seni daugiabučiai

Didžioji dalis (73 proc.) pastatų pagal plotą Lietuvoje buvo pastatyti iki 1993 m. Daug jų dar nėra renovuoti nei dalyvaujant renovacijos programose, nei kitu būdu, todėl didelė Lietuvos pastatų fondo dalis prastos techninės būklės, įskaitant ir vamzdynus. Ypač tai pasireiškia daugiabučių segmente, kur apie 72 proc. pastatų statyti dar 1961–1992 m.

 

Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių namų, apie 80 proc. jų ploto prijungta prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų. Deja, daugiabučių gyventojai ne visada noriai renkasi renovaciją ar viso vamzdyno remontą, o pasikliauja vietiniu remontu ar iš dalies pakeistu vamzdynu. Kaip „Tvariai Lietuvai“ sako ekspertai, dėl to kyla avarijų, gyventojai patiria didesnių išlaidų ir nepatogumų.

 

 

Pasak BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistės Aurelijos Baranauskaitės, atvejų, kai užliejama vandeniu, ne tik dažnai pasitaiko, bet tokių žalų Lietuvoje ir daugėja. Nemaža dalis gyventojų vis dar gyvena senos statybos namuose, daugiabučiuose, kurių vamzdynai jau susidėvėję ir nepakeisti. Objektai nėra renovuojami taip sparčiai, kaip norėtųsi, todėl užliejimai ir vandentiekio avarijos itin dažnai vargina gyventojus. Užliejimų žalos sudaro net 30 proc. visų įvykių ir įvykių skaičiumi dvigubai lenkia antrą riziką, pagal kurią įvyksta daugiausia žalų.

 

„Iš praktikos galime pasakyti, jog dažniausiai apgadinamos sienos, lubos, grindys, vidaus apdaila. Tačiau jei įvyksta didesnė vandentiekio avarija ar jei vandens prasiskverbimas nepastebimas ilgiau, nes klientai yra darbe, išvykę ar atostogauja, tuomet apgadinama kur kas daugiau daiktų: elektronika, televizoriai, buitinė technika, baldai. Tokiu atveju žala tikrai didelė“, – pabrėžė A. Baranauskaitė.

 

Dėl prastos būklės vamzdynų gyventojai patiria labai įvairių nuostolių; kai kurie ima pastebėti drėkstančias sienas, besikaupiančią drėgmę prie bendro naudojimo vamzdynų stovų ar įtrūkusį tinką ir net nepraneša draudimo bendrovei ar daugiabučio namo administratoriui, nes tokias buto problemas laiko smulkmena ir numoja į jas ranka. Kiti patiria milžiniškų užpylimų, kai ne tik sugadinama buto apdaila, bet ir jame esantys daiktai, baldai, įvairi buitinė technika, įmonėse – prekės ir atsargos, brangūs įrenginiai.

 

Turbūt svarbiausias klausimas, kylantis daugeliui vamzdynų avarijų patyrusių žmonių, – kiek tai kainuos. Pasak draudikų atstovės, draudimo išmokos dydį lemia padarytos žalos dydis: „Šiais metais mums jau teko išmokėti 70 tūkst. eurų siekiančią išmoką dėl buto apliejimo. Žala įvyko trūkus karšto vandens žarnelei, ir kadangi butas buvo ką tik suremontuotas, kliento patirti nuostoliai tikrai dideli, – nukentėjo ne tik sienos ir grindys, tačiau ir kilnojamasis turtas. Žala – rekordinė. Kur kas dažniau susiduriame su smulkesnėmis žalomis, tačiau ir jos, brangstant remonto darbams bei medžiagoms, nėra pačios smulkiausios, siekia kelis šimtus eurų, neretai – ir tūkstantį.“

 

 

„Mano būsto“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis neslepia, kad daugiabučių namų vamzdynų būklė ganėtinai prasta, o ypač senos statybos namuose. Susidėvėję vandens ir kanalizacijos vamzdynai daugiabučiuose namuose lemia apie 50 proc. visų avarijų. Jeigu gyventojai ignoruoja ekspertų išvadas ir nepritaria vamzdynų remontui, įvykus avarijai jų laukia ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir dideli nepatogumai.

