Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, atsisakydamas dalyvauti neeiliniame opozicijos sušauktame Seimo posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis stipriai gilina politinę krizę. Esą arba premjeras nesuvokia situacijos rimtumo, arba siekia tapti auka.

„Darbotvarkėje numatytas ceremonijas visada galima nukelti šiek tiek. Todėl yra akivaizdu, kad krizė – eskaluojama. To motyvai gali būti dvejopi – gali būti, kad premjero komanda nesupranta, ką daro ir tai yra tikėtina. Arba antras scenarijus – tai daroma sąmoningai. Siekiama atsistatydinimo ir tada būtų kelias į prezidento rinkimus“, – Eltai sakė politologas.

Pasiteiravus, kokia iš tokio S. Skvernelio manevro nauda valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijai, A. Krupavičius kalbėjo apie vienvaldystės iliuziją – jei S. Skvernelis patektų į Daukanto aikštę, LVŽS savo rankose turėtų visus tris galios centrus.

„Gal tokia iliuzija yra gyva, tačiau tai vienareikšmiškai tik iliuzija. Visuomenės nuomonės tendencijos rodo, kad paveikslas bus kitoks. Tačiau, akivaizdu, kad einama į tą pusę. Savotiškai opozicija yra įstumiama į akligatvį. Jiems nebelieka kitų pasirinkimų kaip tik kelti klausimą apie premjero atsistatydinimą“, – tikino VDU profesorius. 

Pasak A. Krupavičiaus, neaišku ar premjeras to siekia sąmoningai, ar ne, tačiau konfrontacija yra gilinama ir aštrinama, todėl susidaro įspūdis, kad toks elgesys nėra atsitiktinis. 

„Kitaip sunku paaiškinti šitą situaciją. Arba yra visiškas nesusigaudymas ir manymas, kad galima daryti ką tinkamam. Jau ne tik save sunaikinantys įrašai atsiranda, bet visų posėdžių įrašai ištrinami iš interneto ir padaromi neprieinamais“, – sakė politologas.

Pastebima ir tai, kad dar vienas Vyriausybės viešumo kanalas buvo uždarytas minint Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 30-ąsias metines. 

A.Krupavičiaus manymu, premjeras gali būti susigundęs politinės aukos sėkmės mitu, nes vyrauja nuomonė, kad aukos įvaizdį susidaręs politikas mobilizuoja savo rinkėjus ir turi daugiau šansų rinkimuose. Profesoriaus teigimu, vieną kartą ši taktika ministrui pirmininkui jau buvo suveikusi, kai eidamas vidaus reikalų ministro pareigas S. Skvernelis leidosi į konfrontaciją su Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe ir Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

„Tačiau tuo metu Seimo pirmininkė buvo itin nepopuliari, o ministras S. Skvernelis buvo labai populiarus. Manau, kad norima bristi į tą pačią upę, tačiau antrą kartą į tą patį vandenį neįlipsi“, – konstatavo VDU profesorius.

ELTA primena, kad premjeras antradienio rytą socialiniame feisbuko tinkle išplatino įrašą, kuriuo premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad opozicijos šaukiamame nenumatytame posėdyje nedalyvaus. Pasak jo, yra kitų, anksčiau suplanuotų darbų, o ir dalyvauti politinėse rietenose jis nenori. Premjeras, pabrėždamas, kad opozicijos yra žeminamas ir įžeidinėjamas. ragina jam klausimus užduoti per Vyriausybės valandą Seime.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-23

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Vytautas Kamblevičius siūlo rimtai drausminti posėdžių nelankančius Seimo narius, nes tik per šiuos metus bendras Seimo narių dalyvavimas balsavimuose siekia vos 60 procentų.

Parlamentaras ketvirtadienį įregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią laikoma, kad Seimo narys dalyvavo posėdyje, jeigu jis dalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose visų Seime vykstančių balsavimų. Taigi Seimo narys privalėtų dalyvauti 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų arba jam būtų mažinamas atlyginimas.

„Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes dabar Statute numatyta, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų tik dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Tačiau Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir dingsta iš posėdžių salės“, – teigė Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas.

Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 proc. visų balsavimų – vadinasi, mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių.

„Mane pritrenkė šios kadencijos Seimo nariai, kai Seimo naujokai, dar nespėję apšilti kojų ir nesusipažinę su Seimo statutu, leidžia sau nelankyti posėdžių, nes tik per šiuos metus bendras Seimo narių dalyvavimas balsavimuose siekia vos 60 procentų. Parodykite man bent vieną darbą, kuriame be jokios priežasties galėčiau į darbą eiti kas antrą dieną, o algą gaučiau visą. Seimo nario mandatas yra laisvas, tačiau laisvas nereiškia, kad galima nelankyti posėdžių. Seimo nario darbas – tai ne fakultatyvinis užsiėmimas, kad galėtum lankyti, kada nori“, – pažymėjo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas V.Kamblevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.26; 00:05