozicijas Rytų partnerystės politikoje. Lietuva pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai metu teikė itin didelę svarbą Rytų partnerystės valstybių paramai ir šių šalių europinių reformų skatinimui. Šiuo metu ir toliau vykdomas politinis tarpininkavimas raginant kitas ES valstybes ratifikuoti ES asociacijos su Gruzija, Ukraina ir Moldova sutartis.

„TRI yra mūsų strateginis sąjungininkas siekiant įgyvendinti įvairias priemones demokratijos vystymuisi Rytų partnerystės šalyse. Bendradarbiaudami mes galime reikšmingai padėti Ukrainai, Gruzijai, Moldovai jų reformų kelyje“, – sako parlamento vadovas.

Pasak jo, esamos politinės ir saugumo situacijos akivaizdoje planuojant būsimuosius Lietuvos darbus ES Rytų partnerystės politikos srityje, turi būti aktyvi parlamentinė bei partinė diplomatijos, kurios ne tik sėkmingai papildo tradicinę vykdomosios valdžios diplomatiją, bet kai kuriais atvejais dėl savo turimų tarpparlamentinių ar tarppartinių ryšių netgi turi kur kas geresnes galimybes pasiekti politinių sprendimų priėmėjus atitinkamose šalyse.

Stefanas B. Niksas padėkojo Seimo Pirmininkui už Seimo aktyvumą Rytų partnerystės politikoje.

TRI (International Republican Institute, IRI) – 1983 m. JAV Kongreso įkurta tarptautinė pelno nesiekianti ir nepartinė organizacija, kurios tikslas – stiprinti demokratiją besivystančiose valstybėse. Nuo 1991 m. TRI vykdė demokratizacijos programą, skirtą Lietuvai. Nuo 2001 m. TRI Vilniuje pradėjo vykdyti paramos demokratijai programą, skirtą Baltarusijai.

2005 m. TRI užregistravo viešąją įstaigą Lietuvoje „International Republican Institute“ ir pradėjo vykdyti dvi programas: Baltarusijos demokratizacijos ir Baltijos ir Eurazijos tarpparlamentinius mokymus. (Baltic-Eurasia Inter Parliamentary Training, BEIPT). BEIPT programos pagrindinis partneris buvo VšĮ Parlamentinio bendradarbiavimo centras prie Lietuvos Respublikos Seimo (veikė iki 2009 m.).

Stefanas B. Niksas daugiau nei trejus metus gyveno Kijeve. Tuo metu jis buvo Ukrainos Aukščiausiosios Rados Teisinių reformų komiteto konsultantas teisės klausimais. Jis padėjo Ukrainai rengiant svarbius reformų teisės aktus, tarp jų – Ukrainos Konstituciją, Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimus reglamentuojančius įstatymus ir Ukrainos Konstitucinio Teismo įstatymą. S. B. Niksas taip pat buvo Ukrainos parlamento rinkimų įstatymo specialiojo parlamentinio komiteto narys. Jis skaitė paskaitas daugelyje Ukrainos teisės mokyklų rinkimų teisės ir teismų reformos temomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.25; 02:00