 

Trūkus vamzdžiui ar susidėvėjus jo komponentams, užliejamos patalpos, dėl to ne tik sugadinamas butuose esantis turtas, bet ir kyla trumpojo elektros jungimo pavojus.

 

„Mūsų specialistų vertinimu, vamzdynai kokybiškai tarnauja apie 30 metų, taigi senesnės statybos namuose, kuriuose vamzdynai niekada nekeisti, rekomenduojame gyventojams juos atnaujinti. Deja, dažniausiai gyventojai neskuba keisti vamzdžių, kol jie nepradeda trūkinėti, tokiu atveju kainuoja ne tik vamzdžių keitimas, bet ir užliejimo padaryta žala. Patariu įsiklausyti į specialistų rekomendacijas ir jeigu atėjo laikas – pritarti vamzdynų keitimo darbams bei planuoti ne tam tikros dalies, o viso vamzdyno remontą. Tokie darbai reikalauja investicijų, tačiau juos atlikus užliejimų ir avarijų rizika sumažėja iki minimumo“, – patarė P. Ugianskis.

 

 

„Kauno energijos“ Kontrolės skyriaus analitikė Edita Rugieniūtė pabrėžia, kad vamzdynų avarijos daugiausia žalos pridaro kaimynams, nes, atsiradus vandens nuotėkiui, jis ima skverbtis į žemesnius pastato aukštus.

 

Dažniausios vamzdynų trūkių priežastys – netinkama jų priežiūra ar eksploatacija, netinkamai atlikti vamzdynų keitimo ar remonto darbai. Gyventojams, norintiems atlikti bet kokius su vidinėmis pastato šildymo ar karšto vandens sistemomis susijusius darbus, būtina žinoti, kad šiems darbams padaryti pirmiausia reikia gauti būsto administratoriaus leidimą bei parengti specialų projektą.

 

Vamzdynų pralaidumas gali atsirasti ir tuomet, kai juos stipriai pažeidžia korozija. Pastebėjus pirmuosius korozijos požymius, patariama kreiptis į kvalifikuotus specialistus, galinčius įvertinti vamzdynų būklę daugiabutyje, o prireikus – pasirūpinti vamzdynų keitimu. Laiku pritaikytos prevencijos priemonės padeda išvengti nemalonumų, kai dėl netikėtai įvykusių vamzdynų trūkių daugiabučio gyventojai parą ar ilgiau lieka be karšto ar šalto vandens, šilumos.

 

„Apie netinkamai funkcionuojančius vamzdynus gali įspėti netolygiai šylantys butai pastate, nepakankamas vandens spaudimas karšto vandens čiaupuose. Tai, kad vamzdynai jau susidėvėjo, įspėja ir ryškėjančios rūdys, dėl kurių išorinė metalinių vamzdžių sienelė suplonėja, todėl jie tampa ne tokie atsparūs išoriniam aplinkos poveikiui, vibracijoms ir smūgiams“, – aiškino E. Rugieniūtė.

 

Jei gyventojai pastebi kuriuos nors iš įvardintų ženklų, galinčių reikšti, kad vamzdžiai susidėvėjo, jie raginami pasitikėti savo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais bei vadovautis jų rekomendacijomis. Tai reiškia – reguliariai atlikti vamzdynų priežiūros darbus bei dalyvauti pastato renovacijos programoje, – sutvarkoma ne tik namo išorė, tačiau ir visas daugiabučio namo vamzdynas. Modernizacijos metu atlikti darbai leidžia sumažinti energijos išteklių suvartojimą, prailginti daugiabučio namo eksploatacijos laiką, išvengti įvairių avarijų rizikų.

 

 

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima daugiabučių ir įmonių paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti. Parama gali būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams, jeigu šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei. Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojusius normatyvus.

 

Jei paramos gavėjai – gyventojai, kompensuojama iki 80 proc. atnaujinimo darbų. Jei paramos gavėjas – šilumos tiekimo įmonė, paramos dydis – iki 50 proc., jei daugiabutis yra Vilniaus apskrityje, ir iki 60 proc. kituose miestuose.

 

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko temperatūros pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoje. Į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.